237 Photos - Jul 2, 2014
Photo: 6-oji ŽaliaŽolė.lt  stovyklaPhoto: Stovyklausime Šauklių tundrojePhoto: StovyklavietėPhoto: Mašinų stovėjimo aikštelėPhoto: Lelijų tvenkinysPhoto: RomantikaPhoto: Akmenėliai stovyklautojamsPhoto: Stovyklos programaPhoto: Mus pasitinka MosėdisPhoto: Mūsų jau tiek: Cieksas Žalbungis, zoikatis (nesimato), Ramunė Vakarė, Irma, fizrukė, Liepa bangelePhoto: Mus pasitinka stovyklos šeimininkai zoikatis su PraniuPhoto: Po Mosėdžio herbo ženklelį dovanųPhoto: Vaivos ir Igo vardinės kortelės kiekvienamPhoto: Fotoaparatai laukia darboPhoto: Mūsų jau tiekPhoto: Dviem padaugėjoPhoto: Keliaujame į Mosėdžio unikalių akmenų muziejaus parkąPhoto: Parko fragmentasPhoto: Mosėdyje parkas pradėtas kurti 1957 m. tuo metu dar jauno gydytojo Vaclovo Into iniciatyva ir lėšomis.Photo: Cieksas Žalbungis pradeda darbąPhoto: zoikatis ir st_a_sPhoto: Po Mosėdžio parką (Vaiva, Igas, fizrukė, zoikatis)Photo: Liepa bangele, Vaiva, Igas, st_a_s, LarwickPhoto: Irma, Cieksas Žalbungis, fizrukėPhoto: Šis parkas unikalus tuo, kad neturi griežtų ribų ir kad didelis dėmesys čia skiriamas akmenims.Photo: Pranis, st_a_s, LarwickPhoto: Mosėdžio parke tai nutoldavome, tai vėl priartėdavomePhoto: Renkamės kryptįPhoto: fizrukės draugas — fotoaparatasPhoto: Zoikatis, Larwick, IgasPhoto: Pranis ir AlfredasPhoto: Pranis, Irma, Larwick, fizrukė, Liepa bangelePhoto: Parko pagrindą sudarė unikalūs akmenys, randami melioruojamose Mosėdžio apylinkėse.Photo: Irma ir zoikatisPhoto: Dviejų krypčių eismas. Irma ir St_a_sPhoto: Akmuo, iki to laiko buvęs didžiausia neganda šio krašto žmonėms, V. Into dėka tapo grožio simboliu.Photo: Visi dirbaPhoto: Liepa bangele ir LarwickPhoto: Zoikatis ir IrmaPhoto: Zoikatis pasakojaPhoto: St_a_s laimingasPhoto: Mosėdyje V. Intas sukaupė itin turtingą ir vertingą akmenų kolekciją, kuri tapo pagrindu miestelyje po atviru dangumi įkuriant akmenų muziejų, kurio kamerinė dalis – seno malūno pastate.Photo: StotelėPhoto: Laukiame susitikimo su muziejaus direktoriumi Evaldu RazguPhoto: Užeisime (muziejuje draudžiama fotografuoti)Photo: Po paskaitos ir ekspozicijos apžiūrėjimo. Su mumis muziejaus direktorius Evaldas RazgusPhoto: AtsisveikinamePhoto: Dar patraukėme skulptūrų parko linkPhoto: fizrukės ketinimaiPhoto: Baltiškieji simboliaiPhoto: PasivaikščiojimaiPhoto: Cieksas Žalbungis skelbia stovyklavietės įkurtuvių pradžią Šauklių tundrojePhoto: Kol mes susipažįstame su teritorija, Pranis imasi darboPhoto: Lelijų tvenkiny lelijos jau užmigoPhoto: Jau rūksta dūmai!Photo: Kurstome laužąPhoto: Laukiame arbatosPhoto: Cieksas Žalbungis su Irma statosi namelius (I)Photo: Įsikūrėme (II)Photo: Įsikūrėme (III)Photo: Įsikūrėme (IV)Photo: Įsikūrėme (V)Photo: St_a_s su Larwick kabina Zuikio vėliavąPhoto: SkelbimaiPhoto: Stovyklautojai įsikūrė!Photo: Jau ieškome stalo įrankių :)Photo: Vaiva ruošia vakarienęPhoto: Alfredas gaudo ramybęPhoto: Ramunė Vakarė mediniu šaukštu semia vandenį (Larwick prižiūri)Photo: Vakarienė (I)Photo: Vakarienė (II)Photo: Renkamės vakarotiPhoto: Rateliu apie laužąPhoto: St_a_sPhoto: FizrukėPhoto: Igas ir VaivaPhoto: Cieksas ŽalbungisPhoto: Pranis sveikina stovyklautojusPhoto: Vaivai — vaizdų konkurso „Akmuo ant akmens“ I vietos laimėtojai — onikso rutulysPhoto: Igui gimtadienio proga — svetainės almanachasPhoto: ApdovanotiejiPhoto: Fotografas Alfredas Girdziušas sveikina Vaivą, vaizdų konkurse „Akmuo ant akmens“ laimėjusią pirmąją vietąPhoto: Valanda nordo (Nedo Jurčiaus) atminimuiPhoto: Skaitome Nedo eilėraščius (I)Photo: Skaitome Nedo eilėraščius (II)Photo: Kartu su Nedu (III)Photo: Skaitome Nedo eilėraščius (IV)Photo: Nedas su mumisPhoto: Skaitome Nedo eilėraščius (V)Photo: Petraukos žaidimai (I)Photo: Pertraukos žaidimai (II)Photo: Kūrybos skaitymaiPhoto: Ciekso Žalbungio eilėsPhoto: Skaito LarwickPhoto: Skaito Liepa bangelePhoto: Pranis skaito žemaitiškaiPhoto: Cieksas Žalbungis — cieksiškaiPhoto: St_a_sPhoto: Ugnelę reikia kurstytiPhoto: Zoikačio žemaitiškos eilėsPhoto: Cieksas Žalbungis: vis tiek aš jį pagausiu!Photo: Igui pozuoja kirvisPhoto: Ramunės Vakarės skaitymaiPhoto: Larwick prozaPhoto: Saldžių sapnų!Photo: PilnatisPhoto: Kurstome laužąPhoto: Šeštadienio rytas. Kava prie laužoPhoto: PusryčiaiPhoto: Arbatos gėrimasPhoto: Atvažiavo Pranis su vėliavyte!Photo: Šilalės kaime stūksantis akmuo „Šilalės kūlis“ yra penktas pagal dydį Lietuvoje. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48 m, plotis – 5,48 m, aukštis – 3,66 m, o didžiausia horizontali apimtis siekia – 18,33 m.Photo: Šalia kūlio XVI-XVII a. veikė pagoniška šventykla su židiniu ir akmens aukuru.Photo: Ant akmens Igas, prie akmens Vaiva, Irma, fizrukė, Liepa bangele, Larwick, Ramunė Vakarė, Pranis, Cieksas Žalbungis, Alfredas GirdziušasPhoto: AplankėmePhoto: Barstyčių (arba Puokės) akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime, Vidurio Žemaičių aukštumos šiauriniame pakraštyje. Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio. Ledynų atvilktas iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje.Photo: Poilsis ant akmensPhoto: Akmens kūnasPhoto: Ir čia buvomePhoto: Vaizdas nuo alkakalnio (I)Photo: Vaizdas nuo alkakalnio (II)Photo: Mitologinis akmuoPhoto: Prie V. Orvido sodybosPhoto: Šeštadienis. V. Orvido sodyboa lankymasPhoto: Prie V. Orvido sodybosPhoto: Pranis kviečiaPhoto: Amžiną atilsį...Photo: ...Photo: V. Orvido sodybos fragmentas (I)Photo: V. Orvido sodybos fragmentas (II)Photo: V. Orvido sodybos fragmentas (III)Photo: V. Orvido sodybos fragmentas (IV)Photo: Pranis V. Orvido sodybojePhoto: Cieksas Žalbungis ir IrmaPhoto: Larwick su Liepa bangelePhoto: Vaiva ir IgasPhoto: Grįžę radome naujų stovyklautojųPhoto: Igas ir šeštadienį tebešvenčia savo gimtadienįPhoto: Vėlyvi šeštadienio pietūs. Danguolė ir Liepsnelė — jų autorėsPhoto: Cepelinai su mėsa. Žiūrintiems — skanaus!Photo: Cepelinai su varškePhoto: Skanaus, Vagabondo :)Photo: Kiekvienas su savo dubenėliuPhoto: Ačiū, Liepsnele, už pietus!Photo: Ir Danguolei dėkojame už pietus!Photo: Vagabondo improvizuojaPhoto: Liepsnelė — irgiPhoto: Pokaitėlio...Photo: Kažkas vyksta...Photo: Liepsnelė pražydoPhoto: Fotosesija ant žolėsPhoto: PokalbisPhoto: Mūsų jau daugiauPhoto: Štai kokie mes gražūsPhoto: Stovyklos puokštėPhoto: Šauklių riedulyne – kadagyne įrengtas „Pažintinis takas". Juo keliaujama apie 1–2 val.Photo: ,,Šauklių tundra“ —  Šauklių geomorfologinis draustinis, kurio plotas yra 82 ha.Photo: LEGENDA: Šauklių draustinio akmenys, anot legendos, tai suakmenėję žuvėdų (švedų) kariai. Jie norėję pavergti mūsų (Skuodo) kraštą. Už tai į šias žemes įsiveržusius neprietelius pagonių dievai nubaudė – pavertė juos akmenimis. Ir klūpėsią jie čia sulinkę amžių amžius, kol jų viršūnėsPhoto: Čia auga 125 rūšių augalai, tarp jų – 6 m. aukščio kadagiai.Photo: Yra poilsio aikštelė, vandens telkinys.Photo: Čia auga 125 rūšių augalai, tarp jų – 6 m. aukščio kadagiai.Photo: Riedulyne gyvena ir veisiasi daugybė driežų, pilkųjų rupūžių, gluodenų.Photo: ...Photo: ...Photo: Salantų regioninio parko direkcija Šauklių riedulyno pažintiniame gamtos take įrengė 300 m. ilgio medinės dangos pėsčiųjų taką.Photo: Šauklių draustinyje saugomas kraštovaizdis, artimas Lietuvos poledynmečio tundrai, taip pat iš Suomijos, Švedijos, Alandų salų ir Baltijos dugno ledyno atnešti 0,3 – 3 m. skersmens rieduliai, kurių bendras tūris – 300 tūkstančių kubinių metrų.Photo: ...Photo: Paskutinis vakaras prie laužoPhoto: Kai pamažu auga liūdesysPhoto: Lyg angelas būtų praskridęsPhoto: Lankstoma kusudamaPhoto: Cieksas Žalbungis atrinkinėja vaizdų konkursui nuotraukasPhoto: Mažais žingsneliais ateina naktisPhoto: Kai vis daugiau tamsos, šviesa ryškėjaPhoto: Igo ir Alfredo eksperimentas (I)Photo: Eksperimentas (II)Photo: Eksperimentas (III)Photo: Eksperimentas (IV)Photo: Sekmadienio rytasPhoto: Sužeisto kregždžiuko istorijaPhoto: Gyvens!Photo: Trumpas pasitarimasPhoto: Zoikačiui puokštė iš EičiųPhoto: Prieš paliekant stovykląPhoto: Pasėdėkim prieš kelionę...Photo: Pro laužo dūmusPhoto: Kusudama Danguolės dukraiPhoto: Smulkmenėlė LiepsneleiPhoto: Tikim: kur bebūtų stovykla, fizrukė pribusPhoto: Larwick (Martynas) stovykloj pirmą kartą, bet jautėsi geraiPhoto: Liepai bangelei — akmenukų vėrinėlis stovyklai prisimintiPhoto: Danguolė apmąstymuosePhoto: Vagabondo dovanų žalia virvelėPhoto: Visuose dėžutėse gyvena paslaptysPhoto: Kas?Photo: Zuikis — zoikačiuiPhoto: DžiugesysPhoto: Praniui Arklio metais dovanojome žirgąPhoto: Tiesiog (kaip Zuikis sako) geram drauguiPhoto: Padėkos žodžiaiPhoto: Atsisveikindamas Pranis visiems padovanojo po varpelįPhoto: Mosėdis. Reginos ir Algio Čiuteikių sodybojePhoto: Sodybos fragmentas (I)Photo: Sodybos fragmentas (II)Photo: Sodybos fragmentas (III)Photo: Sodybos fragmentas (IV)Photo: Sodybos fragmentas (V)Photo: Mosėdis. Gražinos ir Ramučio Vaškių sodybojePhoto: Sodybos fragmentas (I)Photo: Sodybos fragmentas (II)Photo: Sodybos fragmentas (III)Photo: Sodybos fragmentas (IV)Photo: Sodybos fragmentas (V)Photo: Sodybos fragmentas (VI)Photo: Sodybos fragmentas (VII)Photo: Sodybos fragmentas (VIII)Photo: Sodybos fragmentas (IX)Photo: Atsisveikiname su sodybos šeimininke GražinaPhoto: Grįžtame atsisveikinti su MosėdžiuPhoto: Dedikuotų akmenų karalystėjePhoto: Pranis mums ir akmenį nuo medžio „nusegė“Photo: Keliaujame...Photo: V. Into sodyboje surikiuoti akmenys pargabenti iš Ukrainos, Kazachijos, Karelijos, Mosėdžio ir visos Lietuvos laukų bei kitų vietovių. Akmenys čia išdėstyti pavieniui ir kompozicijomis.Photo: Regioninės reikšmės kultūros vertybė yra kompleksinis objektas, kurį sudaro gydytojo bei akmenų kolekcininko V. Into namas bei unikalus akmenų parkas.Photo: Into sodybos fragmentasPhoto: Gydytojo V. Into sūnus VaclovasPhoto: Klausomės gydytojo V. Into sūnaus Vaclovo pasakojimoPhoto: Pilnas energijos greitakalbe jis galėtų kalbėti ir kalbėti...Photo: Gydytojo V. Into valia jo kūnas po mirties buvo sudegintas, o palaikai palaidoti akmenyje sodybos akmenų parke.Photo: Dar vienas sodybos fragmentasPhoto: Sunkus grakštumasPhoto: Žvakelė V. Into atminimuiPhoto: Pranis irgi turi ką papasakoti...Photo: Čia gyvena ramybėPhoto: Aplankėme...Photo: 1895 – 1898 m. Mosėdžio bažnyčioje vikaru pradėjo dirbti kunigas rašytojas Juozas Tumas – Vaižgantas. Mokykloje jis dėstė tikybą. Lietuvybę ugdė ir knygnešiai, slapta gabenę draudžiamą lietuvišką literatūrą. Gyvendamas Mosėdyje J. Tumas – Vaižgantas įsteigė ir slapta redagavo „ Tėvynės sargą", įkūrė Blaivybės draugijos skyrių. Jo lietuvybės išsaugijimo idėjas toliau tęsė atkeltas į bažnyčią kunigas rašytojas Kazimieras Pakalniškis – Dėdė Atanazas. 1908 m. balandžio 15 d. buvo suruoštas pirmasis lietuviškas vakaras. 1909 m. Mosėdyje buvo bažnytinis choras, knygynėlis. 1928 m. Mosėdžio parapijai priklausė 6 611 tikinčiųjų.Photo: Stovyklos pasaka baigėsi... Lietus nuplovė kelionės dulkes, laikas nuskaistins prisiminimus.