Profile cover photo
Profile photo
Aiste Paulina
1,641 followers
1,641 followers
About
Posts

Post has attachment
Vieni iškilus sunkumams prisimena, kad reikia sukalbėti kokią maldelę. Na o aš, štai, prisiminiau G+ :) Reikalas paprastas: ieškausi sau namų. Buto nuomai, Vilniuje. Nes vis tiek visi gerieji variantai būna iš pažįstamų ar per juos. Taigi. Jei kas galvojat nuomoti, bet neprisiruošiat ar vis ieškot pačio geriausio nuomininko, arba ką apie tai girdėjot – štai aš :)
Norėtųsi kažko aplink centrą, nedidelio (bet ir ne visai kišenės, nes turės tilpti knygos ir paveikslai), ir, aišku, nelabai brangaus. Ilgam. Na, bent metams.
Truputį pabyrėję balti sienų dažai geriau negu euroremontas, daugiau dangaus pro langą geriau nei iki Rotušės 3 min. kelio, o už viską geriau ramus minimalizmas.
Jei kas turit kokį įdomesnį ir erdvesnį variantą – kalbėčiausi ir apie kambarį. Nu ir šiaip visokie keisti variantai – welcome :)

Ačiū!

(Iliustruoju vėlyvuoju Hooperiu, nes jo paveikslai tobuli visokioms neapibrėžto laukimo būsenoms iliustruoti).
Photo
Add a comment...

Artnet skelbia šių metų meno pasaulio skandalų sąrašą, iš kurio išrinkau 10. Vieni rimti, kiti - truputį juokingi, bet tik iš pirmo žvilgsnio. Moralus nesunkiai susigalvosit patys.

1. Kraujas Majamio Art Basel meno mugėje
Vienas svarbiausių meno pasaulio renginių, kasmet Majamyje vykstanti Art Basel mugė šiais metais dažniau buvo minima ne dėl stulbinančių pardavimų. 24-erių Siyuan Zhao, neseniai baigusi architektūros studijas Oregono universitete, peiliu subadė parodą apžiūrinėjusią Seo Young. „Turėjau užmušti ją ir dar du,“ – sakė užpuolėja. Gerai, kad planas nepavyko ir auka liko gyva.
Ne mažiau visus sukrėtė tai, kad aplink buvę žmonės galvojo, jog šalia vyksta dar vienas performansas, o pasipylęs kraujas – dirbtinis.

2. Teismas dėl sukčiavimo
Šveicarų verslininkas ir garsus meno dyleris Yves Bouvier buvo suimtas už sukčiavimą. Toks Dmitrijus Rybolovlevas pranešė, kad Bouvier užkėlė 38 kūrinių kainas, tarp jų ir vieno Modigliani paveikslo, kurį Bouvier įsigijo už 93, o jam pardavė už 118 milijonų dolerių. Rusas mat tikėjo, kad Bouvier dirba kaip jo agentas, tačiau šis teisinasi esąs ne joks ne agentas, o dyleris, tad gali kelti kainas kiek nori.

3. Marina Abramović draugystė Jay-Z
2013 metų vasarą garsioji Marina nusifilmavo Jay-Z klipe dainai „Picasso Baby“. Šių metų gegužę Marina pranešė, kad filmavosi tik todėl, kad Jay-Z pažadėjo paaukoti Marinos Abramović institutui, tačiau jis, begėdis, to taip ir nepadarė. „Tai taip žiauru, tiesiog neįtikėtina,“ – skundėsi ji spaudai. Tik tai išgirdęs Jay-Z iškart parodė iš instituto gautą kvitą, kuris įrodė, kad mokėjimas vis tik buvo gautas. Marina apkaltino savo darbuotojus, bet istorija apie draugystę su Jay-Z liko sugadinta amžiams.

4. Kam priklauso Instagram nuotraukos?
Pavasarį įsisiūbavo skandalas dėl Richard Prince fotografijų. Tiksliau, ne jo, o jo iš Instagram paimtų svetimų žmonių nuotraukų, kurias jis išdidino, eksponavo Gagosian galerijoje ir pardavinėjo po 100 000 dolerių. Aišku, tikrieji nuotraukų autoriai piktinosi, o grupė „SuicideGirls“ padarė Richardo Princo nuotraukų kopijas ir pardavinėjo jas... po 90 dolerių. Tai čia šiaip, o teismai, atrodo, dar bus.

5. ISIS griovimai ir plėšimai
Dėl ISIS nusikaltimai senovės paminklams buvo ir praeitų, ir šių metų tema. Kadangi taip visiems dėl to skauda, ISIS vieno iš antikinių meno kūrinių sunaikinimą net įdėjo į internetą. Paskui atėjo Palmyros eilė, kur ISIS sugriovė senovinę šventyklą ir Triumfo arką bei miesto aikštėje nukirto galvą 82 metų muziejaus archeologui.
Pasirodo įrodymų, kad ISIS nėra vienintelė grupė, šiame regione užsiimanti meno kūrinių naikinimu ir plėšimais.

6. Egipte sulaužyta karaliaus Tuto kaukė
Rinkoje nemažėja srautas vertingų artefaktų iš Egipto muziejų. Tačiau didžiausias metų skandalas – tai muziejaus darbuotojų sulaužyta karaliaus Tuto laidojimo kaukė, kurią jie suklijavo epoksidiniais klijais. Atrodo, pažeidimas ištaisomas ir tuoj prasidės restauracijos darbai.

7. Anish Kapooro Gėdos kampas
Anish Kapooro paroda Versalio parke susilaukė ne tik recenzijų, bet ir vandalizmo. Kalba eina apie skulptūrą, kurią Kapooras pavadino galios turėjusios karalienės vaginos simboliu. Visi iš pradžių šiaip piktinosi, o paskui kažkas apipaišė skulptūrą antisemitiniais užrašais. Tuomet autorius nusprendė, kad nori šiuos užrašus taip ir palikti, ir muziejus tik per teismus pasiekė leidimą juos nuvalyti.

8. Rusų separatistai Donetske
Rusijos palaikomi separatistai sunaikino keletą šiuolaikinio meno kūrinių kultūrinių Donecke privačia iniciatyva įkurtame iniciatyvų centre Izoliacija. „Donecko liaudies respublikos“ atstovai sakėsi tokiu būdu nubaudę centrą už iškrypėliškus kūrinius. Šią vasarą jie net išplatinto video, kaip sprogdinama viena iš skulptūrų – didžiulis lūpdažis ant neveikiančios gamyklos kamino.

9. Muziejaus darbuotojai – vagys
Korupcijos skandalai šiemet krėtė tris muziejus. Pirma, tai atskleistos Makedonijos nacionalinio muziejaus direktoriaus ir šešių darbuotojų nuolatinės vagystės iš muziejaus (pavogta apie 162 kūrinių). Antra, Ermitažo muziejaus darbuotojas, vogęs archyvinę medžiagą (senovines knygas ir dokumentus) ir klastojimo schema Kinijos Guangžu akademijoje, kurią sugalvojo ir vykdė vyriausias bibliotekininkas (savo darytomis kopijomis jis pakeitė 143 originalių paveikslų. Prasidėjus tardymams jis sakėsi įtariąs, jog ne jis vienas toks, ir kad keletas jo kopijų buvo vėliau pakeistos dar prastesnėmis kopijomis).

10. Milijono verta fotografija?
Kai niekam nežinomas Australijos fotografas Peter Lik paskelbė, kad sumušė brangiausiai parduotos fotografijos rekordą, pardavęs vieną savo peizažinių kanjono nuotraukų už 6,5 milijono dolerių, meno pasaulis pakėlė antakį. „New York Times“ nepatingėjo ir pasidomėjo – pasirodo, fotografo atspaudai buvo parduodami didžiuliais, 995 egzempliorių tiražais. Kiekvienas jų parduodamas už apie 4000 dolerių, taip ir susidaro didelės sumos. Atkreipęs į save dėmesį fotografas rinkai pasiūlė tos pačios fotografijos vienetinį egzempliorių, įvertindamas jį tiek, kiek kainuoja visas 995 nuotraukų tiražas, tačiau sulaukė tik patyčių. Ne tik jis, bet ir jo fotografijų pirkėjai.
Add a comment...

Post has attachment
Šiaipistorija iš žymių žmonių gyvenimo

Stéphan Breitweiser turi gražią šypseną, mėlynas akis ir yra garsiausias meno vagis pasaulyje. Per maždaug 6 metus (1995–2001) laisvu nuo darbo padavėju metu jis pavogė 239 meno kūrinius iš 172 muziejų, kartais – privačių kolekcijų ar aukcionų. Gaunasi po vieną vagystę kas dvi savaites – netinginys! Bet ne dėl skaičiaus visa tai. Ir ne dėl pinigų (nors pavogtų kūrinių suma – maždaug 1,4 milijardai dolerių). Nepatikėsit – iš meilės. Arba manijos, kaip jums patogiau.
Ir jis turi gerbėjų. Ak, sako jie, viskas per Stepuko tėvą, kuris buvo kolekcininkas, pripratino sūnų prie gerų meno kūrinių ir išskirtinės aplinkos namuose, o paskui paliko šeimą, išsiveždamas ir visas brangias šmutkes. Tai argi keista, kad lankydamasis vienoje pilyje ir ten pamatęs nepaprasto grožio paveikslėlį, 24-erių Stephanas neatsilaikė pagundai. „Buvau apstulbintas jos grožio, to, kaip puikiai nutapyta moteris paveiksle, ir jos akių,“ – pasakos jis vėliau apie savo pirmąją vagystę. Visos kitos irgi nutiko panašiai, visai atsitiktinai. Meno gurmanui užsukus kur pasigrožėti menais, vis koks kūrinys susukdavo galvą ir jis jau nieko nebegalėjo su savim padaryti. Kolekcija reikalavo papildymo.
Stephano taip ilgai nepagavo dėl paprastos priežasties – jis nebandė pardavinėti grobio ir niekam nesigyrė. Tai buvo jo kolekcija, sudaryta daugiausiai iš išskirtinių XV–XVII a. paveikslų. Brangiausias laimikis – tiesiai iš Sotheby`s pavogtas Lucas Cranach princesės Sibilės portretas, už kurį tikėtasi gauti kokius 5–6 milijonus svarų. Bet Sibilei dar visai pasisekė, 2001 metais ji nesusidūrė su Stephano mamyte ir išnešė sveiką kailį. Mat suėmus sūnų mama susijaudino ir žirklėmis sukarpė bei išmetė apie 60 jos namuose buvusių paveikslų, tarp jų – Antoine Watteau, Francouis Boucher kūriniai. Sūnus gi kurį laiką viską neigė, o paskui, dar pagalvojęs, pateikė policijai sąrašą pavogtų kūrinių. Turbūt reiktų pridurti, kad paveikslai jo namuose buvo laikomi kuo pagarbiausiai ir saugiausiai, jis galėjo išsamiai kalbėti apie kiekvieną iš turimų darbų, taip pat puikiai prisiminė ir kiekvienos vagystės istoriją. Gavo už visa tai 3 metus kalėjimo, atsėdėjo 2, per kuriuos parašė autobiografiją „Meno vagies išpažintys“.
Moralą, kaip visada, galvojat patys.
Photo
Photo
2015-11-22
2 Photos - View album
Add a comment...

Post has attachment
Jei kas dar nebuvo Kauno bienalėje - tekstas rašytas su viltim, kad gal kam pravers ten lankantis :)
Add a comment...

Post has attachment
Barry Kite vadina save ne jokiu ten menininku, o šiaip meno vagimi ir kuria labai juokingas bei gražias manipuliacijas.

Feisbuke dalinausi dedikuodama vaikščiojusiems į dailės istorijos kursus, bet gal pažįstamų čia ras ir Gpliusininkai :)
PhotoPhotoPhotoPhotoPhoto
2015-11-02
10 Photos - View album
Add a comment...

Post has attachment
#Šiaipistorija , XXV

„Ši meilės istorija – paprasčiausia klišė,“ – sako jie. O rask, kad gudrus, ne klišių meilės istorijose. Raffaellio norisi tokio – švelniai išblyškusio ir blizgančiomis rudomis akimis, tarp rytinėje saulėje slystančio šilko, nekantriai mojančio išpuoselėta ranka – “Eik, jau. Margarita, prašau. Mes viską sutarėm, tavim pasirūpinsiu. Nemirsiu aš, nemirsiu. Eik.” Žingsniams nutolus nusisukęs į sieną „linkęs lengvai įsimylėti ir rodyti damoms palankumą“ Raffaellis dar kartą sau tyliai kartoja, ką ant pirštų jam eilinį kartą išaiškino senas draugas, kardinolas Dovizi: kepėjo duktė, šneka jau ne tik Roma, karjera ant plauko, laikas perspektyviai santuokai, tu jau nebe jauniklis tai ir elkis kaip vyras. Ką ten, ir pats suprato, kad šešis metus užsitęsusios sužadėtuvės su kardinolo dukterėčia – kiek per ilgas žaidimas. Bet užsitrenkus lauko durims vėl pradėjo skaičiuoti iš kitos pusės: betgi kokia moteris, visi tiesiog pavydi, su nepavykusiu Chigi projektu viską išsprendėme draugiškai, o tos Marijos kvapo tikrai negaliu pakęsti.
 
Visai kaip tame kepėjo dukters portrete, nutapytame ne taip seniai prieš keturiasdešimties nesulaukusio Raffaellio mirtį: žiūri ir negali apsispręsti – ji valiūkiškai dengiasi nuo kažko artėjančio iš kairės, ar priešingai – tuoj išties rankas ir apsikabins. Ir neapsispręsi. Nes ji niekada į tave nepažiūrės. Gali taikytis prie to paveikslo kiek tik nori – žvilgsniai nesusitiks. Ir visai ne keista – juk jos ranką šalia krūties juosia ne tavo vardas, tavęs čia nėra, škac.
 
Ir mes visai nenorime svarstyti, mirė jis nuo karštinės ar sifilio. Mums labiau patinka užėjus į Villa Farnesina pamėginti įsivaizduoti šiomis grindimis tipenančią basą Margaritą, ryte ateinančią apsikabinant freskoje Galatėjos judesį vis dailinančio meilužio – pasakoja, kad viltį praradęs užsakovas Agostino Chigi leido jai čia laikinai įsikelti tam, kad geriausias tapytojas Romoje bent kažką viloje nuveiktų. 
 
OK, mes galime susitaikyti su tuo, kad niekada nesužinosime, kas toji la fornarina, kepėjo dukra, galbūt ji ir Margarita Luti, buvo iš tiesų, ką apie visa tai galvojo ji pati ir kaip gyveno po to. Todėl iš bėdos net galime nesiginčyti su Flaubertu, nukirtusiu: „Fornarina. Ji buvo graži moteris. Tai viskas, ką tau reikia žinoti“. Tačiau mums labai svarbu, kad Raffaelliui tą dieną mirštant, pro langą pūstelėtų vėjo gūsis ir atneštų tuoj išsiskleisiančių apelsinų žiedų kvapą. 
 
Photo
Add a comment...

Post has attachment
Štai tokia nežinomos damos antrojo gyvenimo istorija. Jei kam reiks gero restauratoriaus - žinau į ką kreiptis :)
Photo
Photo
2015-10-10
2 Photos - View album
Add a comment...

Post has attachment
Google neprašytas dailiai sutvarkė mano telefoninę Madrido nuotrauką.
Tai tenka dalintis :)
Photo
Add a comment...

Post has attachment
Štai toks gal ir griežtokas, bet teisingas Liongino Šepkos surašytas perspėjimas.
Photo
Add a comment...

Post has attachment
Tokia beveik šiaipistorija, kuri itin gerai skaitosi prisižiūrėjus rūsčių žmonių mieste.

„The Art Newspaper“ publikavo gražiai surašytą gražią istoriją apie italą meno kolekcininką Federico Cerruti. Žmogus turėjo knygų įrišimo įmonę, iš kurios uždirbo tiek, kad galėjo sau leisti pirkti tai, kas patinka. O patikdavo jam geri dalykai. Sako, viduramžių paauksuoti paveikslai ir ankstyvojo renesanso meistrai buvo pagrindiniame miegamajame. Svetainėje – brandusis renesansas bei keli Tiepolo ir Batoni, valgomajame – dešimt De Chirico paveikslų. Žinoma, modernistai Klee, Boccioni ir Modigliani, taip pat – gausybė prabangių senų knygų beigi baldų.

Du kartus per metus į tuos namus jis sukviesdavo svečių, nors draugų kaip ir neturėjo. Kartais savo 70 metų kauptą kolekciją leisdavo apžiūrėti kokiai meno mylėtojų grupelei.

Per 50 metų pats tuose namuose nakvojo vieną kartą.
Add a comment...
Wait while more posts are being loaded