Profile cover photo
Profile photo
Karolis Žukauskas
1,119 followers
1,119 followers
About
Communities and Collections
Posts

Post has attachment
Iš rytdienos laikraščio, reaguojant į šiandienines aktualijas.
Photo
Add a comment...

🔅 Bandome prisikviesti Tesla Gigafactory rodydami, kokia moderni šalis esame.
🔅 Giriamės greičiausiu internetu pasaulyje.
🔅 Kelerius metus bandome formuoti drąsios šalies įvaizdį.
🔅 Kalbame apie būtinybę kurti aukštos pridėtinės vertės verslus.
🔅 Pafantazuojame, kad po Brexito dalis finansinių paslaugų iš Londono galėtų persikelti į Lietuvą.

🌧️ Lengvatinį PVM tarifą pritaikome malkoms.

¯\(ツ)
Add a comment...

Post has attachment
Kas tampo miškų kirtimo isterijos virvutes? Arba miškas prieš NATO.

Kai prieš kelias dienas FB paklausiau, kam naudinga dėl kertamų miškų sukelta isterija, gavau nemažai kaltinimų, kad šios isterijos kėlėjams klijuoju vatnikų etiketę. Tai paskatino paskirti vieną vakarą nedideliam tyrimui - paieškoti internete, kas tampo šios naujos isterijos bangos virvutes. Rasti nebuvo sudėtinga, o ir rezultatai nebuvo netikėti.

Bet pradžiai apie mišką.

Aš nesu miško ekspertas, man ši tema apskritai nelabai įdomi, bet sudomino tai, kodėl staiga didelė dalis visuomenės (sprendžiant iš soc. tinklų ir žiniasklaidos) puolė domėtis šia tema ar ginti miškus. OK, jeigu gina, vadinasi kažkas miškus puola. FB keliskart skirtingų šios temos aktyvistų ar šiaip šalininkų prašiau skaičių - galbūt šiemet miško iškertama gerokai daugiau nei anksčiau, gal yra skaičiai, miškai masiškai nyksta Lietuvoje? Skaičių negavau - bet gavau krūvą kertamų miškų nuotraukų su kaltinimais “Tu ką, aklas, nematai, kad mišką kerta?”.

Lyg nekirto anksčiau, lyg miško kirtimas jau savaime blogis. Fotografas M. Čepulis išdėstė priešingą nuomonę apie tai, kad miškų kirtimas irgi padeda gamtai (https://goo.gl/6tyMkA), ir žinoma, kai kuriose grupėse buvo pasmerktas ir nulinčiuotas. Panašiai buvo ir su M. Mikutavičiaus komentaru, kur jis blaiviai ir racionaliai surašė savo nuomonę, bet dėl to prarado tris milijonus fanų. Apie tai FB rašė ir Jonas Banys, ir Oleg Surajev, tačiau tema jautri ir klampi, todėl dažnas komentaras: “Kokių tu skaičių nori, kai išeik į mišką ir pats pamatysi, kad kertami medžiai!”. Tik šiandien iš žiniasklaidos pagaliau sužinojau, kad valstybė šiemet kerta 10 proc. mažiau miškų nei anksčiau, o privatūs miškų savininkai reaguoja į didesnes medienos kainas ir šiemet planuoja iškirsti iki 30 proc. daugiau.

Gavau ir argumentuotų komentarų apie tai, kad blogai, jog miškai kertami draustiniuose (ir kontraargumentų, kad ir draustiniai turi būti laikas nuo laiko valomi), apie sengires, apie brandų mišką, šiek tiek skaičių - kas leido susidaryti vaizdą, kad problema galimai reali, tik dar didesnę problemą čia matau kitą - niekas negali pagrįsti pačios problemos. Daug emocijų, daug triukšmo, mažai faktų ir skaičių - tobula terpė problemą išsukti iki isterijos lygio. Tai ir padaryta.

Kažkur matyta? Garliavos skandalas, žemės pardavimo užsieniečiams referendumas, atominės jėgainės uždarymo referendumas, skiepai, Lietuvos kino teatro griovimo istorija, skalūnų stabdymas, chemtreilai, Norvegijos Barnevernet grobiami vaikai ir kt.

Mišką čia ir palikim - aš iki šiol NEŽINAU, kiek ši problema reali, ir kokio ji dydžio. Domėjausi, bandžiau rasti faktų, prašiau rimtų argumentų ar skaičių. Argumentas “išeik pasivaikščiok po mišką”, sutikite, nėra rimtas, kirtaviečių nuotraukos irgi neįrodo nieko. Žiniasklaidoje rimtų skaičių irgi nemačiau - nežinau, kodėl niekas nesiima su skaičiais paaiškinti, kas vyksta arba jei nieko neįprasto nevyksta - įrodyti tai.

Bet grįžkime prie isterijų sąrašo. (Tiesa, jei jūs pritariate, kad miškų problema reali, tai nereiškia, kad aš jus vadinu vatniku ar isteriku - isterija vadinu šį reiškinį, kuris sukeliamas dirbtinai dėl tam tikrų tikslų; jūs galite būti jo nuošalyje arba galite būti jo auka).

Kas sieja šias isterijas?

Tęsinys - Facebooke, nes sudėjau su nuotraukomis, todėl neperkėlinėju atskirai į G+: https://www.facebook.com/notes/karolis-%C5%BEukauskas/kas-tampo-mi%C5%A1k%C5%B3-kirtimo-isterijos-virvutes-arba-mi%C5%A1kas-prie%C5%A1-nato/10156744805073817/
Photo
Add a comment...

Post has attachment
Apie vyriausybinę fantaziją.
(Šias antraštes skiria vos 4 dienos).
Photo
Add a comment...

Kieno politinis projektas yra isterijos dėl kertamų miškų sukėlimas? Kad Rusijos letena čia jau uždėta, akivaizdu iš kai kurių veikėjų ir kanalų, dalyvaujančių šiame žaidime. Bet įdomu, kokiam politikui ar politiniam judėjimui bus suteiktas kreditas nuo visos šios mobilizacijos? Vienoje grupėje lyg ir mačiau ženklų, kad Puteikis parodomas, kaip vienintelis, kuriam rūpi miškai, bet tai gali būti tik aktyvių fanų padrikos žinutės. Kokie dar variantai?

O grandinėlė pildosi:

- Garliava
- Skiepai
- Antiskalūninė isterija
- Atominės uždarymas
- Chemtreilai
- Žemės pardavimas užsieniečiams
- Norvegijos Barnevernet grobiami vaikai
- Kertami miškai

Kas galit nuspėti ateitį, kokia bus sekanti isterijos banga, nurimus pastarajai?
Add a comment...

#CCCP
#ŠiaurėsKorėja

Europos vietinė Šiaurės Korėja, arba ko trenktis į Baltarusiją.

(Longreadas bus, nes didi ir didelė šalis, tai daug ir prirašiau).

Savaitgalį turėjom trijų dienų kelionę į du laikmečius - LDK ir sovietmetį, o tai šiuo metu apjungia vienintelė valstybė pasaulyje - Baltarusija. Lankiausi trečią kartą, bet pirmąjį po apsilankymo Šiaurės Korėjoje, todėl dabar jau buvo įdomu palyginti ir su anksčiau matyta Baltarusija, ir su Š. Korėja.

Apibendrinta rekomendacija - kas nebuvote Š. Korėjoje ar pačioje Baltarusijoje - nuvykite bent į ją. Tas miražas keičiasi, bet geresnės ir paprasčiau pasiekiamos praktinės sovietmečio pamokos nerasite.

O toliau keletas padrikų įspūdžių. Jei kam įdomus kelionės maršrutas, brūkštelkit, atmesiu.

Pradinis tikslas buvo apvažiuoti automobiliu jau kartą matytas LDK pilis. Pokyčiai su paskutiniu apsilankymu prieš trejetą metų - tos pilys, kurios prieš trejus metus dar buvo tik griuvėsių kalnas, jau pradedamos atstatinėti. Kitaip tariant, Baltarusija LDK praeities atkūrimą pajungusi visu tempu. Ir visiškai nesiparina jie dėl autentikos - jei pas mus kiekvienas pilies griuvėsių akmuo rankomis būtų apčiupinėtas ir pritaikytas geriausiai jam skirtoje vietoje, tai pvz. Krėvos pilyje ramiai sau buldozeris sulygino sienų akmenų krūvas ir jau iš jų lipdo tobulai tvarkingas akmenines sienas.

Apvažiuota ir patikrinta: Krėvos pilis - atstatoma, Alšėnų rūmai - irgi aptverti jau, vienas bokštas atstatomas, Nesvyžius ir taip blizga kaip perlas, surestauruotas anksčiau, Mir pilis - atkurta anksčiau, veikianti, Lubčios pilis - atstatomi bokštai, vėliau matyt ir aptvarinė siena, Naugardukas - atstatytas vienas bokštas, daugiau judesio nesimato, Lydos pilis - atstatyta. Plius Minskas, kuris nieko bendro su LDK neturi, bet sovietmetį čia galima rasti dar labai stiprų. Nors yra ir daug modernaus didmiesčio ženklų.

Apskritai kai kada nors Baltarusija taps laisva normalia šalimi, ir baigsis sienų kontrolė, vilniečiai važiuos shopintis ir tūsintis į Minską. O gal ir dirbti, visgi tai yra 4 kartus didesnis miestas nei Vilnius. Ir tai ypač kraupiai pasimato pasivažinėjus po jo miegamuosius rajonus - nykūs milžiniški gyvenamieji gargarai, prieš kuriuos Lazdynai atrodo kaip kurortinis Palangos rajonas.

Norite priversti akis verkti nuo spalvų nesuderinamumo? Važiuokite į Baltarusiją. Dažus ten, spėju, užperka kaimais, dėl to viename kaime visos tvoros baisiai violetinės, kitame - baisiai oranžinės. Turbūt nėra kitos taip su spalvomis susipykusios valstybės Europoje (sakau turbūt, nes nesu buvęs Moldovoje, o ji kažkaip irgi nemažai žada).

Tvoros yra nacionalinis baltarusių simbolis. Ypač tos tragiškai atrodančios išlietos iš betono ir nudažytos kokia ryškesne spalva. Gal buvo koks Lukašenkos įsakymas, kad visi turėjo apsitverti, gal koks jo draugelis suko tvorų biznį, bet ten aptvertos visos sodybos, ir tai, kartu su niekur nenupjauta žole, Baltarusijos kaimus paverčia sovietmečiu alsuojančiais reliktais, kokių Lietuvoje jau nebėra niekur. Aktyviai po Lietuvą važinėti pradėjau prieš 13 metų, ir net tada pas mus kaimai jau atrodė geriau. Nekalbu apie dabar - bent kiek didesni kaimai nuo baltarusiškų skiriasi dešimtmečiais. O juk mūsų startinės pozicijos nors ir nebuvo lygios, bet labai panašios.

Nakvynė pilyse - mažokai tokių šansų būna ir Lietuvoje, ir užsienyje, bet kai pasitaiko, visada kniesti išbandyti. Iš aplankytų pilių tokia galimybė Baltarusijoje yra Nesvyžiaus ir Mir pilyse - daug įdomoiau, nei sovietinis butas ar viešbutis kur nors greta. Apskritai patarimas lengvam maršrutui: penktadienio ryte išvažiuojate iš Vilniaus, nakvynė Minske, šeštadienį dieną į vakarus nuo Minsko, nakvyne Mir arba Nesvyžiaus pilyse, sekmadieniui lieka Liubčės pilis, Naugardukas ir Lyda, ir namo pas muitininkus. Ir parsisiųskit Maps.me offline'inį žemėlapį navigavimui.

Kur labiausiai pasijuto sovietmetis, kurio mes jau senokai atsikratėme ir esame pamiršę - perteklinis visko reguliavimas. Nekalbu apie sienos kirtimą - čia atskiras procesas su savais atradimais, kuriuos leisiu atrasti jums patiems. Bet, pavyzdžiui, kelių mokestis - daug valstybių visokiomis formomis esu mokėjęs už kelius, bet tokios kvailos sistemos nemačiau niekur. Įvažiuojam į Baltarusiją, iškart nuo pagrindinio mokamo kelio sukame į pilis, todėl praleidžiame pirmus punktus, kur galima susitvarkyti kelių mokesčio biurokratiją. Vėliau jau tų punktų nepastebėjau, todėl iki Minsko nuvažiavom nesumokėję už kelius. Antrą dieną užgraužė sąžinė, todėl už Minsko degalinėje jau pats klausinėju, kur ir kam čia susimokėti, kol kas neturiu jokio elektroninio prietaiso, kuris būtinas automobilyje ir skaičiuoja pravažiuotus kilometrus. Pardavėjai šokas - kaip tu čia atsiradai, važiavai mokamais keliais, nemokėjai, neturėjai prietaiso, turėjo tave pagauti ir skirti baudą. Ką žinau, niekas nestabdė, tai va, sustojau pats. Nusiunčia į gretimą degalinę, ten vyksta beprasmis 6 lapų dokumentų pildymas su kokiais 5 parašais ir paso kopiją, po ko man išduoda elektroninį prietaisą, priklijuojamą prie stiklo, į kurį prepaido būdų įsimeti pinigų ir dar palieki užstatą už jį. Kadangi jau vėl reikėjo sukti link Lietuvos iš pagrindinių kelių, pravažiavome vos vieną punktą, kur tas prietaisas užfiksavo mus, todėl ant sienos grąžinome jį, grįžo užstatas ir paaiškėjo, kad už kelius mes Baltarusijai palikome €0,6 - o vietinė sistema tam sugaišo gerą valandą. Gerai išnaudojami vietinių resursai!

Dar apie perteklinį reguliavimą - dienos meniu visai normaliame restorane Minske "Kuchmister" patvirtinamas trimis parašais - direktoriaus, buhalterės ir dar kažkieno. Ant kiekvieno meniu.

Arčiausias Šiaurės Korėjai įspūdis buvo visai nesusijęs su politika ar kokia policija gatvėse, bet užklupo Nesvyžiaus pilies restorane, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo labai geras (interjeras, aptarnavimas ir t.t.), bet nuvilia gavus maistą. Aišku, reikia proto turėti tokioje šalyje, neturinčioje jūros, užsisakyti kaip užkandį žuvies lėkštę (ir dar brangiausias patiekalas restorane, apie €14), bet juk įdomiau nei bulvės. Atneša silkės, lašišos ir tuno derinį, kur lašiša dar ne visai spėjusi atšilti iš sušaldymo. Visiškai identišką situaciją restorane turėjau iš Š. Korėjoje, skirtumas tik tas, kad ten restoranas buvo Vonsano uoste ant jūros kranto, bet šviežios žuvies tikėtis neverta - šaldytuvai juk vis tiek arčiau nei jūra.

Tas pats Nesvyžiaus pilies restoranas pusryčiams pirmiausiai atneša piene virtų ryžių košę - tokio patiekalo pusryčiams nemačiau niekur kitur.

Restoranų intejerai atskira kalba - nuo labai modernių arba tradicinių, bet tvarkingų, iki sovietmečiu dvelkiančių (tokius lengviau rasti ne Minske, o mažesniuose miesteliuose).

Jų darbo laikas irgi įdomus, kai kurie restoranai nedirba sekmadieniais - nes nu kam? Kažkada tėtis pasakojo, kad gūdžiais 90-aisiais Baltarusijoje pietų metų rado uždarytą restoraną, nes jis užsidarė... pietums. Dabar situacija pagerėjo, bet Naugarduke mačiau restorano darbo laiką, kur jis užsidaro pietums 16-17 h. Bent jau pavadintų siesta, tada neatrodytų keistai.

Keliai šiaip visai neblogi, bent jau pagrindiniai, tik dažnai susibangavę. Bet daug geriau nei vakarinėje Ukrainoje, kur automobilį atitrankai kaip už tėvynę.

Lydą ir Naugarduką galėtumėm atsiimti. Pirmąją, nes visai netoli sienos, antrąjį - nes labai jau svarbi LDK istorijos dalis ten, o ir miestas gražiai sutvarkytas, senamiesčio pagrindinė aikštė primena Ukmergės ir Telšių mišinį. LDK jis priklausė 500 metų, Baltarusijai priklauso tik 70 metų, tai būtų galima stumtelt sieną. Kol baltarusiai neatstatė Naugarduko pilies, nes kai jau atstatys, gali tekti verkti.

Tame pačiame Naugarduke yra ir Adomo Mickevičiaus gimtinė. Gimtajame name įkurtas muziejus, kurio adresas dabar - Lenino g. 1. Džiaugtųsi Mickevičius tai žinodamas.

Apskritai jei norite pasigrožėti gatvių pavadinimais, čia gera vieta. Lenino, Revoliucijos, Dzeržinskio ir t.t. - viskas, ką mes turėjome geriausio, ir jau praradome.

Jei prieš dešimtmetį Minske maistas atrodė brangesnis nei Vilniuje, tai kol pas mus kainos augo, pas juos daugmaž stovėjo, todėl dabar restoranai jau pigesni. Minske gal vos penktadaliu (bet yra visokių), mažesniuose miestuose - 3-5 kartus nei pas mus. €1,5-4 visi patiekalai, daugmaž, neskaitant kai kurių išskirtinių.

Mes čia dėl kiekvienos naujos skulptūros ietis laužome, kaip ir nacionaliniu sportu tai tapo, bet jau pamiršome, kiek gėrybių dingo su sovietmečio pasitraukimu. Baltarusijoje visa tai galima rasti - kiekviena pilis ar rūmai šalia turi pastatytą kokį sovietinį baisuoklį (jei ne skulptūrą - tai bent fermą ar kokį baisų pastatą). Kariai išvaduotojai, leninai, tankai ir kas tik ten nešlovinama - šiame kontekste Vytis su Kalantos veidu skamba visai išradingai.

Minsko senamiestyje bet kuris lietuviškas kultūros paveldo gerbėjas jau antrą sekundę gautų širdies smūgį, todėl jiems ten vykti nerekomenduoju. Kas pasikeitė per dešimtmetį - Minskas suprato, kad senamiestis gali būti traukos objektas, todėl atstatė ar pastatė dalį jo. Aišku, kreivokai jis atrodo, bet vis jaukiau nei stalininės 6 juostų gatvės. Nors yrs ir visai jaukių gatvelių, kurios naujai sutvarkytos, tvarkingos, ir po kažkiek metų bus visiškai nusėtos barais. Dabar tik vienas kitas jų, bet apskritai naktinis Minsko gyvenimas jau irgi gerokai išaugęs.

Panašiai su kai kuriomis pilimis - atstatyta kaip jiems gražiau, pvz. Miro (Myro gal?) pilyje prie vienų laiptų sienos išklotos dušo plytelių plastikine imitacija. Pas mus lėktų galvos, pas juos - na va, stovi daiktas, istorija atkurta, valio.

Taip ir nesuprantu, ar jie tapatinasi su LDK istorija kaip jos pratęsėjai, ar visgi tai vertina kaip Lietuvos palikimą. Pvz. kažkur radome dviračių maršrutą per LDK objektus "Lетописная Литва". Man atrodo, jie šito santykio dar patys nenusprendę, kas yra Baltarusija žvelgiant iš LDK. Vytautas lyg ir jų, bet lyg ir lietuvių.

Nežinau, čia dėkoti Sniečkui ar kam (yra ten visokių legendų apie jį), bet man atrodo, kad Lietuvos istorinį paveldą sovietai spėjo mažiau subjauroti nei Baltarusijoje. Ryškiausias pavyzdys - stovi Lydos pilies kieme, o virš jos didžiulės sienos kyšo baisus sovietinis dvylikaaukštis. Kodėl sovietai panašaus neįsūdijo Valdovų rūmų vietoje - nežinau.

Siauras Nemunas prie Liubčės pilies - keistas vaizdas matyti negalingą mūsų upių tėvą.

Kūrybinėms agentūroms arba dizaino studentams labai verta trumpam komandiruotis į Minską ir pasekti vietinių socialinių lauko reklamų madas. "Baltarusijos tikslus pasieksime kartu", tankisto diena, padėka didžiojo karo kariams ir pan. - ačiū Dievui, kad pas mus "Ir Kaune galima gyventi" laikai jau praėjo.

Kad ir kaip Baltarusija deklaruotų savo geopolitinę kryptį į Euraziją, bet kokybė jiems siejasi su kita puse, vakarais. Bet kas, kas nori pabrėžti savo kokybę, prideda žodi "Euro". Euroopt parduotuvė ar koks viešbutis su Euro pavadinimu.

Modernaus meno Minske neieškokit, nebent kur nors undergrounde užsislėpęs. Dvi vietos, kurioms radome rekomendacijas internete, nuvylė: vienoje buvo tradicinio meno galerija, kitoje - vos viena keista instaliacija, o aplink kažkokia religinė mugė, kur į rankas bruko šventintos duonos džiūvesėlių maišelius. Arba tai kaip tik buvo visiškai nurautas šiuolaikinio meno projektas, tik mes nesupratome.

Tik Minske būdamas sužinojau, kad Kenedžio žudikas Lee Harvey Oswaldas porą metų gyvenimo Minske, ir vos po metų nuo grįžimo į JAV nušovė Kenedį. Susiradom jo namą, bet tik tiek - nepažymėtas, jokio muziejaus irgi nėra. Kaip ir neišnaudota niša turizmui.

Prieš dešimtmetį pagrindinis prospektas naktį spigino akis nuo apšvietimo, ypač ryškiai švietė KGB rūmai. Dabar jis skendėjo prieblandoje, o pastatai visai neapšviesti. Nežinau, čia tik laikini nesklandumai ar Batka ant elektros taupyti pradėjo.

Jei neįdomu nei LDK, nei sovietinė istorija, lieka koziris, dėl kurio prie sienos susirenka eilės lietuvių - A95 benzino litras šiuo metu ten kainuoja apie €0,6. Cigarečių nevežėm, tai jų kainos nežinau, bet vyksta ir dėl jų lietuviai.

Bendras jausmas - Baltarusija vis dar yra gyvas sovietmečio muziejus po atviru dangumi, biudžetinis Šiaurės Korėjos patirčių variantas, todėl kol dar muziejus nepanaikintas - važiuokit.

Nuotraukos FB: www.facebook.com/zalzakas/posts/10160806119975366
Add a comment...

Post has attachment
“Mūsų Žalgiris” - pavadina kaimynai baltarusiai riterių festivalį ir sėkmingai tęsia invaziją į LDK istoriją. LDK pilis, beje, atstatinėja greičiau nei mes - jei prieš keletą metų Krėvos pilies buvo tik griuvėsiai, tai dabar jau baigiama sumūryti viena siena.
Photo
Add a comment...

Laikas ruoštis orbanizacijai?

Šįryt vairuodamas per Žinių radiją išgirdau vieno iš žalstiečių pasisakymą, kuris, mano nuomone, nesulaukė tinkamo dėmesio – turėtų būti skandalingai vertinamas. Vėliau perklausiau keliskart tyčia, ar kažko nesumaišiau – deja, ne.

Žinių radijo laidoje Atviras pokalbis Dainius Kreivys kaltino Tomą Tomiliną, kad su valstiečių politika Lietuva jau juda orbanizacijos kursu. Ir čia yra tiksli Tomo Tomilino citata, kaip jis atsakė į šiuos kaltinimus (capslockas mano):

“Viskas atsiremia į aritmetiką. JEIGU BALSŲ tiems blogiems tariamiems pokyčiams NEBUS, tai ir NEBUS tų POKYČIŲ. Nes tiesiog va taip yra. Ir tų balsų tikrai nėra. Ir jeigu nors vienam iš tariamų orbanizacijos arba kažkokių žmonių, kuriems kažkoks nedemokratinis dalykas ateis į galvą, tai tiesiog tas žmogus neturės galimybės nieko padaryti”. (galit patys paklausyti nuo 9 min.: https:// goo.gl/84ByK3).

Nieko keisto jums šiame atsakyme? Tomilinas nesako, kad “baikit, kam mums čia daryti tokias nesąmones kaip Vengrijoje”, bet tik teigia, kad tų nesąmonių darymui jiems neužtenka balsų. Kol kas, šiuo metu.

Kitaip tariant, čia tas pats, kaip paklausus, ar nužudytum žmogų, gautum atsakymą: “Bet juk čia filmuoja kameros? Įkliūsiu iškart, tai ką čia žudysi, jei kameros yra”. Moralinis kompasas čia jau ne tai kad nusimušęs, bet sudaužytas ir išmestas seniausiai. “Nedarau nusikaltimo, nes nepavyks man jo padaryti, peilis nepakankamai aštrus”.

Ir dabar įsivaizduokite, kas gali būti, jei 2020 m. valstiečiai gauna dar daugiau balsų, ir su tokiomis partijomis, kaip bebrai ar TT, sugeba suformuoti konstitucinę daugumą, ir jei dar Daukanto aikštė sėdi jų skverne. Nerealu? Dar prieš porą metų nebuvo panašu, kad Lietuvoje reikės kalbėti apie Vengrijos ir Lenkijos atvejus, bet kiekvienas posūkis prasideda nuo nedidelio vairo pasukimo.

O pas mus jau visai neblogų užnešimų būta: gniuždoma opozicija, vietoj kūrimo veiklos Seime – senų sliekų ieškojimas absurdiškuose tyrimuose siekiant susidoroti su opozicija, valomasi kojas į valstiečiams prieštaraujančią prezidentę, ieškoma būdų politiniams oponentams uždrausti dalyvauti rinkimuose (tiek Seimo, tiek prezidento), bandoma pakeisti Konstitucijos apsaugas, vis paklibinamas ir Konstitucinis teismas, nusispjovus į tai draudžiančius įstatymus kuriama nuosava žiniasklaida arba per pokyčius bandoma į savo pusę patraukti nacionalinius žiniasklaidos kanalus (ir, kaip matėme iš kai kurių brežneviškų TV laidų - visai sėkmingai).

Ir visokie tomilinai net neneigia – dar didesniems ir greitesniems orbanizacijos pokyčiams jiems tik trūksta balsų Seime.

Gražus bus šių metų ruduo, auksinis.
Add a comment...

Kai pagalvoji, ne tiek toli tie 2018 metai pabėgo nuo šio amžiaus pradžios, 2000-ųjų. Visi šie faktai tinka ir 2000-iesiems, ir 2018-iems:

Uspaskichas planuoja aktyvią karjerą politikoje.
Paksas rusena viltį tapti prezidentu
Landsbergis neseniai buvo perrinktas konservatorių partijos pirmininku.
Zuokas siekia Vilniaus mero posto.
Karbauskis vadovauja valstiečių partijai.
Putinas, kaip ir tikėtasi, kovo mėnesį laimėjo Rusijos prezidento rinkimus.
JAV prezidentą persekioja intymių santykių skandalas.
Jasikevičius Lietuvoje laikomas dievuku.
Gražuliui gimė vaikas.
Add a comment...

Post has attachment
Dainų šventės organizatorius Saulius Liausa šventės metu, liepos mėnesį: "Ištraukiat iš konteksto, kad vaikai lieka nepavalgę, maisto daug, porcijos lieka, jos bus išmestos. <...> Vilniaus savivaldybė kelia chaosą su savo iniciatyva pamaitinti vaikus".

Praėjus dviems mėnesiams Dainų šventės ogranizatoriai vieną iš trijų įmonių, apie kurios nekokybišką maitinimą garsiai šaukėm dar liepą - "Brunerus" - baudžia 100 tūkst. eurų bauda: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/dainu-sventes-maisto-tiekejui-bruneros-skirta-per-100-tukst-euru-baudu-663-1025576.

Vaikai šiaip ne taip pamaitinti, "Brunerus" baudžiama, o kas nubaus p. Liausą? Ar gal jau verta pradėti kaupti maisto banką 2022-ųjų Dainų šventei?
Photo
Add a comment...
Wait while more posts are being loaded