Birutės vardadienis

Pabandysiu paformuluoti įspūdžius ir išvadas. O taip pat susakyti kelis patarimus (nors ir nelabai tikiuosi, kad juos kas išgirs).

Aš raštininkas, ne online reporteris ir ne televizijos transliuotojas, rašyti reikia laiko, tad ir šis rašinys bus toks praplėstasis konspektas labiau nei rašinys, toks gerokai padrikas. Į žurnalą rašydamas labiau aptvarkyčiau, bet čia juk dabar reikia greitai greitai. Nes į žurnalą apie tai nerašysiu, juk ir kviestas buvau kaip tinklažmogis.
Šiaip jau doram rašiniui parašyti man vienam jos norėtųsi kaip pašnekovės vienos porai bent jau valandų. Tik bijau, kad tokios progos dabar jau kurį laiką negausiu. O ir nežinau, ar tikrai noriu.

Ministerijos fojė ministrų galerijoje naujosios ministrės portreto dar nėra. Nežinau, koks tai ženklas. Paskutinis ministras – vis dar +Rimantas Žylius .
Ekskursija po kabinetą – bet aš ten buvau susitikti su Navicku, su Šimėnu, su Veselka, su Maldeikiu, su Uspaskich, tad turbūt jis man ne mažiau matytas nei naujajai ministrei.

Ministrė prisipažįsta, kad Seime dirbti tekdavo taip 12 kartų mažiau nei dabar. Pristato savo žmones, bando pasakyti įvadą, bet įvadas skamba kaip tekstas iš „Dviračio“ – maždaug toks: „Į valdžią atėjo kairieji ir tai ne paslaptis...“ Ir toliau jau kaip „Dviratyje“ – skatinsim, raginsim, kelsim, socialinis teisingumas, konkurencingumas, investicijos.
Stop, sakau, šitą "Dviratis" jau transliuoja,  pradėkim nuo bandymo apibrėžti, kas tai yra kairė – ar tai reiškia, kad daugiau perskirstoma per biudžetą? Gaunu patikinimą, kad ne, ir paaiškinimą, kad visoje Europoje į valdžią atėjo kairieji. Pasižymiu knygelėje – žmogus negali pasakyti, kas yra kairė.
Šneka apie varganus Lietuvos regionus ir apie tai, kaip reikia juos kelti. Kolega +Nemunas B  klausia – tai kokie bus konkretūs žingsniai juos kelti. Girdim, kad skatinsim ir raginsim. Ne, sakau, kolega klausė konkrečiai – tarifai, mokesčiai, teritorijų planavimo paprastinimas, kaip? Atsakymas – apie LEZus. Turi būti parinkti tinkami operatoriai. Noriu klausti, kas ir pagal kokius kriterijus nustatinės tinkamumą, bet suprantu, kad ir taip vienas šneku. O be to, ministrė praneša, kad aš čia dominuoju. Sakau – ministre, kai jūs pakliūsite kokiai BBC į nagus, ten dar ne taip padominuos, čia dar gėlytės.
Toliau ilgas ir malonus ministrei pasažas apie šildymą, šilumą ir malkas (id est, biokurą) – čia rinkiminių kalbų erdvė, čia tekstai liejasi laisvai, čia nereikia nieko konkretaus, čia galima kalbėti kaip su pašalpų gavėjais, o ne kaip su mokesčių mokėtojais (kurie čia ir susirinko).
Bandau išklausti, koks pačios ministrės, vyriausybės, partijos planavimo horizontas. Suprantu, kad klausimą reikia patikslinti – kuriam laikui į priekį planuojate, sakau, metams, dvejiems, ketveriems, penkiolikai. Sako, kad planuoti sunku, nes daug visko gali nutikti. Puolu pasakoti, kad verslas planuoja ne nuo „o ką čia mums rytoj nuveikus“, bet nuo rezultato, kuris turi būti pasiektas tam tikru metu ateityje, iš ten skaičiuojama atgal: kokie darbai kada turi būti padaryti ir kas konkrečiai ir asmeniškai bus už juos atsakingas. 
Kaip suprantu iš neaiškaus atsakymo, valstybės tarnyboje taip planuoti neišeis. (citata iš kiek vėlesnio pasažo: „Gerai būtų, kad bent trečdalį programos įgyvendintume“, taip ir matau direktorių, kuris sako akcininkams – aš žadėjau jums uždirbti šimtą litų, bet bus gerai, jei uždirbsiu bent trisdešimt).
Ministrė sako, kad pasaulyje visur kalbama apie daugiau reguliavimo, nes pernelyg liberali politika atvedė prie krizės. Klausiu – krizė nutiko 2008 m., ar iki tol buvo Lietuvoje pernelyg liberali politika? Sako – taip. Klausimų šia tema daugiau neturiu. Pernelyg liberali socdemų politika atvedė prie krizės, suprantame.
VAE – prieš. Sakau, tai jeigu jūs taip jau prieš ir manot, kad laikas baigti šitą projektą, kodėl neatiduodate akcijų į Finansų ministeriją. Gaunu paaiškinimą, kad VAE – nieko bendra su Visaginu, ir ten yra ir Lietuvos energija ir Lesto.
Na ir va taip va maždaug viskas – klausi konkrečiai, gauni baltąjį triukšmą, kuris nemandagių verslininkų sluoksniuose vadinamas bullshitu.
Aš turėjau klausimų ir apie požiūrį į valstybinių įmonių valdymą, ir į IT centrų steigimą, bet jų jau neuždaviau, nes ir taip „dominavau“.
Ir visą laiką: mes taisome klaidas prieš mus buvusių. Ta proga papasakojau seną anekdotą apie du vokus (pasirodo, nežino, ir jums priminsiu – Brežnevas mirdamas Černenkai paliko du vokus, pirmą reikia plėšti, kai bus labai sunku, antrą – kai kitą kartą bus labai sunku. Sunku, atplėšė pirmą, ten parašyta: versk viską ant manęs. Vėl sunku, atplėšė, ten parašyta: rašyk du vokus). Sakau – jums pirmo voko galiojimo liko labai mažas laiko tarpas.
Pacituoju Vyriausybės programą. Punktas 451 – įveikti kylančias naujas grėsmes: plintantį vartotojišką kosmopolitizmą; punktas 53 – gausime papildomų biudžeto pajamų skatindami vartojimą. Sakau – čia nematote kokio nors vidinio prieštaravimo? Sako – ten daug įvairių žmonių rašė, gali būti įvairių prieštaravimų. +Justė Latauskienė  sako – o tai nereikėtų, kad kas vienas paskui perskaitytų? Nesu tikras, bet lyg ir buvo mūsų pašnekovės sakinys, kad į programą dėmesio kreipti nereikia.
Toliau +Nerius Jasinavicius  pasažas apie konkrečius kiekybinius rodiklius, prie kurių grįšiu išvadose.

Laikas prie išvadų.
Ar negalėtume mes įsiveisti kokio nors eksportinio viceministro varianto? Čia viduj mes kaip nors išgyvensime, bet kaip bus europose, nežinau. Gal +Rimantas Žylius  – vardan tos?
Jeigu socdemai galvoja, kad Linas Linkevičius yra jaunas politikas – tegul galvoja iš naujo ir užsiima jaunųjų ugdymų – ar su tais jau visai blogai? Ministro padėjėjais turėtų būti jauni perspektyvūs žmonės, kada nors galbūt išaugsiantys iki politikų, o ne šiaip pažįstami, draugai ar bendražygiai.
Jeigu kur nors viešoje erdvėje kabos kas mėnesį (na gerai, kas ketvirtį) atnaujinami (ministre, ne metų senumo grafikas, bet nuolat atnaujinamas...) šitie Neriaus minėti kiekybiniai darbo rodikliai: a) sukurta darbo vietų, b) darbo vietos sukuriama pridėtinė vertė, c) tiesioginės užsienio investicijos, d) eksportas – ir jeigu matysiu, kad nuo 2012 metų rinkimų šie rodikliai neprastėja, tai dėl manęs valdžioje gali būti kad ir kanibalai, filatelistai, adventistai ar satanistai, tiek to, nors balsuosiu aš, žinoma, ir vėl už Liberalų sąjūdį. Tik kad, kaip sakydavo Stanislavskis, kol kas netikiu. Nei kad kabos, nei kad neprastės.

Patarimai
Kaip sakė +Leo Lenox  , ministre, susitikimams reikia ruoštis. Aš netingėjau ir biografiją peržiūrėti, ir Vyriausybės programą, ir „politikos virtuvę“ paskaityti. Profesionaliam politikui turėtų būti nesunku peržvelgti niolikos būsimų pašnekovų nuotraukas, o patarėjams turėtų būti nesunku trumpai apibūdinti – apie ką jie. Reikia ruoštis ir susitikimams Žaliakalnio turguje, ir su neaišku kokiais veikėjais iš tinklų.
Laikykite ką nors rankose (tik ne popieriaus lapą, ką nors sunkesnio) - aplanką, knygą, tušinuką.
Ministre, kai jūs transliuosite tik baltąjį triukšmą, jus pertraukinės. Žmonės nori esmių, o ne priešrinkiminių paruoštukų. Laikas per brangus. Ir tai, kad jus pertraukinėja, yra geras rezultatas. Vadinasi, jūs ir jūsų kalbos dar bent kiek domina. Jeigu nepertraukinėja, vadinasi, visi užmigo, numiro arba išėjo. Arba pasiuntė. Ir tai yra blogas rezultatas.
Kol opozicijoje, mokykitės. Ministrė sakė, kad Seime buvo dvylika kartų lengviau – tai tą atliekamą (tuos vienuolika laiko vienetų) laiką skaitykite knygas, diskutuokite ne partinėse terpėse, o ten, kur muša, nueikite į oratorinio meno, bendravimo kursus, mokykitės kalbų, lavinkite atmintį – kad ir skaičiams.

Na ir maždaug užteks. Ir taip daug. Dominuoju vėl.
Shared publiclyView activity