Profile cover photo
Profile photo
Aurelijus Katkevičius
3,783 followers -
raštininkas
raštininkas

3,783 followers
About
Communities and Collections
View all
Posts

Post has attachment
Add a comment...

Post has attachment
Kalbos turbūt yra pagrindinis barjeras. Anglų kalba. Net labiau negu kompiuteris. Savo tėvą online matydavau iki pat jo mirties 76 metų amžiaus, su mama, kuriai 82, ir dabar e.paštu susirašinėjimą ir KATukus Laisvės TV​ ji žiūri.
O darbo rastųsi - sakykim, kol mes čia dar nesukūrėme lietuvių kalbos įrašo į tekstą transkribavimo programų (nors šiokios tokios pažangos lyg ir matosi) man žiauriai reikia įrašų transkribavimo paslaugos. Ir ta proga mikroapklausa: atsirastų norinčių namie tokį darbelį padirbti?
Add a comment...

Post has shared content
#KąDarbėnaiDirbaVisąDieną #EnergyDigest #XtraLongRead

Kas geresnio šią (44) savaitę energetikoje?

Iš geresnių naujienų, Briuselis pavizavo terminalo paramos schemą, pasitvirtinom evakuacijos planą, jei Astravas sprogtų, o dujos kaip kuras laivams populiarėja sparčiau, nei tikėtasi.

Iš tokių vidutinių – prasidėjo kasmetinė drakė tarp didžiausių Lietuvos elektrinių ir valstybės tarnautojų dėl pinigų, ir niekas nepanoro Lietuvoje ieškoti naftos.

Be to, „Klaipėdos nafta“ pasiskaičiavo, kiek reikės skolintis terminalo išpirkimui, mes visi atpigom kaip elektros vartotojai, sena energetikų nuodėmė išlindo į paviršių.

Štai papunkčiui.

Didelės elektrinės

Metai artėja į pabaigą, įsisuka kasmetinis „Lietuvos energijos gamybos“, Energetikos ministerijos ir rinkos reguliuotojo šokis. Jis prasideda, kai pastarieji du pamėgina mažiau pinigais maitinti pirmąjį, o baigiasi, kai jie pirmajam duoda beveik viską, ko jis nori.

Šiais metais smogta į skaudžią vietą – strateginį rezervą. Taip skambiai pavadinta naujausios formos subsidija naujausiam Elektrėnų elektrinės blokui. Ši subsidija 2016 m. buvo 25 mln. Eur, 2017 m. – 34 mln. Eur, 2018 m. – 22 mln. Eur. Tai tolimas aidas geriausių laikų, kai Elektrėnai kasmet gaudavo po 100 mln. Eur, bet vis šis tas.

2019 m. bus visai blogai – nuspręsta neskirti nieko, o tik susigrąžinti beveik 3 mln. Eur perteklių už 2017 m. „Lietuvos energijos gamyba“ per akcijų biržą bemat pranešė, kad įmonė „vertina blokų veiklą“. Taip skamba grasinimai užsidaryti jau kelintus metus iš eilės.

Side note: elektrinės bloką įsivaizduokite kaip „Toblerone“ gabalėlį. Elektrėnai iš viso per savo ilgą gyvavimo laikotarpį turėjo 9. Dabar liko 3, iš kurių kokią nors funkciją atlieka 2. Nusenę blokai yra arba jau išmontuoti, arba išmontuojami. Iš trijų likusių 2 neišvengiamai užsidarys 2023 m.

Šiemet atsirado naujas šokio judesiukas – Kruonio HAE. Bet šokama pagal tą pačią melodiją. Jei panaikinsite lengvatą – uždarysime dalį elektrinės.

Kasmetinis šokis rodo, kad Energetikos ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos energija“, „Lietuvos energijos gamyba“ ir rinkos reguliuotojas (susijusios pusės) neturi vieno plano, ką daryti su legendiniais, bet pamažu prasmę prarandančiais elektros gamybos įrenginiais Elektrėnuose. Kartoju: mūsų tarnautojai ir mūsų turto prižiūrėtojai (ir vienas nepriklausomas reguliuotojas) nesugeba tarpusavyje sutarti, ką daryti su mūsų turtu.

Galėtume tiesiog uždaryti visus Elektrėnus. Miestelis mirtų, bet kam kada miesteliai rūpėjo. Tačiau negalime to padaryti iki šio pavasario. Trijų Elektrėnų blokų reikės atlikti sinchronizacijai su Vakarais būtiną izoliuoto darbo bandymą. Už šį gerą darbą, kaip priklauso, Elektrėnams sumokės „Litgrid“, ne Vyriausybė.

Nesitikiu, kad netrukus po to pamatysiu didelį gražų planą su infografikais, kuriame pasavaičiui bus nurodyta, kas ir kada bus daroma su 7, 8 ir 9 Elektrėnų bloku. Ir juose dirbančiais žmonėmis. Nors norėčiau.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/29/strateginio-rezervo-kitamet-neteiksianti-leg-vertina-bloku-veikla

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/29/leg-kruonio-hae-toliau-turetu-gauti-mokescio-uz-elektra-isimti

https://www.vz.lt/energetika/2017/07/05/nepajudinama-rezervo-elektrine-elektrenuose

Energetika ir laivyba

Tendencijos laivybos sektoriuje kuria palankias sąlygas SkGD kaip laivų kuro panaudojimui Baltijos jūroje. Kadangi šiuo metu Klaipėdos terminalas yra svarbiausias dujų tiekimo jūra šaltinis regione, platesnis SkGD naudojimas laivyboje reiškia ir daugiau veiklos „Klaipėdos naftos“ valdomam „Inedpendence“.

Nesu tikras, ar kas bandė skaičiuoti, kiek energijos išnaudoja laivai Baltijos jūroje kasmet. Bet jei visi Baltijos jūroje 2020 m. plaukiosiantys mažos apimties dujovežiai vieną kartą pasikrautų Klaipėdoje, jie išnaudotų nepilną vieną dujų krovinį, apie 7% visų dabar į terminalą pristatomų dujų.

Nepaisant to, potencialas nėra išgalvotas ir į jį nusitaikė eilė regiono bendrovių. Tarp jų – „Novatek“, drauge su „Gazprom“ kitąmet paleisiantys dujų skystinimo gamyklą ant Baltijos kranto. Panašu, kad bent dalis šių dujų skirta Vokietijos antžeminio transporto rinkai, kita – Skandinavijai. Kaip tai atsilieps „Klaipėdos naftos“ planams, pasakyti sunku. Labai skiriasi žaidėjų verslo modeliai. Laikas parodys, kurie bus sėkmingesni.

„Novatek“, jei nesate apie ją girdėję, yra privati energetikos įmonė Rusijoje. Jos 28% akcijų priklauso vadovui Leonidui Michelsonui, 18% – prancūzų „Total“. Kita vertus, 9% bendrovės priklauso „Gazprom“, 24% – Genadijui Timčenkai, Putino bičiuliui. Regis, ji tampa sankcijomis technologiškai supančiotos Rusijos įrankiu SkGD rinkoje.

1721 m. Švedija, iki tol šimtmetį Baltijos jūrą turėjusi kaip savo vidaus jūrą, buvo priversta pripažinti pralaimėjimą Šiaurės kare Rusijos imperijai. Tuomet Petras I-asis išsikirto langą į Europą ir pastatė Sankt Peterburgą. Šiandien per šį langą į Europą plūsta Rusijos geopolitiniai interesai. Dujų pavidalu.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/31/rusiskos-skgd--i-baltijos-bangas

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/21/skgdlaivybojevieta-dar-tures-issikovoti

https://www.vz.lt/energetika/2017/02/17/rusu-startuolis-taikosi-apstatyti-baltija-mazais-skgd-terminalais

Senas longrydas apie „Novatek“ projektą Arkties vandenyno pakrantėje „Yamal LNG“ (šiandien jis sėkmingai užbaigtas ir veikia):

https://www.vz.lt/article/20161205/PREMIUM/161209773

Kiti dalykai

1,6 mln. elektros vartotojų aprūpinimą elektra konsultantai EY anksčiau įvertino 32 mln. Eur. Dabar sandorio, kurio metu „Lietuvos energija“ persideda šią veiklą iš vienos kišenės į kitą, suma buvo sumažinta iki 27 mln. Eur. Jokio kriminalo, taip numatyta iš anksto.

Suma man atrodo keistai maža. 100-120 mln. Eur pajamų per metus, vertė – 30 mln. Eur. Bet reikia pažymėti, kad aš ne verslų vertinimo ekspertas, toli gražu.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/31/elektros-tiekimo-gyventojams-verslas-lietuvos-energijos-tiekimui-atpigo

Europos Komisija pagal ES valstybės pagalbos taisykles patvirtino šiuo metu galiojančią ir nuo kitų metų galiosiančią SkGD terminalo paramos schemas. Čia kaip ir formalumas beveik. Žinant, kad tokių su EK dar nesuderintų paramos schemų yra visa eilė – tai gera žinia. Beje, viena iš tų nesuderintų schemų – subsidijos Elektrėnams.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/31/europos-komisija-patvirtino-skgd-terminalo-paramos-schemas

Vyriausybė patvirtino atnaujintą Valstybinį gyventojų apsaugos nuo branduolinės ar radiologinės avarijos planą. Didelės avarijos Astravo AE atveju būtų evakuojama apie 6.000 Lietuvos gyventojų, esančių 30 km zonoje nuo šios branduolinės jėgainės. Į šią zoną Vilnius nepatenka. Aktyvioji apsaugos zona apima teritorijas Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono savivaldybėse.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/31/patvirtintas-zmoniu-evakuacijos-planas-ivykus-avarijai-astrave

Lietuvos energetikos sektorius amžiaus pradžioje buvo pertvarkomas. Iš dalies – kaip higiena, iš dalies – ruošiantis Visagino AE projektui. Ten nutiko daugybė įdomių fintų ir senų istorijų siūlai vis dar laikas nuo laiko išlenda.

Vienas mažytis epizodas: kai AB „Lietuvos elektrinė“ virto AB „Lietuvos energija AB“, o ši – AB „Lietuvos energijos gamyba“, kažkur procedūrose užsiliko neišpirktos Vidmanto Martikonio akcijos. Kol valstybė „ieškojo tinkamo sprendimo iš susidariusios sudėtingos situacijos“, jai prikapsėjo 0,25 mln. Eur įsiskolinimas.

https://www.vz.lt/rinkos/2018/10/31/v-martikonio-pergale-teisme-is-valstybes-prisiteise-daugiau-nei-250000-eur

„Klaipėdos nafta“ susikaičiavo, kad terminalo išpirkimui jai reikėtų skolintis apie 308 mln. Eur (nuoma nuo 2019-2024 m. + laivo įsigijimas). Lietuvos gaunama ekonominė vertė, išpirkus SkGD laivą ir šaliai užsitikrinus ilgalaikį dujų tiekimą, siektų 94–407 mln. Eur, priklausomai nuo regioninės dujų rinkos integravimo (bus integruota) ir dujų paklausos ateityje (mažės, klausimas – kaip sparčiai).

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/29/skgd-terminalo-ispirkimui-klaipedos-naftaiskolinsis-per-300-mln-eur

Pirmą kartą po 6 metų skelbtas naftos žvalgybos ir gavybos vakarų Lietuvoje konkursas nesulaukė dalyvių. Pastarąjį kartą, 2012 m., konkursą ieškoti angliavandenilių laimėjo „Chevron“. Geologijos tarnyba teigia, kad didiesiems žaidėjams mes neįdomūs, nes nenaftingi. Tiesa, bet manau, kad ne tik dėl to.

https://www.vz.lt/energetika/2018/11/02/lietuviskos-naftos-ieskotojuneatsirado


P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php

P. P. S. Lapkričio 20 d. VŽ organizuoja kasmetinį „Baltijos energetikos forumą“, rimčiausią energetikos konferenciją Lietuvoje. Su eile pranešėjų iš visų mūsų energetikai reikšmingų šalių aiškinsimės, kur padėti pinigai ir nauda visuomenei energetikoje ateinantį dešimtmetį. Jei skaitote #darbėnus ir darbdavys žadėjo apmokėti konferencijas – štai viena, kurioje norėtumėt sudalyvauti.

https://konferencijos.vz.lt/bef/
Photo
Add a comment...

Post has attachment
Yra kas bandęs Mechaninį turką? Ar galėtų aprašyti savo patirtis žurnalui?
Add a comment...

Post has attachment
Pas prenumeratorius "Verslo klasė" - lapkričio 6, kaip tik rinkimų Amerikoje dieną. Visokiose pardavyklose - 13 lapkričio dieną.

Jau tradiciškai - pratarmė, jos vz.lt nebus:

Sveiki,

apsidairai aplink kiek toliau – ir vėl kokio nors populisto pergalė. Apsigraibai šiek tiek arčiau – o čia įprastas mūsų visų pasamdytų tarnautojų (dar jie žinomi kaip politikai) vypsnys: „Taip, mes tokie, ir ką jūs mums?“ Socialiniuose tinkluose kolegos baksnoja į nuotrauką, kurioje Emmanuelis Macronas, Angela Merkel, Vladimiras Putinas ir Recepas Erdoğanas susikibę rankutėmis. Ir taip, tenka palinksėti galva, – didžiajam chaoso generuotojui korupciją ir melą eksportuoti kol kas sekasi neprastai. Ir ką jūs jam?

Tik kad man turbūt jau vis tiek visada ji bus pusiau pilna. Stiklinė, tai yra. Kad ir, pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie vadinamuosius burbulus – taip, tuos informacinius. Apie juos kalbama kaip apie ką nors neigiama: „Tu sėdi savo burbule ir nežinai, kas darosi iš tikrųjų mūsų tėviškėlėje.“ Ir taip mes nepastebime per žvėriškai trumpą laiką nutikusių pokyčių. Informaciniai burbulai buvo visada. Luomai, būreliai, sektos, ložės, salono aukštuomenė, kaimo bendruomenė, pašto ženkliukų kolekcionieriai, rašytojų sąjungos nariai, „Žibutės“ nuolatiniai lankytojai – jų tūkstančiai. Tik tiek, kad anksčiau jie buvo gerokai mažesni ir jų sienelės buvo itin tvirtos. O jeigu pažvelgtume į kokio XIX a. visuomenę – tai ten ne burbulai, o storu mūru apmūrytos ankštos celės. Ką ir kalbėti apie dar ankstesnius laikus.

Pažiūrėkite – juk atvirkščiai, šiais laikais kiekvieno jūsų informacinis burbulas nuolat plečiasi, apima vis daugiau, jo sienelės plonėja. Galimybės pasiekti dar prieš penkiolika metų visiškai neįmanomą pasiekti žmogų vis didesnės – kada jau čia taip galėjote pirmyn atgal varinėti Vilniaus, pavyzdžiui, vykdomojo komiteto pirmininką. Ar kurios nors partijos vadovą? Ar kokio nors žurnalo redaktorių? Mes kiekvieną dieną vis iš naujo panyrame į stebuklingai didžiulį ir margą sąsajų ir sąryšių tinklą. Jeigu ne XXI a. kol kas geriausiai apibūdinantys du išradimai – išmanusis telefonas ir socialiniai tinklai, aš gal pusės savo žurnalo autorių niekada nebūčiau sutikęs.

Ir dėl burbulų buvimo ar buvimo burbuluose mes skundžiamės būtent todėl, kad kaip niekada anksčiau pradėjo augti mūsų empatijos lygis, kaip niekada anksčiau mes matome, skaitome, girdime tokios daugybės žmonių požiūrius ir nuomones, susiduriame su jų emocijomis. Gal dėl šitokio jausmų ir minčių nuogumo mūsų kiekvienas viešas ginčas dabar bemaž akimirksniu tampa miniatiūriniu pilietiniu jei ne karu, tai bent jau mūšiu. Netgi drįstu tikėtis, kad, apskritai paėmus, visuomenės empatijos lygis nuolat kyla.

Kai mes visi šitaip sparčiai ir protu nesuvokiamai keičiamės, turi keistis ir mūsų mokykla, turi keistis visa vaikų ugdymo sistema – kitaip paprasčiausiai sunyksime. O kad mokykla keistųsi, žinoma, reikia, kad į švietimo sistemą eitų dirbti gabiausi jauni žmonės. Todėl labai rimtai rekomenduočiau mūsų tarnautojams pradėti kelti mokytojo profesijos prestižą nuo mokytojų atlyginimų padidinimo. Ir ne pora eurų. Pamatysite, kokią įtaką tai padarys profesijos prestižui, – patys nustebsite.

O dabar, žinoma, kviečiu atsiversti „Verslo klasę“. Čia rasite, ką skaityti, – ir ne tik apie mokytojų, mokslininkų ar prezidentų kasdienybę.
Photo
Add a comment...

Post has shared content
Eilinis geras Leo darbas žmonijai.
#KąDarbėnaiDirbaVisąDieną #EnergyDigest #XtraLongRead

Kas geresnio šią (43) savaitę energetikoje?

Iš geresnių naujienų, veiklą pradėjo Lietuvos energetikos agentūra, didmeninio elektros tiekimo rinkoje atsirado naujas elektros tiekėjas, Billas Gatesas investuoja į žaliąsias technologijas Europoje.

Iš tokių vidutinių – Seimas priėmė didžiausią įstatymą-nesąmonę, kokią man yra tekę matyti, Angela Merkel nusprendė nuspirkti Vašingtono prielankumą, o „Klaipėdos naftai“ trys metų ketvirčiai nebuvo fantastiški.

Be to, pasišnekėjome su nauju ESO vadovu, švenčiame „Independence“ ketvirtąsias įplaukimo į Klaipėdą metines.

Štai papunkčiui.

Perkami principai

Angela Merkel, panašu, bus perkandusi JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Jei kam dar nebuvo iki galo aišku, žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymas apnuogino vienintelę principinę poziciją, kurią ši JAV prezidento administracija turi: „mūsų palankumas yra transakcinis“. Kitaip tariant, „pirkite mus“.

Vokiečiams tai labai tinka. Vašingtono transakcinis požiūris į „Nord Stream 2“ visiškai sutampa su transakciniu Berlyno požiūriu į „Nord Stream 2“: „mes „DowDuPont“ padėsime pasistatyti SkGD terminalą, jūs nemojuosite sankcijomis“.

JAV palankumas, tikimasi, kainuos tiek, kiek paramos bus skiriama „pirmajam Vokietijos SkGD terminalui“. Toks terminalas yra visiškai nebūtinas. Užtenka žvilgtelėti į dujotiekių raizgalynę ties Vokietijos siena su Belgija ir Nyderlandais, ir tampa aišku, kad vieni didžiausių SkGD importo terminalų Europoje yra ir visada buvo Vokietijos pramonininkų arsenale.

Amerikiečiai negali nukreipti daugiau dujų į Europą. Dujovežiams kelią rodo ne politikai, o rinkos ir Azija vis dar nepasotinta. Bet šiame susitarime yra ir kitas amerikiečių naudos gavėjas. Galime stebėti vokiečių energetikos milžinių RWE, „Uniper“ ir amerikiečių „DowDuPont“ lenktynes – kas pasiims vokiečių mokesčių mokėtojų pinigus pirmas. Bet tikėtina, tai bus pastaroji chemijos pramonės milžinė.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/25/vokiskos-lenktynes-link-pirmojo-skgd-importo-terminalo

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/23/berlynas-galiausiai-uzsinorejo-skgd

O čia šiek tiek apie Donaldo Trumpo poziciją Saudo Arabijos atžvilgiu.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2018/10/18/trumpas-nenori-atsukti-nugaros-naftos-valdovei

Ką veikti ESO

Susipažinome su naujuoju ESO generaliniu direktoriumi Mindaugu Keizeriu. Jis sako, kad per ateinančius metus bendrovė turėtų išspręsti šiuo metu ko gero migločiausią bendrovės, valdančios visus Lietuvos elektros ir dujų skirstymo tinklus (laidus ir vamzdžius nuo magistralių iki namų), klausimą. T. y. išsiaiškinti, ką visgi juos valdanti „Lietuvos energija“ jiems leis veikti, o ko – ne.

ESO yra infrastruktūros operatorius. Jis turi būti neutralus, prisileisti visus ir suteikti visiems vienodas sąlygas pasinaudoti tinklais. Tačiau šiuolaikinis požiūris į vadybą ir moderni energetika sukūrė eilę pilkųjų zonų, kuriose infrastruktūra ir paslaugos persipina.

Pirma, pripažinkime, mums ESO nelabai rūpi. Ji turi elektrą ir dujas įvesti patogiai, pigiai ir greitai. Orientaciją į klientą ESO deklaruoja. Vadinasi, bendrovė turi atlikti viską, ko man ar jums prireiktų, šiuolaikiniais standartais. Tai yra, įvesti elektrą, dujas, įrengti saulės elektrinę ar elektromobilio krovimo stotelę, galbūt – šilumos siurblį ar geoterminį šildymą.

Tačiau šios veiklos, sakytų jums tuo užsiimantys privataus verslo savininkai, ne valstybinio monopolisto reikalas. Be to, „Lietuvos energija“, ESO akcininkė, taip pat šnairuoja į tokias veiklas. Holdingas nenori, kad ESO lįstų ten, kur veikti galėtų naujasis įmonių grupėje kuriamas flagmanas – valstybinės įmonių grupės komercinė organizacija.

Problemą vadovui reikės išspręsti. Nes šis klausimas, jei teisingai suprantu, buvo viena iš priežasčių, kodėl ankstesnė vadovė gavo „akcininko pasiūlymą trauktis iš pareigų“. Kol kas vadovo požiūris, panašu, sutampa su „Lietuvos energijos“ brėžiama kryptimi.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/26/eso-vadovas-kai-dirbi-kokybiskai-nebutina-kad-apie-tave-visi-zinotu

Beveik jubiliejus

Lygiai prieš ketverius metus į Klaipėdos uostą įplaukė „Independence“, išvadavęs Lietuvos politikus nuo poreikio „kurti darbo grupę deryboms su „Gazprom“. Pavarčius senesnius straipsnius apie politikų diskusijas dėl dujų kainų Lietuvoje pasidaro labai akivaizdu, kad tai suveikė būtent taip, kaip planuota. Na, buvo ir kitų pokyčių, bet terminalas – tikrai vienas lemiančių veiksnių.

2015 m. „Inedpendence“ turėjo vieną klientą, valstybės įstatymu nurodytą būtiną veiklą vykdančią „Litgas“. 2016-ųjų metų pradžioje didieji dujų pirkėjai pasirašė sutartis su „Statoil“, kol „Gazprom“ delsė pasirašyti naujas sutartis ir bandė dujas parduoti aukcionuose. Vėliau žinia po žinios žymėjo ir infrastruktūros užbaigimą, ir komercinės terminalo veiklos plėtrą.

Ne visiems terminalo pasistatymas yra tokio svorio įvykis, kaip mums, energetikos prasme nykštukinei valstybei. Tačiau tai, kad mes buvome politiškai ir ekonomiškai priversti projektą įgyvendinti, atnešė netikėtos naudos. Mes turėjome išmokti terminalo veiklą pritaikyti eilei smulkesnių klientų, o ne, kaip įprasta, taikantis prie vieno didelio.

Tai yra unikali patirtis. FSRU – tokių terminalų kaip mūsiškis – technologijai populiarėjant, tikėtina, kad „Klaipėdos nafta“ ras, kam ši patirtis gali būti įdomi ir vertinga, o man patinka, kai pinigus žmonėms moka už tai, ką jie geba ir žino, o ne už tai, ką jie iškasa ar sukala.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/27/nepriklausomybe-nuo-gazprom-po-ketveriu-metu

Kiti dalykai

Seimas atmetė prezidentės veto įstatymų pataisoms dėl atliekų deginimo jėgainių. 20 km nuo gyvenviečių ir visa kita. Pataisos yra tokia fantastiška nesąmonė, kad trūksta žodžių.

Pirma, pataisos neparemtos absoliučiai jokiais empiriniais duomenimis ar logika. Antra, jos negalioja jokiems šiuo metu planuojamiems ar vystomiems projektams, bet užkerta kelią projektams ateityje, nepaisant to, kad naujiems projektams nėra jokio ekonominio pagrindimo ir sektoriaus perspektyvos yra neigiamos. Trečia, įstatymo pataisos įpareigoja Vyriausybę peržiūrėti projektus, kurie šiuo metu vykdomi ir kurių niekas Vyriausybėje neketina stabdyti. Ketvirta, įstatymo pataisos sulauks dar pataisų toms pataisų dalims, kurios negalioja jokiems šiuo metu vystomiems projektams.

Katastrofos nėra, tik nesąmonės įstatyminėje bazėje. Na, nebent vyriausias mūsų visų samdinys, premjeras Saulius Skvernelis, apsigalvos ir nuspręs įnešti chaoso į šilumos sektorių.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2018/10/25/seimas-gebejo-atmesti-prezidentes-veto-del-atlieku-deginimo-ribojimo

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2018/10/25/opozicija-nuogastauja-kad-bus-stabdomos-simtamilijonines-investicijos

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/26/istatymu-leidybos-tarsa

33 000 MW. Toks buvo paskutinis Černobylio ketvirtojo reaktoriaus galios rodiklis, užfiksuotas valdymo prietaisais. Tai 9 kartus daugiau šilumos energijos, nei reaktorius turėtų gebėti gaminti. Paskui kilo du sprogimai ir gaisras. Po Černobylio reaktoriaus nelaimės atlikti tyrimai parodė, kad ją sukėlė tie patys veiksniai, dėl kurių šiandien nerimaujame Astravo AE projekte. Jei esate nusiteikę dar vienam longrydui – štai „Verslo klasės“ straipsnis apie nelaimę Černobylyje.

https://www.vz.lt/premium/verslo-klase/2018/10/20/krovininis-reisas-cernobylisastravas

Rinkoje atsirado naujas elektros tiekėjas, „Modus Group“ priklausantis „Axton Commodities“. Jie privatūs ir eina muštis su eile valstybinių įmonių. Konkurencija – gerai. Įdomu, kad įmonė orientuojasi į paslaugas vėjo elektrinių statytojams. O tai jau pavyzdys, kaip aplink žaliąją energetiką kuriasi naujos verslo formos.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/24/modus-group-prekiaus-elektra

Veiklą pradėjo Lietuvos energetikos agentūra. Tokias agentūras turi daugelis šalių – tai yra (ar bent jau turėtų būti) think tankas, padedantis Vyriausybei priimti tinkamus strateginius sprendimus. Turint omenyje, kad įprastai politikai galvoja trumpo laikotarpio perspektyvoje, o energetika yra a long game, vertintina teigiamai. Žiūrėsim, kaip seksis.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/24/veikla-pradeda-lietuvos-energetikos-agentura

„Klaipėdos naftai“ pirmi trys metų ketvirčiai nebuvo fantastiški. Pirmoji perkrovė mažiau krovinių ir gavo mažiau pajamų. Mindaugas Jusius, jos vadovas (prisijungęs laisvu laiku prie naujo startuolio – nuo šios minties mano veidas nevalingai raukiasi į dar nepažintas formas), teigia, kad į vieną krūvą susidėjo eilė veiksnių ir vertina tai kaip cikliškumą. Bet įmonė investuoja, siekia išskaidyti rizikas – daugiau pinigų gauti iš SkGD terminalo – tai viskas, tikiuosi, bus gerai.

https://www.vz.lt/rinkos/2018/10/19/klaipedos-naftos-vadovas-itampos-daug-taciau-ziurime-i-tai-kaip-i-cikliskuma

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/25/klaipedos-naftos-pelnas-sumazejo-73

„Kad pavyktų išvengti žalingiausių klimato kaitos padarinių, reikia naujų technologijų“, – pasakė Billas Gatesas ir kartu su Europos Komisija įkūrė 100 mln. Eur dydžio fondą „Breakthrough Energy Europe“. Šaunuolis.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/20/b-gatesas-ireuropos-komisija-100-mln-eurremssvarias-technologijas

P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php
Photo
Add a comment...

Post has attachment
Monokatukas šįkart.
Gal dėl to toks liūdnesnis kiek.
Add a comment...

Post has shared content
Laukiau šito, kolega, laukiau.
#KąDarbėnaiDirbaVisąDieną #EnergyDigest #XtraLongRead

Kas geresnio šią (42) savaitę energetikoje?

Iš geresnių naujienų, automobilių gamintojai turės gaminti elektromobilius ir taip atpiginti baterijas, „Lietuvos energija“ augina startuolių paieškos užsienyje raumenis.

Iš tokių vidutinių – „Achemos grupė“ pakeitė vadovą, grįžęs į rikiuotę „NordBalt“ neatnešė atgaivos elektros kainoms biržoje, ir apskritai – brangių energijos išteklių laikai sugrįžo.

Be to, vokiečiai ir austrai sako, kad prie saulės ir vėjo reikės ir sintetinių dujų, arbitražo bylos prieš Lietuvą ir Latviją kybo teisiniame limbe, o „Lietuvos energija“ toliau kapoja ESO, Energetikos ministerija jaukinasi Seimo narius terminalo išpirkimo klausimu.

Štai papunkčiui.

Sintetinės dujos

Europos ekonomikos variklyje, Vokietijoje, gyvenantis ir dirbantis 1% pasaulio gyventojų į orą išmetė 5% visų klimato kaitą sukeliančių dujų nuo industrializacijos pradžios. Žaliųjų judėjimas čia senas ir galingas, tad šalis dar 2005 m. nusprendė mažinti CO2 išmetimus 80-95% 2050 m., palyginti su 1990 m.

Vokietija dėl savo ekonomikos dydžio ir atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo masto diktuoja madas likusiai Europai. Jie diegiasi pasirinktą technologiją paskatindami biudžeto pinigais, tada kinai ją nusikopijuoja, pablogina ir smarkiai atpigina beveik vergų darbu ir masto ekonomijos pagalba. Tuomet kitos šalys jau gerokai pigesnės technologijos diegimą skatina mokesčių mokėtojų pinigais ir darosi vis mažiau taršios.

Dabar Vokietijos Energetikos agentūra pareiškė, kad sintetinės dujos vaidins „svarbų vaidmenį“ transporte, pramonėje ir energetikoje siekiant 2050 m. tikslo. Skaičiuojama, kad perėjimą prie atsinaujinančios ekonomikos šios priemonės atpigintų 600 mlrd. Eur. Jei Berlynas atsižvelgs į savo paties agentūros rekomendacijas ir įrems petį į „žaliųjų dujų“ sprendimus, galime tikėtis iki šiol eksperimentiniais ir R&D projektais buvusių technologijų išėjimo į rinką.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/15/vokietijai-ir-austrijaivejo-ir-saulesnepakaks-dairosi-i-zaliasias-dujas

Elektromobiliai ir akumuliatoriai

„Audi“ skirta 800 mln. Eur bauda už sukčiavimą skaičiuojant dyzelinių variklių taršą. Tai yra tik dar viena, naujausia elektromobilių aušros laikmečio iliustracija. Europos Parlamentas vožtelėjo automobilių gamintojams griežtais reikalavimais, kurie privers gamintojus rimtai imtis elektromobilių ir hibridų gamybos.

Tačiau automobilių pramonė turi naują iššūkį – parduoti elektromobilius nepatiriant nuostolio, rašo mūsiškis Linas Butkus. Jei pirkėjai nenorės mokėti už brangesnius elektrifikuotus automobilius, naujus taršos reikalavimus siekiantiems atitikti gamintojams teks dirbtinai mažinti kainas.

Kai kurių gamintojų planas yra būtent toks. Šiuo metu elektromobilio gamyba kainuoja 7.800 Eur daugiau, o iš tinklo įkraunamo hibridinio automobilio – 5.000 Eur daugiau, nei alternatyvaus tradicinio automobilio gamyba, bet, pavyzdžiui, naujas ID serijos „Golf“ kainuos tiek pat, kiek dyzelinis.

Bėda ta, kad pigių baterijų problema vis dar neišspręsta. Viena, trūksta akumuliatorių gamyklų, o ir esančioms trūksta nikelio ir kobalto akumuliatorių gamybai. Tačiau jei automobilininkams pavyks išspręsti šį klausimą, tai, taps tokiu pat katalizatoriumi baterijų technologijoms, kaip kadaise ličio jonams tapo išmanieji telefonai.

https://www.vz.lt/transportas-logistika/automobiliai/2018/10/14/elektromobiliai-neisvengiama-perspektyva-su-neeiliniu-issukiu-gamintojams

https://www.vz.lt/transportas-logistika/automobiliai/2018/10/16/audi-paskirta-800-mln-eur-bauda-del-tarsos-duomenu-klastojimo

Teismai ir investicijos

Kažkur yra kambarys ar net keli, kraute prikrauti bylų ir dokumentų. Jose glūdi visas Lietuvos valstybės ir Prancūzijos koncerno „Veolia“ teisinis ginčas Tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže Vašingtone (nemaišyti su Stokholmo arbitražu, kuriame Lietuva ir Ukraina ginčijasi su „Gazprom“).

Varliaėdžiai tikisi prisiteisti, kaip patys skelbė, 120 mln. Eur už „bent 50 įstatymų pakeitimų“, kurie neteisėtai pakenkė bendrovės verslui Lietuvoje. Jų verslas buvo kartu su „Rubikonu“ nuomotis ir eksploatuoti Vilniaus šilumos tinklus, kurie rūpinasi miesto centriniu šildymu ir centralizuotai tiekiamo karšto vandens ruošimu.

Tačiau jau vykstant ginčui ES Teisingumo teismas nusprendė, kad arbitražo bylos negali būti aukščiau ES teisės. Jos yra nagrinėjamos tarptautinių investicijų apsaugos sutarčių pagrindu (Lietuvos ir Prancūzijos, šiuo atveju). Tačiau ES šioje srityje laiko save viena valstybe – tarp ES narių ginčai sprendžiami ES viduje, o sutartys su ne ES narėmis yra sudaromos tarp valstybės ir visos ES.

Be to, arbitražo sprendimai turi būti patvirtinti ginče dalyvaujančių valstybių teismuose, kad įsigaliotų, o ES narių teismai turi atsižvelgti į ESTT sprendimus. Štai jums ir dilema – jei investicijų apsaugos sutartis negalioja, tai ir visi arbitražo sprendimai yra niekuo neparemti.

Ne taip plačiai žinoma yra Lietuvos bendrovės „E energija“ byla su Latvijos vyriausybe, kurioje arbitražo sprendimas buvo priimtas iki ESTT sprendimo. Latvijos Rėzeknės miesto savivaldybės sprendimu „E energijai“ priklausiusios bendrovės turtas 2008 m. be jokio atlygio buvo perduotas savivaldybės įmonei. Bendrovė iš Latvijos reikalavo 7,25 mln. Eur žalos atlyginimo, buvo priteista kiek daugiau nei pusė šios sumos.

Latviai tikisi sėkmingai apskųsti arbitražo sprendimą, bet tiek jis, tiek Lietuvos ir „Veolia“ ginčas, o ir visų arbitražo ginčuose duoną užsidirbančių teisininkų kastos likimai, kybo teisiniame limbe. Jei esate tokių dalykų gykė (-as), štai Eglės Markevičienės straipsnių serija šia tema nuo naujausio iki seniausio.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/17/latvija-nenori-lietuviams-moketi-priteistu-milijonu

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2018/01/19/pergale-tarptautiniame-arbitraze--misija-imanoma

https://www.vz.lt/energetika/2018/03/21/is-es-teismo--papildomi-koziriai-gince-su-veolia

Kiti dalykai

„Achemos grupė“ pakeitė vadovą. Gana bjauriu tonu, be standartinių „dėkojame už darbą ir pasiektus svarbius rezultatus, sieks su bendrove nesusijusių naujų tikslų, besikeičianti bendrovės kryptis reikalauja šviežio požiūrio, pokyčiai į gera“.

Faktas yra toks, kad didžiausią by far dujų vartotoją Lietuvoje valdantis koncernas nesugeba išlaikyti vadovų. Pranešime teigiama, kad vadovas „prarado pasitikėjimą“, bet gandai sklando, kad vadovas pats priėmė sprendimą, kuris brendo kone nuo pirmų jo darbo mėnesių. Manytum, 10 metų vadovavimo vienai koncerno įmonių uždirbs didesnį pasitikėjimo kreditą.

Visgi, man kiek neramu, kad mūsų strateginė įmonė nėra vairuojama pagal aukščiausius verslo valdymo standartus.

https://www.vz.lt/vadyba/is-tarnybos-i/2018/10/17/achemos-grupe-turi-nauja-koncerno-vadova

Nepaisant to, kad „NordBalt“ į rikiuotę grįžo dviem savaitėmis anksčiau, nei planuota, elektros kainų tendencijos reikšmingai nepasikeitė. Skandinaviškose hidroelektrinėse vis dar trūksta vandens, vėjas nekyla, o orai šąla. Buitiniams vartotojams, tiesa, dzin, nes už tai mokėsime tik 2020 m. Visi viską bus jau pamiršę ir kaltinsime politikus ir valstybės valdomas įmones.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/19/nordbalt-isejo-ir-sugrizo-kainu-tendencijos-liko

„Lietuvos energija“ ieško 500 inovacijų idėjų užsienyje. Energetikos bendroves valdantis holdingas susirinko geriausias praktikas iš savo bendrovių, sukėlė jas pas save į vieną departamentą ir kviečia užsienio startuolius ir inovatorius pasinaudoti jų all-in-one paketu. Jame galima gauti prieigą prie tikros energetikos infrastruktūros ir bendrovių, rizikos kapitalo fondo, ilgainiui – universitetų ir kitų tyrimo įstaigų, bei dalyvauti renginiuose, hakatonuose.

Iš buvusio įmonių grupės flagmano ESO atėmus elektros tiekimą gyventojams, o su šio inovacijų centro įkūrimu ir startuolių programą „Sandbox“, galbūt nenuostabu, kad iš pareigų traukiasi ESO Paslaugų departamento vadovas.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/18/lietuvos-energija-iesko-500-inovaciju-ideju

https://www.vz.lt/vadyba/is-tarnybos-i/2018/10/18/traukiasi-eso-paslaugu-tarnybos-direktorius

Brangių energijos išteklių laikai sugrįžo, sako Tarptautinė energetikos asociacija (veikianti po EBPO sparnu). Šiemet naftos kainos yra pakilusios 25%, o kai kurie rinkos dalyviai jau svarsto, kad iki metų galo galime sulaukti ir triženklės naftos kainos. Praėjusios savaitės pabaigoje „Brent“ rūšies naftos kaina svyravo apie 80 USD už barelį.

https://www.vz.lt/rinkos/2018/10/13/perspeja-brangiu-energetiniu-istekliu-laikai-sugrizo

2017 m. Europoje buvo parduota 1,11 mln. šilumos siurblių, 10% daugiau nei prieš metus. 2017 m. pabaigoje Europos šalyse iš viso buvo instaliuota 10,6 mln. šilumos siurblių sistemų. Skaičiuojama, kad šie įrenginiai sugeneravo 181,1 TWh šilumos energijos ir 29,7 mln. t sumažino išmetamų klimato kaitą sukeliančių dujų kiekį.

Lietuvoje, žinoma, oras – vanduo ar oras – oras tipo šilumos siurblių niekas neskaičiuoja, bet galbūt bus įdomu sužinoti, kad mūsuose šiuo metu yra įregistruota 571 geoterminė sistema.

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/13/europoje-auga-silumos-siurbliu-paklausa

P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php
Photo
Add a comment...

Post has attachment
Add a comment...

Post has attachment
Nauji KATukai araivino.
Add a comment...
Wait while more posts are being loaded