Profile cover photo
Profile photo
Justė Latauskienė
1,966 followers -
Labai nemėgstu kefyro.
Labai nemėgstu kefyro.

1,966 followers
About
Posts

Post has attachment
Paskutines dienas praleidau mokymuose skirtuose psichoterapeutams apie seksualinius sutrikimus. Mokymuose buvo pateikti tam tikri teiginiai, kurie populiarūs apie lytinį gyvenimą Čekijoje. Žiūrėjau ir galvojau ar jie būtų populiarūs Lietuvoje? Tai išsiverčiau ir padariau apklausą - į juos galima atsakyti taip arba ne. Žinau, kad jie atrodo labai aptakūs ir tikrai atsakymai į tokius dalykus nėra vien juodai balti. Mąstau gal čia visai išeitų kokia straipsnelių serija, tai žiūrėsiu kas apklausoje vyraus.

Apklausa čia:

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScZXWsXTmsPcYwHA1ZmOKp46re1lu4CMeoplVPP10yJy7bYdA/viewform?usp=sf_link

PS - rezultatais po to pasidalinsiu :)
Add a comment...

Post has attachment
Kai tau yra 11 metų yra dvi galimybės kaip gali skaityti knygas – arba ryti jas tiesiog nekramtydamas, vieną po kitos, džiūgaudamas nauju savo įgūdžiu, nauja savo galimybę bėgti ir raminti paauglišką vaikystės palikimo nerimą arba skatiyti truputėlį po truputėlio, kiekvieną sakinį atsargiai, bet ne lėtai ir sunkiai, tarsi koks pradinukas. Ne, skaityti taip, kaip eini basas per žolę, kai negali drąsiai dėti kulno, o turi atsargiai kojų piršteliais apčiupinėti kiekvieną kuokštelį, šapelį ir akmenuką, atrasti kiekvieną šliužiuką ir skruzdėliuką, nes tavo pėdos dar nesuragėjusios, o kristi, kad neužsigautum irgi dar nemoki. Tai ir knygos tada skaitosi atsargiai, įtariai, visos vis dar yra naujos, ir tave stebina ir moko, o ne primena, lyginasi, ar dar kokią nors nesąmonė daro, kaip kad jūsų teta tikriausiai pasakytų „turi cinkelį“.
Nes, zuiki bruzgyne, šita knyga ne cinkelis, o visa industrinė rūšgtis supakuota taip, kad mama ar tetis galvotų, jog čia tik dar viena nesuprastų teisininkėm ar veterinarėm norinčių būti mergaičių knyga. Ten koks nors istorinis detektyvas, arba meilės romanas su sexy kentaurais.
Vis dar skaitot? Įspėsiu, kad toliau spoilinsiu negailėdama - visa apžvalga čia: http://www.enorca.lt/knygu-apzvalgos/3303/
Add a comment...

Post has attachment
Nupaišiau šitą diagramą iliustruoti, kad gyvenime laimė ir nelaimė nėra tos pačios skalės dalys. Nėra, nes mūsų smegenys laimingumą ir nelaimingumą supranta skirtinguose centruose (dėl to nėra, kad jeigu nėra dėl ko liūdėti, tai laimė ateina automatiškai ir, jei yra dėl ko džiaugtis, tai nebelieka dėl ko liūdėti). Galima būti labai labai laimingu ir labai labai nelaimingu vienu metu. O galima neturėti nei dėl ko džiaugtis, nei dėl ko liūdėti ir jaustis negyvam.
Vakar galvojau kaip galėčiau šiandien specialiai padidinti savo laimės kiekį 1%. Juk vienas procentas visai ne daug, tiesa? Gal galėčiau net dar daugiau? Bet apsiribojau vienetu.

Nusprendžiau susitvarkyti vieną iš savo knygų lentynų.
Susitvarkiau. Atidėjau knygų palikti knygų namelyje. O vienoje jų netikėtai dar radau ir 20 eurų, kuriuos kažkada tikriausiai buvau panaudojusi kaip skirtuką. Amazing :D
Photo
Add a comment...

Post has attachment
Statistiškai 1-am iš 5000 susirgusių vėjaraupiais išsivystys encefalitas (smegenų uždegimas), o 1 iš 200 sunkus plaučių uždegimas. Tai galimai luošinančios ir mirtinos komplikacijos. Bet kodėl vieni serga taip sunkiai, o kiti serga taip lengvai, kad net negali patikėti, jog vėjaraupiai iš viso laikomi liga?
Skaitant paskutinius straipsnius apie vėjaraupius, tai panašu, jog čia visgi ne atsitiktinumo, o genetinis dalykas. Pvz.: asmenims turintiems defektyvų POL III geną organizmas nesugeba suprasti, kad į jo vidų įsisuko vėjaraupių virusas. Ir tada virusas visiškai ramiai, be jokio face control varo į smegenis ir tūsinas.
Šio straipsnio autoriai teigia, kad konkretaus žmogaus genetinis ištyrimas jau tiek atpigęs, kad kodėl gi nepradėjus rimčiau vystyti personalizuotos medicinos vėjaraupių atžvilgiu? Jie nesiūlo visų pulti tirti dėl šių mutacijų ir taip spėlioti sunkiai ar nesunkiai žmogus sirgtų šia infekcija (nes ne vienas vienintelis genas tą lemia), tačiau jau susirgus sunkiai galima atlikti genetinius tyrimus ir taip gauti išsamesnę diagnozę kodėl būtent šiam žmogui taip nutiko, tikslesnę prognozę ir geresnį gydymą.

PS nuo vėjaraupių galima pasiskiepyti.

https://www.jci.org/articles/view/92280
Photo
Add a comment...

Post has attachment
Karosai (ir iš jų išveistos auksinės žuvelės) išsiskiria iš kitų stuburinių tuom, jog trūkstant deguonies jų organizmas naudojasi šiek tiek kitokia, papildoma, energijos gamybos fermentų grandine. To pasekoje jų kraujyje nespėja gausėti pieno rūgšties, nes jos tarpinis produkta "prasukamas" per papildomą mechanizmą išspausti kas dar spaudžiasi ir gaunamas galutinis, stuburiniams kažkaip lyg ir nebūdingas, produktas - etanolis.

Taip karosai gali peržiemoti vietose, kur kitos žuvys tiesiog nutrokštų. Saugu, nėra konkurencijos ir nėra plėšrūnų. Kartais galima rasti tvenkinių, kuriuose taip ne kažką, kad iš žuvų tik apsinešę karosai ir tegyvena.


https://www.nature.com/articles/s41598-017-07385-4
Photo
Add a comment...

Post has attachment
praėjus metams galiu šitą dar papildyti:
Ar galima ką nors lepinti gerumu? Jeigu žmogus būtų taurė, o gerumas vanduo, tai tas vanduo taurę pražudytų nebent jei ši būtų pagaminta iš kokio nors cukraus ar į ją besipilantis vanduo neturėtų kur dėtis. Smarkiai abejoju, kad žmogus galėtų ištirpti gerume, o jei jau tas pavyktų, tai čia būtų kažkokia kraštutinė (kai kurių gal net ir siektina) mistinė patirtis. Taip pat abejoju, kad gerumas galėtų būti taip suvaldytas, kad nerastų kokio plyšelio pabėgti ir sumažinti savo spaudimui. Priešingai – toks saugomas ir potencialiai destruktyvus gerumas šautų toli ir smarkiai. Gal dėl to asmenys, užaugę aplinkoje, kurioje geruma į juos buvo tiesiog spauste spaudžiamas ir neleidžiamas niekur nuo jų pabėgti (ir neleistas atiduoti), vėliau gyvenime jį demonstruoja nenuilstamai, stipriai ir atrodytų toli nuo savo pirminės aplinkos ar šeimos vertybių. Pvz.: važiuoju kur į kitą pasaulio galą gelbėti kokių nors arbūzgraužių šliužų radioktyvioje aplinkoje.

http://www.enorca.lt/pamastymai/apie-lepinima-ir-grudinima/
Add a comment...

Post has attachment
Peržiūrinėti senus blogo įrašus toks keistas jausmas. Tarsi skaitytum kito žmogaus rašinius :D Jeigu nerašyčiau blogo, tai galėčiau lengvai fantazuoti, kad visą laiką galvoju vienodai ir vienodus dalykus, įsirėžtų nebent labai ryškūs ir dramatiški pokyčiai. Tikriausiai net negalėčiau pagalvoti apie tai, kad galėčiau kažkaip kitaip galvoti :) ...

http://www.enorca.lt/pamastymai/dar-viena-blevyzga/
Add a comment...

Post has attachment
Prieš kelerius metus kovojau Vilniuje su mano maistą bandžiusiu nusinešti balandžiu. Dabar vėl skaitydama tai geriau prisimenu kaip tie paukščiai iš mergaitės atėmė keksiuką :/ Užvakar vaikštantu su mergaitėmis kaip tik norėjau numesti vienam paukščiui šiek tiek bandelės, bet Lapinas patarė taip nedaryti ir neauginti dar daugiau naglų šiukšliapaukščių. Bet gal tie nagli yra tik prie Cvirkos paminklo? Gal tas paminklas jiems teikia kažkokią tai energetinę negalumo galią? :D

http://www.enorca.lt/gyvunai/balandziu-kovos-z/
Add a comment...

Post has attachment
I am trying to write short articles in english just for language practise. Any ideas for topics?

https://medium.com/@justlatauskien/a-brave-new-fidget-spinner-d11cb7c3fc36
Add a comment...

Post has attachment
https://youtu.be/zk7-OFuJUfc

Reklamoje viskas pateikiama kaip dviejų žmonių/telefonų šokis. Jis ir ji. Jie abu darosi selfius ir žiūri pirmiausiai į save. Jis sako - aš atsparus vandeniui! Ji sako - aš nuo tavęs nedrėkstu. Telefonas poreikių nepatenkina, todėl reikia jį praplėsti papildoma atminties kortele - bet nieko tokio, tai juk kaip dovana sau! Kas gi kitas tave padžiugins, jei ne pats ir ne daiktais. O galų gale - šie žmonės tokie lengvučiai, kaip kad tie telefonai. Vėjas, papūtė ir nupūtė.
Tai va, kokios tos vertybės - lengvabūdiškas susireikšminimas, neduodantis kitiems malonumų ir sakantis "pasitenkink pats".
O gale, jeigu dar kam nors neaišku, porelė įlenda į telefonus ir pasibučiuoja virtualiai - tarp jų taip ir lieka toks mažytis, bet neperžiangiamas kitos dimensijos plyšys.
Add a comment...
Wait while more posts are being loaded