Profile cover photo
Profile photo
Leo Lenox
1,439 followers
1,439 followers
About
Posts

Post has attachment
#KąDarbėnaiDirbaVisąDieną #EnergyDigest #XtraLongRead

Kas geresnio šią (38) savaitę energetikoje?

Iš geresnių naujienų, pasigirdo pirmasis ryžtingas žingsnis investuoti į vėjo parkus Lietuvoje be valstybės paramos. Be paramos dalis yra nauja – iki šiol visi norėdavo mokesčių mokėtojų prakaitu ir krauju uždirbtų pinigų.

Iš tokių vidutinių – tikėtina, kad šią žiemą tvokstels El Ninjo. Tai toks reiškinys, kai Ramiąjame vandenyne sušyla vanduo ir sumaišo orus virš jų. Sausros ir liūtys, kurias šis natūralus cikliškas reiškinys pastiprins pusėje pasaulio, parodys, kokiame klimatiškai maloniame ir pastoviame užkampyje gyvename mes. Kita vertus, baisoka tai, kad jo priešprieša, La Ninja, nebesugeba atsukti klimato šiltėjimo trendo.

Be to, „Klaipėdos nafta“ nusipirko dar vieną laivą prie „Independence“, žengtas biurokratinis žingsniukas link sinchronizacijos, Baltarusiai kandžiojasi dėl Astravo, Donaldas „žodis-plienas“ Trumpas nebesvarsto sankcijų „Nord Stream 2“, „Mercedes Benz“ pristatė elektromobilį, kuris atrodo daug geriau, nei „Tesla“.

Štai papunkčiui.

Naujas „Klaipėdos naftos“ laivas

„Klaipėdos nafta“ turi naują laivą (na, 10% jo, bet ne tame esmė). Tai yra mažos apimties suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo laivas „Kairos“, kuris plaukia iš Pietų Korėjos į Vokietiją, vėliau – į Klaipėdą. Taip bus užbaigta visa SkGD infrastruktūra Klaipėdoje ir mes galėsim pasiūlyti paslaugą „nuo–iki“. Štai kaip viskas veikia.

Prekybininkas dujomis nusiperka pilną dujų dujovežį, kuris plūduriuoja kur nors Atlanto vandenyne ir sako – man reikia beveik visų tų dujų Estijoje elektrinėje, bet likučio – keleivinio kelto dujų bake Baltijos jūroje, reikia užpildyti eilę fūrų Klaipėdoje ir išvežt dujas į Lenkiją, o galutinį likutį supilt į Porio mažą importo terminalą Suomijoje.

Į Klaipėdą dujovežis atplukdo dujų krovinį. Jie visi standartinio dydžio – 120.000-140.000 kub m. „Independence“ – 170.000 kubų talpos. Čia ir atsakymas, beje, ar jis ne per didelis. Ne, kaip tik toks, kad galėtų priimti krovinį. Niekas pusiau pilnais dujovežiais neplaukioja ir FSRU terminalai ne batų parduotuvė, kad 44 su puse paprašytum. Visam pasauliui iš Klaipėdos nepaaiškinsi, kokio dydžio laivais dujas plukdyt. Anyway.

Dujos išpumpuojamos į „Inedpendence“, iš jo į vamzdyną ir keliauja į Estijos elektrinę. Tuo pačiu „Kairos“ priplaukia prie „Independence“ ir prispumpuoja savo 7.500 kubų talpą ir išplaukia. Pakeliui uoste papildo išpilstymo į fūras stotelę (ji stovi prie kranto, netoli uosto vartų), ten užvažiuoja fūros ir pasipildo savo talpą ir daro su ja ką nori. Kairo toliau susitinka keltą, pripildo jo kuro baką, nuplaukia į Pori ir išsipila likučius ten. Na, gal šitoms procedūroms ir prireikia poros reisų. Gal dar turės ir „Klaipėdos naftos“ partneriai, vokiečiai „Nauticor“, kažkaip prisidėti, nesu tikras.

Bet finale, dujų prekybininkui paprasčiau organizuotis dujų logistiką, visi gavę dujas patenkinti, „Klaipėdos nafta“ pasiima savo mokesčius ir mes neturime ta suma šelpti terminalo.

Tai štai ką veiks „Kairos“. Ten dar buvo labai gera istorija prieš dvejus metus, kaip dvi valstybės valdomos įmonės draskėsi dėl to, kad „Klaipėdos nafta“ turėtų mažesnę šito laivo dalį. Paskaitykit viduj.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/21/antrasis-klaipedos-naftos-skgd-laivas-isvyko-i-europa

Vėjo parkai be subsidijų

„E energija“ planuoja statyti 150 MW (!) vėjo parką prie Kelmės. Didelį parką – šiandien visoje Lietuvoje yra vos daugiau nei 500 MW galios vėjo parkų. Svarbiausia – jie neketina laukti valstybės paramos ir tikisi susigrąžinti investiciją per 15 metų. OMG.

Būtent to laukėme ilgus metus – žalios energetikos nebereikia remti, kad ji būtų konkurencinga. Galima skatinti – nes klimatas vis dar šyla – bet remti nebebūtina. Išlipom tą fazė, kuomet technologija vystoma, su vokiškais pinigais. Valio.

Bet. Tai ne pirma bendrovė, svarstanti, kad finansinė parama iš valstybės sukelia daugiau galvos skausmo, nei kad verti tie gaunami pinigai. Tai yra šioks toks ženklas apie valstybės politiką vystant energetiką šalyje. Strateginiai, dideli projektai yra fokusas, o su šalies viduje veikiančiomis bendrovėmis elgiamasi kaip su senomis šlepetėmis – tai po lova pasipirtos, tai ištrauktos, tai apverstos.

Privatininkų tarpe, žinoma, būta išskirtinių perliukų ir negali sakyt, kad nebuvo ką kuopti. Bet dulkės po drakės sėda (nors diletantai žiniasklaidoje ir vyriausybėje dar bando jas pakelti), o kartėlis lieka. Tai gal ir nėra labai gerai.
Yra dar vienas niuansas. Pinigai, kuriais finansuojamas „E energija“ projektas, ateina ne iš komercinio banko, o iš vadinamo institucinio, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (vieno bendrovės akcininkų). Komerciniai bankai, anot bendrovės Lietuvoje 15 m. pinigų tokiems projektams neduoda, o tai daugiau pasako apie bankus, nei apie projektus.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/19/e-energija-imasi-didziulio-vejo-parko--ir-be-subsidiju

Pakalbėkime apie klimatą

Naujiena tokia. Žiemą ko gero prasidės El Ninjo fenomenas Ramiajame vandenyne. Tai reiškia, kad daugelyje šalių klimatas bus šiltesnis ir drėgnesnis. Vienur tai reikš sausras, kitur liūtis. Šalnas ir karščio bangas. Kolumbija jau ruošiasi purvo nuošliaužoms ir tam, kad galbūt nebeturės elektros. Visa tai mūsų tiesiogiai labai nepalies, tik per pasaulines maisto prekių kainas – mes gyvename labai prognozuojamame klimate (palyginti), ant milžiniškų gėlo vandens rezervų, prie jūros ir miško.

Ilgainiui reikės pradėti rūpintis pertekliniais imigrantų srautais – galbūt aš netgi to sulauksiu, nors nepažadu. Bet nuklydau. Šioje naujienoje yra viena bauginanti detalė.

Klimatas keičiasi. Žmonės prie to gausiai prisideda. Tai toks pats mokslinis faktas, kaip evoliucija ir didžiojo sprogimo teorija. Planeta turi ir savo ritmus, bet panašu, kad juos mes aplenkiame. Ramusis vandenynas atvėsdamas nebesugeba net trumpam pristabdyti klimato šilimo. Besikeičiantis klimatas daro vis didesnę įtaką tiek energijos kainoms (kas man rūpi), tiek gyvenimo kokybei.

Lietuva yra labai maža teršėja, tad net ir labai stengdamasi globalaus balanso nepakeisime. Ką mes galime ir turime daryti – išmokti ūkinę veiklą vystyti netaršiais būdais. Tuomet šiuos metodus, patirtį ir žinias galėtume parduoti brangiai toms šalims, kuriose šie kursai žmonėms dabar atrodo per brangūs. Kai kurias progas jau praleidome, bet tai nereiškia, kad negalime rasti savo nišų.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/ekonomika/2018/09/17/el-ninjoreiskinys-poveikispietu-rinkoms-atsilieps-labiau-nei-musu-klimatui

Kiti dalykai

Donaldas Trumpas, susitikęs su Lenkijos premjeru Andrziejumi Duda, pademonstravo savo diplomatijos mad skilz ir pareiškė, kad „ne, iš tikro tai mes nesvarstom sankcijų dėl „Nord Stream 2“. Šito žmogaus bukumas užsienio politikoje yra neišpasakytas. Vokiečiams, kurie (plius minus) už dujotiekį, sako, kad dujotiekio būt negali. Lenkams, kurie prieš dujotiekį visomis lenkiškomis galūnėmis, sako, ai, tegul būna. Amerikonų Paksas, ne kitaip.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/19/trumpas-sankciju-nord-stream-2-nebesvarsto

Praėjusią savaitę kalbėjome apie tai, kad Baltarusija visaip kaip cypia ir girgžda dėl Lietuvos pasipriešinimo Astravo AE ir apsimetinėja, kad iš tikro tai viskas gerai. Šią savaitę pratrūko ir pagrasino krovinius, keliaujančius geležinkeliais į Klaipėdos uostą nukreipsiantys į Rygą. Nes Latvija, neva, pritaria Astravui.

Grasinimai rimti, rizika didelė (30% krovinių Klaipėdoje yra baltarusiški), bet girdime juos ne pirmą kartą. Be to, yra pasirašytos ilgalaikės sutartys (jos, aišku, prieš autokratą neatsilaikytų, bet vistiek). Gera žinia – Minskui tikrai skauda dėl tų priemonių, kurių ėmėsi Lietuva, siekdama pakirsti branduolinės jėgainės verslo modelį.

https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/09/21/baltarusija-nori-nubausti-lietuva-krovinius-nukreipdama-i-latvija

„Jaguar“, „Audi“, o dabar ir „Mercedes-Benz“ pristatė serijinei gamybai parengtus SUV tipo automobilius ir grasina baigti „Teslos“ erą. „Mercedes-Benz“ pristatė naujos kartos serijinį elektromobilį EQC, kurio gamybą numatoma pradėti 2019 m. pabaigoje. Be to, rinkoje yra ir „Jaguar I-Pace“. Kitais metais – „Audi e-tron Quattro“, o dar po metų – BMW X3 versija iX3.

Sako, kad yra plonybių su tiekimo grandine gaminant elektromobilius, be to, tam tikri išteklių ir technologijų kliuviniai, tad „Teslos“ greitai pavyti nepavyks. Bet amerikiečiai nesupranta prabangos ir neturi tokių resursų, kokius turi vokiečių gigantai. Tad vis dar laikausi nuomonės, kad yra tik laiko klausimas, kai Muską suspardys ir nusipirks.

https://www.vz.lt/transportas-logistika/automobiliai/2018/09/15/mercedes-zengia-i-teslos-uzimta-teritorija

Dar žingsniukas link sinchronizacijos. Gausim plačiau pakalbėti apie tai kitą savaitę, bet kol kas tik fiksuoju – Estai, buvę didžiausi stabdžiai, patys pirmieji „Twitteryje“ pasiskelbė, kad „mes jau pasirašėm ir išsiuntėm“. Nes yra beviltiški.

Dabar vykstanti procedūra – Baltijos šalys rašo prašymus Lenkijai, ji pasiima juos, prideda savo ir nuneša elektros tinklų galvoms Europoje, tada jie atsiunčia, ką turim padaryti, kad įsileistų į klubą.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/19/baltijos-saliu-operatoriai-kreipesi-i-lenkija-del-sinchronizavimo

P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php
Photo
Add a comment...

#ProgrammerDay2018

Gal vėlokai pamačiau reklamas "Sorry for making it so easy", bet turiu keletą reklaminių šūkių pasiūlymų programuotojams.

Sorry for taking the joy out of having to go for a beer while tv ad is playing during the game – ads are f***ing everywhere now.

Sorry for taking the pleasure out of being swindled by a cards trickster on the street – we tricked your gullable ass into giving us all your data for us to fap to and sell when we can fap no more.

Sorry for taking away the joy of the sense of permanence in your life with the blue screen of death. We know you worked on that thing for hours.
Add a comment...

Post has attachment
#KąReikiaSkaityti #longread

Iš bookmarkų archyvo.

„Washington Post“ žvelgia į susitraukusius elektrinių gitarų pardavimus ir bando išsiaiškinti, kodėl ką tik muzikos epicentre buvęs instrumentas atsidūrė nuošalėje.

Muzikos kompiuterizacija čia vaidina didžiulį vaidmenį. Norėdamas kurti muziką nebeturi mokėti groti instrumentu – užtenka semplų ir įvairiausių dydžių ir formų priedelių. Tendencija, tiesa, nėra nauja ir elektrinė gitara, tikėtina, yra tik naujausia auka sintezatoriaus ir ritmo mašinos kelyje.

Tačiau velnio muzikos, rokenrolo, ikoną, pasirodo, išgelbės Taylor Swift.

https://www.washingtonpost.com/graphics/2017/lifestyle/the-slow-secret-death-of-the-electric-guitar/

Straipsnis senas, bet geras, tik reikalauja vieno update'o. Minimas Henrykas Juszkiewiczius, gitarų gamintojos „Gibson“ vadovas, pradėjo šios bendrovės restruktūrizacijos procedūras. Gitaros išliks – tokie vardai nemiršta. Miršta tik bendrovės.
- The Washington Post
- The Washington Post
washingtonpost.com
Add a comment...

Post has attachment
#KąDarbėnaiDirbaVisąDieną #EnergyDigest #XtraLongRead

Kas geresnio šią (37) savaitę energetikoje?

Iš geresnių naujienų, trys Baltijos šalys pasiekė neįmanomą ir susitarė dėl kažko. Konkrečiai – dėl Baltijos šalių atsijungimo nuo iš Maskvos valdomos elektros sistemos. Tai – ilgas ir nuobodus procesas, užtruksiantis dar iki 2025 m., bet pasiekimas yra ir dar su diplomatiniais manevrais, kurie nemaniau, kad įmanomi.

Iš tokių vidutinių – biokuras brangsta. Visi nepatenkinti ir visi turi pasiūlymų, ką daryti, kad nebrangtų. Baisiausia, kad gali pabrangti šildymas, auksinė rinkimų korta. Sakau aš jums: brangesnis biokuras yra visokeriopai gera naujiena.

Be to, „Lietuvos energija“ taip beveik šiaip sau atsisakė 0,4 mln. Eur pajamų per metus, elektromobilių entuziastai nebijo Trumpo, kauniečiai, pasirodo, permokėjo 15 mln. Eur už šilumą, latviams švedai pastatys milžinišką vėjo parką, o baltarusiai statosi tai, ką naudos vietoje mūsų Kruonio.

Štai papunkčiui.

Atsijungimas nuo rusų

Trys Baltijos šalys iš trečio karto sugebėjo susitarti dėl to, kaip mes visgi atsijungsime nuo iš Rusijos valdomos elektros sistemos. Ir, tuo pačiu, kaip prisijungsime prie Europos. About damn time, nes žadėtas toks susitarimas dar praėjusių metų birželį. Bet buvo komplikacijų.

Trumpai – Estai norėjo sinchronizuotis su Skandinavija visiškai kosminiu scenarijumi, po jūra. Prie šitos beprotybės privedė arba ambicija (būti pirmaisiais ir vieninteliais pasaulyje), arba mąstymas „nelyderiausiu tai ir nedalyvausiu“. Nes mes čia buvom lyderiai.

Nemaniau, kad galima Estijos ambicijas išspausti po gabaliuką. Pernai birželį turėjo būt susitarimas, bet nepaėjo ir maniau, kad čia galas. Bet mūsiškiai (tarp jų ir ministras, kurio Tapino internai nežino), deklaracija po deklaracijos, studija po studijos, išspaudė iš estų ambiciją ir šiandien ją pritvojo. Yay!

Sinchronizacija, jei ką, kaip yra pasakyta gana teisingai, yra mūsų paskutinis žingsnis iš rublio zonos. Ilgas ir sudėtingas, bet reikalingas procesas.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/14/briuselyje-pritarta-techniniam-sinchronizavimo-scenarijui

Biokuras ir jo gynimas

Biokuras brangsta, mediena brangsta. Triukšmas pamažėl kilo nuo metų pradžios, dabar yra pasiekęs cresccendo. Reikalas tas, kad skandinavams prireikė daugiau medžio, celiuliozės, baldų gamintojams ir kitoms reikmėms. Prireikė ir tos medienos, kuri gali būti deginama kaip biokuras. Jie sriūbtelėjo iš Baltijos šalių aruodų ir atsitiko tai, ko buvo galima tikėtis – biokuro kaina išaugo.

O tai – jau šventa, nes biokuras reiškia brangesnį šildymą. Ne po vienodai visiems brangesnį, bet brangesnį. O mes žinome, kaip politkai myli kiauruose daugiabučiuose gyvenančius centrinio šildymo vartotojus.

Suskubta ieškoti kaltų. Šilumininkai ieško kaltų tarp biokuro tiekėjų, šie ieško kaltų Baltarusijoje ir valstybiniuose miškuose, valstybiniai miškai ir biokuro birža stengiasi, kad ant jų nebūtų sukarti visi šunes. Kai kainos paaugo, girdisi siūlymų apriboti eksportą iš Lietuvos. Kas yra beprotybė.

Biokuras buvo stumiamas kaip žalias, vietinis ir, svarbiausia, pigus išteklius šilumos gamybai. Vyriausybė pašėrė pinigais, šilumininkai tik ant to pasinešė ir neišskaidė rizikos. Dabar tie, kurie turi kelis gamybos šaltinius (biokurą ir dujas), atskiros rūšies poveikį jaučia mažiau (bėda, aišku, kad brangsta viskas). Tik biokurą deginantys šilumininkai cypia. Ir tokių, panašu, visai nemažai.

Bet brangesnis šildymas yra gerai. Nes mes visi turime problemą – nevertiname šilumos ir jos netaupome. Nes ji nenatūraliai pigi, dėl daugybės priežasčių. Todėl nerenovuojame namų. Nes „neapsimoka“, o dar ir Gabrielius ateina su PVM lengvatos pratęsimu. O renovuoti reikia. Nes taip bus skatinama ekonomika ir taupomi jūsų pinigai, bei tausojama gamta ir vykdomi Lietuvos įsipareigojimai ES.

Kol šilumai leidžiami pinigai yra maži, sunku pasiryžti. Jei šildymas pabrangs, o PVM lengvatos baigsis (jos niekada nesibaigs), tada galbūt daugiabučių bendrijos ims galvoti apie langų uždarymą žiemą.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/14/skandinaviskas-apetitas-nuo-grindu-pakele-biokuro-kaina

Astravo rūpesčiai

Pirma, didžiausia Astravo AE problema yra tai, kad ta elektrinė išvis yra statoma.

Taip pat tai, kad ji yra Rusijos geopolitinis kuolas, pririšiantis Baltarusiją prie matuškos Rasijos daugiau nei pusšimčiui metų ir ėdantis gyvenimą mums. Šią problemą spręsti reikėjo, kai dar buvo galima tai pakeisti. Tai turėjo daryti dvi vyriausybės iš eilės, kurų vadovai, cituoju, „netikėjo, kad elektrinė bus pastatyta“. (c) Kubilius ir Butkevičius.

Didžiausia saugumo problema Astrave yra komunikacijos trūkumas. Kai nepranešama apie incidentus, neįsileidžiami stebėtojai, nediskutuojama su visuomene ir aplinkinėmis šalimis. Dėl to nėra nei tikrinimo, nei klaidų taisymo, nei pasitikėjimo. Bet ta informacija, kuri mus pasiekia, kartais pasako nemažai, tik reikia mokėti ją skaityti.

Pavyzdžiui. Astravo projektas yra saugiausias pasaulyje, bet jo saugumą reikia tobulinti. Astravo AE elektros ir neplanuota eksportuoti, bet kuriami planai didinti elektros suvartojimą šalyje ir skelbiama apie pokalbius su Lenkija dėl eksporto (baltarusiai dažnai skelbia apie dalykus, kurių nebuvo).

Arba, šviežia naujiena – baltarusiai skolinsis elektrinėms, kuriomis rezervuos Astravą (eletrinės įsijungs, kai Astravą remontuos). O tai mums sako, kad draudimas naudotis Kruonio HAE veikia, bet ne iki galo. Baltarusiai planuoja nesinaudoti Kruoniu, lesti papildomus pinigus, bet AE statybų nestabdo. Taip ir gyvenam.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/08/baltarusija-planuoja-naujas-elektrines-atominei-jegainei-rezervuoti

Kiti dalykai

Trumpo antiaplinkosauginė Aplinkosaugos agentūra (EPA) nusprendė, kad 2025 m. 4,32 l/100 km degalų vartojimo norma bus technologiškai neįveikiama JAV automobilių gamintojams. Pradėta burbėti, kad tos normos padidinimas stabdys elektromobilių plėtrą.

Tačiau elektromobiliai tampa madingi, kainos ir pasirinkimas artėja prie normos ir į rinką metasi ir japonai, ir vokiečiai. Tad, jei norės konkuruoti be mokesčių mokėtojų pinigų injekcijų, amerikiečiai vis tiek turės gaminti elektromobilius.

https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/09/12/lietuvos-elektromobiliu-entuziastai-ramus

Kauniečiai šilumininkei „Kauno energijai“ sunešė 14,6 mln. Eur per daug pajamų, kurios bus grąžintos vartotojams. Tai bus daroma mažinant šilumos kainą ateities laikotarpiais. Kaip taip atsitinka – manęs neklauskit. Nes reguliavimo mechanizmas man yra visiškas kosmosas, labiau, nei kvantinė fizika. Čia ta mūsų ekonominio gyvenimo sritis, kur „viršpelnis“ egzistuoja.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/13/vkekk-kaunieciai-uz-siluma-permokejobeveik15-mln-eur

„Lietuvos dujų tiekimas“ nusprendė atlikti korekciją vertinant vartotojų grupes. Gana techninis dalykas, bet po juo slypi visai nemaža suma pajamų. Bendrovė sako, kad jie taip taikosi prie klientų poreikių. Bet per metus visa „Lietuvos energijos“ grupė taip atsisako 400.000 Eur pajamų. Nežinau, ar taip būna, turės dar kažkas įvykti.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/13/lietuvos-duju-tiekimas-nori-mazinti-reguliuojamasduju-kainas-taupesniems

Švedai „Eolus Vind“ Latvijoje iki 2022 m. pastatyts 51 vėjo malūną, kurie pagamins 10% šalies elektros. Neskelbia, kokia bus galia, bet tikina, kad jiems jokio skirtumo, kokia bus parama. Bet nesako, kad stato, nes nenori paramos. Tai kaip ir žingsnis teigiama linkme bet dar ne iki galo.

Be to, naujas konkurentas „Lietuvos energijai“ ir „Eesti energia“. Good.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/14/svedai-latvijoje-statysvejojegainiu-uz-250-mln-eur



P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php

Photo
Add a comment...

Post has attachment
#KąDarbėnaiDirbaVisąDieną #EnergyDigest #XtraLongRead

Kas geresnio šią (36) savaitę energetikoje?

Iš geresnių naujienų, Švedijos parlamentas pagarsino savo poziciją „Nord Stream 2“ klausimu. Visų partijų vienbalsė pozicija yra „how about no“. Tačiau Stokholmo santykis su „Gazprom“ dujotiekiu yra švelniai tariant keistas – leidimas tiesti duotas, projektui ne, bet tegul uždraudžia Briuselis.

Iš tokių vidutinių – ES panaikino barjerus Kinijos saulės moduliams (vad. saulės baterijoms). Su sąlygomis, bet panaikino. Vieni tame mato Europos saulės pramonės galą, kiti – konkurencinių sąlygų sulyginimą.

Be to, „Achema“ pareiškė nedalyvausianti terminalo išpirkime, energetikos bendrovės paskelbė savo pirmo pusmečio finansinius rezultatus, Europoje elektromobilių ir hibridų per pirmą pusmetį parduota 42% daugiau, bet grynieji skaičiai vis dar apgailėtini.

Štai papunkčiui.

Švedai ir rusai jūroje

Paskutines dienas prieš rinkimus gyvenantis Švedijos parlamentas pareiškė, kad vienbalsiai nepritaria „Nord Stream 2“ dujotiekio projektui. Tai yra tik dar vienas, naujausias, politinio clusterfucko, supančio šitą dujotiekį, elementas.

Švedijos vyriausybė jau suteikė dujotiekiui statybos leidimą. Leidimą palydėjo sakydama, kad neturi teisinių priemonių dujotiekį stabdyti, nes jau vienas dujotiekis yra nutiestas.

Taip rusai ko gero ir planavo, ko gero. Palyginimui. Kad niekas nepyktų ant pirmo „Nord Stream“, Putinas net asmeniškai važiavo pas Danijos premjerą ir visaip kitaip darė įdirbį. Dabar jau paprasčiau, nes kai vienam dujotiekiui neprieštarauji, antram identiškam paprieštarauti sunkiau.

Tiesa, tarpe tarp vieno ir kito dujotiekio švedai gėdingai bandė gaudyti rusų povandeninį laivą po savo archipelagą. Tad „Nord Stream 2“, aplink kurį turėtų gužėti daug rusakalbių laivų, jiems kėlė nerimą.

Jiems nepatiko rusų pasiūlymas naudotis Gotlando Slitės uostu statant dujotiekį. Bet Karlshamno uostu, kuris yra toliau nuo Stokholmo, bet visai prie Kopenhagos, naudotis leido. Tai ir suprask, kaip nori.

Bet dabar Švedijos parlamentas pasisakė prieš vienbalsiai (anksčiau daugiausiai prieštaravo vietiniai konservatoriai). Tad kaip ir ramu, kad po rinkimų pozicija išliks ta pati. Bet švedai dabar tikisi, kad juos išgelbės Briuselis. O Briuselyje – atskiras clusterfuckas. Jei „Gazprom“ antimonopolinė byla yra indikatorius, tai Briuseliui bus sunku pasipriešinti įtakingam Vakarų Europos dujininkų klanui, kuris su „Gazpromu“ yra visiški BFFai, turi širdutės pakabukus ir viską ten.

Tuo tarpu „Nord Stream 2“ pasamdyta „Allseas“ paleido absoliučiai awesome laivą statyti dujotiekio. Jei esate, kaip aš, didelių plieninių inžinerinių stebuklų fanas, pasigūglinkit, „Allseas“ puslapyje yra nuotraukų galerija, laivas vadinasi „Solitaire“.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/07/svedai-viltis-priesintis-nord-stream-2-deda-i-briuseli

Kinai ir saulė

ES panaikino muitus saulės moduliams iš Kinijos, didžiausios jų gamintojos pasaulyje. Na, ne visai iki galo. Pradėjo veikti mechanizmas, draudžiantis dempinguoti kainą (jei dempinguoji – moki mokesčius). Apribojimai kuo toliau, tuo bus laisvesni, ergo, saulės moduliai pigs.

Mūsų saulininkai naujieną pasitiko skirtingai. Vieni sako, kad kiniški moduliai vis tiek atvykdavo čia kaip iš Vietnamo (čia kaip Baltarusiška lašiša ir jūros gėrybės į Rusiją po maisto draudimų), kiti sako, kad čia Europos modulių gamintojams šakės.

Visgi, panašu, kad mūsų gamintojai bus priversti tiesiog gaminti geriau nei kinai. Protingą stiklą, jėgaines toms paskirtims, kur reikalinga ne kiniška kokybė. Pavyzdžiui, kai reikia pagaminti saulės modulį Antarkti­do­je esančiai poliarinei bazei. Arba statyti saulės jėgaines dykumoje (čia jau UAB „Via Solis“ vykdomi projektai, beje).

https://www.vz.lt/pramone/2018/09/05/lietuvos-saules-pramone-taikosi-prie-kinu-lyderystes

Terminalas ir „Achema“

„Achema“ per savo mouthpiece „Lietuvos žinias“ pareiškė, kad nedalyvaus suskystintų gamtinių dujų terminalo išpirkime. Tai įmonių grupės vadovas Linas Sabaliauskas paaiškino tuo, kad neaišku, kaip atrodys viskas 2024 m., tad jie nesiims rizikingo sprendimo prisidėti perkant terminalą.

Tai yra šioks toks pozicijos pokytis. Anksčiau, kai dar nebuvo „Independence“, bendrovė labai norėjo dalyvauti, ir dalyvavo, terminalų projektuose. Tuos terminalų projektus vėliau iškratė STT ir jie taip ir liko neįgyvendinti. Tačiau dabar jau nenori dalyvauti. Nes politikai davė labai aiškų signalą, kad terminalas bus išperkamas no matter what. Tad prasmės „Achemai“ mokėti savo pinigus papildomai kaip ir nėra. Juo labiau, kad net ir nelabai tikėtinu blogiausiu terminalui scenarijumi, t.y. kai niekas daugiau Lietuvoje nenaudos dujų, bendrovei net nereikės nieko daryti, kad terminalo veikimas priklausytų nuo „Achemos“ poreikių.

Beje, „Achema“ turi 11%+ terminalo akcijų ir sėkmingai perka dujas per jį.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/01/achemos-grupe-sako-neketinanti-dalyvauti-isperkant-sgd-laiva-independence

Kiti dalykai

Elektromobilių pardavimai Europoje pirmą šių metų pusmetį paaugo 42%, tačiau tesiekia 2% visų automobilių pardavimų. Skaičiai apgailėtini.

Tačiau didieji vokiečių automobilių gamintojai galų gale got their shit together, pradėjo leisti savo elektromobilius į rinką ir visų pirma suspardys pakankamai apgailėtinai masinės gamybos prasme pasirodžiusią Elono Musko „Teslą“.

Suspardys, o po to kas nors ją nusipirks. Bet proveržis bus padarytas, Musko rankomis ir pinigais.

https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/09/02/europos-keliais-jau-rieda-daugiau-nei-milijonas-elektromobiliu

Tarp daugybės pranešimų apie bendrovių rezultatus atskiro dėmesio sulaukė ESO. Jie paskelbė išmokėsiantys mažiau dividendų ir biržoje dėl to ant jų burbėjo. Už 2018 m. viso bendrovė akcininkams sumokėjo 3,9 cento už akciją, pernai investuotojams išmokėta 5,8 cento, 2016 m. – 4,8 cento akcijai.

Vienintelis dalykas ką čia galiu pakomentuoti, tai – pratinkitės. Jei iki rinkimų dar kažkiek visa tai – žemos elektros kainos, dividendų mokėjimai – turėtų būti palaikomi, tai vėliau arba mūsų elektros tinklas pradės byrėti gabalais, arba į jį bendrovė pradės rimtai investuoti. O dar, be to, ESO nuo spalio 1 d. apipjaustys.

Ir manęs niekas nenudžiugintų labiau, nei viso ESO tinklo modernizacija, balls out, no holes barred, su blank check. Nes aš ne dividendų ieškau, o gero elektros tinklo. Bet čia tik aš.

https://www.vz.lt/rinkos/2018/09/06/eso-uzsitrauke-investuotoju-rustybe

P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php
Photo
Add a comment...

#kandidatai #rinkimai

Prezidentinės kampanijos įsibėgėja. Žurnalistai superžvaigždės kandidatams tiksliai ir metodiškai užduoda tuos pačius nuvalkiotus klausimus, atsakymai į kuriuos yra arba surepetuoti, arba nesvarbūs.

Aš, savo ruožtu, norėčiau, kad prezidento pareigas užimtų nenupušęs bendrojo išsilavinimo klausimais asmuo. Tad sukurpiau keletą klausimų visiems kandidatams, naudokite į sveikatą, jei tik pasitaikys proga. Pageidautina užduoti visus ir paeiliui.

1. Ar žemė yra apvali?
2. Ar žemė sukasi apie saulę?
3. Ar evoliucijos teorija tinkamai paaiškina gyvūnijos, o jos gretose ir žmogaus, kilmę ir raidą?
4. Ar žaltys yra dievas?
5. Ar skiepai sukelia autizmą?
6. Ar klimato kaita yra vykstantis procesas, kuriam įtaką daro žmogaus veikla?
7. Ar sutinkate su Kopenhagos kvantinės teorijos interpretacija?
Add a comment...

#poilsis
Didžiausias atostogų privalumas – nereikėjo scrollinti portalų, rašančių apie šlapinimąsi į jūrą, Jasaičio vaikus ir apie tai, kaip blogai čia pas mus viskas.
Add a comment...

Post has attachment
#KąDarbėnaiDirbaVisąDieną #EnergyDigest #XtraLongRead

Kas geresnio šią (35) savaitę energetikoje?

Aš atostogauju. Man asmeniškai, tai geriausia naujiena ever. Bet tik man.

Iš geresnių naujienų, „Lietuvos energijos“ fondas, investuojantis į labai ankstyvos stadijos startuolius (t. y. tris bičus su laptopais kavinėje su nemokamu Wi-Fi), susirado estus „Fusebox“, kurie, regis, nori sukurti kažką realiai naudingo, ir davė jiems 50.000 Eur.

Iš tokių vidutinių – dujų kainos užsikeberiojo į viršų, biokuro (čia kur medžių likučius degina) kainos lipa į viršų ir šitose slinktyse kažkokio ypatingo gėrio neišeina įžvelgti. Gerai yra tai, kad, bent jau dujų atveju, nebėra taip, kad pas mus auga, o pas visus kitus – ne, kaip buvo be terminalo. Dabar visi Europoje kenčia nuo to paties. Su biokuru, tikėtina, nėra taip. Bet čia dar reikės pasinagrinėti.

Be to, dar viena bendrovė pasigalando dantis statyti saulės jėgaines Lietuvoje, ESO įsivertino elektros tiekimo gyventojams verslą, Irano ajatola pagrasino atnaujinti savo branduolinę programą, nes Trumpas yra molis.

Štai papunkčiui.

Virtualios elektrinės ir startuoliai

„Lietuvos energijos“ valdomas startuolių fondas investavo į estų „Fusebox“, kuri mėgins kurti, kaip supratau, iš esmės, virtualias elektrines. Pradžiai jie ketina 1.500 skirtingų pastatų sujungti į virtualią jėgainę, kurios galia siektų 90 MW – gana didelė elektrinė, if you ask me, ir tai yra gerai. Kol kas viskas vyksta su stambiais energijos vartotojais ir gamintojais, bet ilgainiui, įsikirtus principą, turėtų būti galima pritaikyti ir visiems kitiems.

Kol kas idėja yra labai ankstyvoje stadijoje, bet žinant abejų dalyvaujančių energetikos bendrovių (estų „Elering“ ir „Lietuvos energijos“) meilę startuoliams, jei „Fusebox“ nesusimaus, sukurs kažką, kas būtų realiai naudinga.

Per savo neilgą karjerą coverinant energetiką esu girdėjęs kelias dešimtis startuolių prisistatymų ir tik nedaugelis jų buvo prasmingi. Virtualios elektrinės – vienas iš tų prasmingų modelių. Štai kokia jo logika.

Anksčiau elektrą gamindavo viena didelė elektrinė (Ignalinos atominė, pavyzdžiui) ir su ja būdavo viskas palyginti paprasta. Kai įmonės ir gyventojai pradėjo gaminti elektrą, viskas tapo sudėtinga, ypač, kai saulės jėgainės gamina kada joms pačioms atrodo gerai (t. y. kai šviečia saulė). Tuomet vienam tinklo valdytojui darosi sunku.

Sprendimas, kai gali virtualiai sukapoti tinklą į atskirus, mažesnius tinklus, juose atlikti atskirą balansą ir tik po to balansuoti juos tarpusavyje, yra reikalingas ir jo iteracijų taip pat mačiau ne vieną. Tad – paskubėkit ir turėsit gerą marketable produktą.

https://www.vz.lt/technologijos-mokslas/2018/08/27/lietuvos-energija-investavoi-estijos-startuoli-fusebox

Apie elektros tinklų balansavimą plačiai kadais rašiau čia:

https://www.vz.lt/energetika/2017/11/09/zvilgsnis-i-elektros-tinkluateiti

Dujų kainos kaip žiemą

Dujų kaina įprastai yra sezoniška. Dujos vasarą pigesnės, nes niekam jų nereikia, o žiemą brangesnės, nes visiems jų reikia šildymui. Tai va. Šiais metais taip nenutiko.

Šią vasarą dujų kainos Europoje – ir Lietuvoje – išaugo iki tokio lygio, kokios buvo pastarąsias dvi žiemas ir neketina nukristi iki šildymo sezono. Veiksnių čia yra gausybė, bet vienas didžiausių – praėjusiais metais dujų pirkėjai apsiskaičiavo ir į saugyklas nepasidėjo pakankamai dujų. Atėjus didžiausiems šalčiams nuo 2012 m., saugyklos labai ištuštėjo taip, kad jie vis dar nespėja užsipildyti. „Gazprom“, užtat, džiaugiasi rekordiniais eksportuotų dujų kiekiais.

Brangsta viskas – nafta, dujos, taršos leidimai. Turint omenyje, kad dujos ir taršos leidimai pastaruosius kelis metus kainavo nepamatuotai mažai, tai gal nieko čia ypatingai blogo.

Vieninteliai, kas dėl šio kainų augimo gali džiaugtis, tai dujų saugyklų savininkai. Jei dujų kaina yra maža, o sezoniniai skirtumai nedideli, saugyklos nesugeba pasidengti savo veiklos kaštų. Jei dujų kaina ir skirtumai normalizuojasi, tada ir saugyklose atsiranda prasmė.

Jau 2015 m. dujų saugyklų biznis jau ėjo į minusą. Jei kainos atsigaus iki maždaug to, kas buvo 2014-ais (Europoje, ne Lietuvoje. Lietuvoje, be terminalo, mokėjome dukart tiek), tai jie galės ramiau atsikvėpti.

https://www.vz.lt/energetika/2018/08/28/kaledos-vasara-duju-kainos-siekia-ziemos-pika

Jūs visi verti 30,52 mln. Eur

ESO pasamdyti konsultantai paskaičiavo, kad visas elektros tiekimo verslas 1,6 mln. buitinių elektros vartotojų visoje Lietuvoje kainuoja 30,52 mln. Eur. Smulkieji akcininkai, kaip suprantu, dar nematė visos ataskaitos, tai nežino, ar čia normali kaina.

Tokią sumą, jei niekas kaip nors jos neužtąsys po teismus, „Lietuvos dujų tiekimas“ turės sumokėti ESO, nes jam atiteks privilegija tiekti elektros energiją bene visiems Lietuvos gyventojams. Visa ši veikla per metus ESO atneša, dabartinėmis elektros kainomis, apie 100-120 mln. Eur kasmet.

Sutinku, burtažodžiai. Bet esmė tokia.

„Lietuvos energija“ norėtų, kad ESO išnyktų iš jūsų gyvenimo. Jūs kreiptumėtės į naują darinį – „Lietuvos energijos tiekimą“ – su visomis savo problemomis, ir ši bendrovė jas išspręstų. Ar tai būtų elektros ar dujų įvadas statant namą, per audrą dingusi elektra, ar dujų tiekimo sutartys, permokos ir pan.

Jei ką, ESO buvo sukurta 2016 m. sausio 1 d. ir žmonės ją vis dar vadina LESTO. Vienintelis rūpestis – ar sugebės „Lietuvos energijos tiekimas“ pagerinti paslaugų kokybę, įsiterpdamas tarp kliento ir ESO. Čia viskas jau priklauso ne nuo filosofijos, o nuo įgyvendinimo.

https://www.vz.lt/rinkos/2018/08/30/is-eso-perimama-verslo-dali-ivertino-3052-mln-eur

Kiti dalykai

Norvegijos naftos fondas paskelbė savo veiklos rezultatus – 1,8% grąžos antrą šių metų ketvirtį.

Daugiausiai pinigų jam atnešė naftos ir dujų bendrovės. Kas yra ironiška, nes neseniai pasigirdo svarstymų, kad diversifikuojant šalies finansų riziką, fondas turėtų atsisakyti investicijų tradicinės energetikos sektoriuje, nes jau ir pati šalis yra priklausoma nuo naftos.

Iš tikro, tais svarstymais tik norėta pasakyti, kad šis fondas neinvestuos į Saudo Arabijos „Aramco“, taip siekiant sumažinti šios naftos milžinės kada nors išleisiamų akcijų kainą. Ir vis tiek jų nusipirkti po to, kai kaina bus mažesnė.

https://www.vz.lt/rinkos/2018/08/21/norvegijos-naftos-fondas-antra-ketvirti-sugeneravo-18-graza

Lietuviška „Sun Investment Group“ (SIG), turinti gerą riekę Lenkijos saulės jėgainių rinkoje (15%), nusprendė, kad ir Lietuvoje galima gyventi, ir nusipirko vietinį saulės jėgainių statytoją „Nogrid“, kuriam dabar ispanų kapitalo SIG partneris „I+D Energias“ tieks įrangą.

Kaip jau esu minėjęs anksčiau, mes mėgstam saulės jėgaines, o jas dabar dar ir vyriausybė remia.

https://www.vz.lt/energetika/2018/08/27/sun-investment-group-isigijo-saules-jegainiu-rangos-bendrove-nogridas

Ali Khamenei, Irano ajatola, pareiškė, kad Iranas gali atsisakyti branduolinio susitarimo, kuriuo yra įsipareigojęs įšaldyti savo branduolinę programą. Iranas dėl susitarimo išsaugojimo toliau turėtų derėtis su Europos valstybėmis, bet įspėjo vyriausybę su šiomis derybomis nesieti daug vilčių. Su amerikiečiais Iranas nesiderės jokiu lygmeniu.

Dar viena branduolinė valstybė nestabiliuose pasaulio regionuose dar niekam nepakenkė.

https://www.vz.lt/energetika/2018/08/29/irano-dvasinis-lyderis-ispeja-kad-gali-trauktis-is-branduolinio-susitarimo

P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php

Photo
Add a comment...

Post has attachment
#KąDarbėnaiDirbaVisąDieną #EnergyDigest #XtraLongRead

Kas geresnio šią (34) savaitę energetikoje?

Iš geresnių naujienų, jau beveik beveik nusipirkom suskystintų gamtinių dujų terminalą. Dar reikia, kad Seimas neišeitų iš proto (dėl ko nesu tikras) ir tada viskas bus gerai. Be to, mūsų elektros sistemos valdytojas pradėjo statytis duomenų centrą, iš kurio Lietuva po sinchronizacijos valdys savo sistemą.

Iš tokių vidutinių – Merkel susitiko su Putinu ir nieko nenusprendė, bet apie viską kalbėjosi, taip pat ir apie „Nord Stream 2“, kuris čia yra įdomus visai ne dėl energetinių priežasčių, o dėl Kremliaus komunikacijos. Estai tuom tarpu suprato, kad elektromobilių krovos stotelės yr prastas biznis.

Be to, JAV pradėjo pardavinėti savo naftos rezervus, NLEA, pati žvelgianti į ateitį žaliai, tarstelėjo žodį žaliosios energetikos pusėn, „Lietuvos energija“ paskelbė apie priešpaskutinį savo bendrovių sujungimą pakeliui į komercinės organizacijos sukūrimą.

Štai papunkčiui.

Indepedence pirkimas

Komisija, apie kurios egzistavimą sužinojau praėjusią savaitę, šią savaitę rekomendavo nusipirkti dabar nuomojamą SkGD terminalą. Tai buvo long time coming, nes per dešimt metų nesugebėjo trys Baltijos šalys sutarti, kad čia visiems naudos duos, ir taip gauti ES pinigų. Nes nu neduota mums sutarti dėl dalykų.

Bet kokiu atveju, dabar, jei Seimas neužcockblockins, „Klaipėdos nafta“ pasiims paskolą terminalo išpirkimui ir likusiai nuomai ir išdėlios mokėjimus per ilgesnį laikotarpį. Taip išeis, kad mokesčiai už terminalą sumažės, sako, apie trečdaliu.

Bet, žinoma, kaip gi be stūmimo ant terminalo, kai jis jau stovi ir visi čepsėdami perka per jį dujas. Tiesą sakant, labai sunku nematyti vatos, kuria šitie pasisakymai yra apkaišyti. Labai sunku.

Ekspertai BNSui pasisakė, kad čia viskas paskubinta, nes gi reikia palaukti, kol „Achema“ užsilenks, tada dujų nereikės visai. Ir Jonavos irgi tada nebereikės. Paskui prie manęs bare politikai lenda su tokiomis nuomonėmis norėdami padiskutuoti, tai aš turiu jiems vargti aiškindamas, kaip yra iš tikro.

Tad ketvirtoji valdžia sunkina man gyvenimą, nustokit rašyt nesąmones.

https://www.vz.lt/energetika/2018/08/22/zingsniu-arciau-nuosavo-skgd-terminalo

Estų elektromobilių krovos reikalas

Naujiena buvo tokia: Estijos valstybės lėšomis įrengtas elektromobilių įkrovos stotelių tinklas buvo parduotas 16 kartų pigiau nei kainavo jo statybos.

2013 m. įrengtas tinklas ELMO Estijos mokesčių mokėtojams kainavo 5,7 mln. Eur. Po penkerių metų jis buvo parduotas aukcione už 350.000 Eur. Pridėkim dar 0,56 mln. Eur per metus, kuriuos valstybė mokėjo operatoriui.

Taip grubiai skaičiuojant (realiai reikėtų pasikelti dokumentus, bet tingiu) išeina, kad Estija nuėjo 8,15 mln. Eur į minusą.

Kodėl pardavė? Nes nebenorėjo kasmet mokėti už paslaugas šių stotelių operatoriui. Kam pardavė? Praktiškai sau – valstybės valdomai bendrovei „Elektrilevi“. Kas yra pirmas įdomus dalykas šitoje istorijoje, nes kaip ir subsidijavo valstybinę bendrovę mokesčių mokėtojų pinigais. Legaliai, nes aukcionas, bet vistiek, galutiniame rezultate, subsidijavo.

Antras įdomus dalykas – kaip sakiau praėjusią savaitę, elektromobilių krova yra prastas biznis ir jo, be valstybės pinigų, niekas labai nesiveržia daryti. Estų pavyzdys tai labai aiškiai parodo.

Pas mus, tuo tarpu, energetikos ministerija savo infamous sutartyje su „Danpower“, kuri dar stringa teismuose, išmušė iš vokiečių, kad jie pastatytų tokių stotelių pas mus. Bet visi kažkaip šitą pamiršo. Nesakau, kad tai svarbiausia, tik – kad pamiršta.

https://www.vz.lt/energetika/2018/08/20/estu-skirstomieji-tinklai-is-valstybes-nupirko-nuostolinga-elektromobiliu-stoteliu-tinkla

Angela ir Vova

Kaip žinia, praėjusią savaitę Angela Merkel susitiko su Vladimiru Putinu pasikalbėti apie darbinius reikalus. Be Rusijos karų Ukrainoje ir Sirijoje, Irano branduolinės programos reikalų, aišku, buvo kalba ir apie „Nord Stream 2“. Tai yra jau senokai sukurpto ir vidutiniškai sėkmingai įgyvendinamo Rusijos plano dalis – apeiti Ukrainą ir netiekti Europai dujų per ją.

Ar gali būti, kad tai yra geopolitinis siekis? You don‘t say.

Pirma, niekas po susitikimo nepasikeitė ir jokių sutarimų nebuvo. Bet įdomus dalykas čia buvo tai, kaip Kremlius užvaldė viešąją erdvę.

Iš anksto kalbėta, kad po susitikimo nebus jokių viešų komentarų. Todėl Kremlius, vos išėjus Putinui pro duris, puolė per savo ruporą Peskovą komentuoti, kas buvo sutarta. Tipo, šalys sutarė, kad projektas yra komercinis ir esą jį reikia „apsaugoti nuo JAV sankcijų“.

Čia tas pats bajeris, kurį darė Lavrovas pas Trumpą. Kai amerikėnai išsiuntė savo žurnalistus iš susitikimo, „Sputinkas“ (berods) liko, prifotkino ir paviešino nuotraukas, kaip Trumpas su Lavrovu šypsosi ir bičiuliaujasi.

Vokiečiai sėkmingai pasimovė ant to paties. Ir įtariu, kad čia kalta socialdemokratija. Visi vyriausybės klerkai, ko gero, savaitgalį buvo namie su šeimomis – nes gi nieko nekomentuosim, tai dirbt nereikės. Dar koks nors Johanas buvo pasiėmęs pirmadienį laisvą, o Gertrūdos vaiką reikėjo paimti iš darželio, nes čiaudėjo.

Tai iki pirmadienio antros dienos pusės viešoje erdvėje buvo tik viena susitikimo versija, Kremliaus versija. O, kaip žinia, niekas neklikina antraštės to, katras pasisakė antras.

Tas Peskovo kremlinis pasakojimas – act surprised – buvo netikslus. Iš tikro, tai niekas jokių pozicijų nepakeitė, Vokietija vis dar limbe, rodo vidurinį pirštą Trumpui, nežino, ką daryti su Putinu ir Ukraina. Bet kam dabar įdomu – gi „vokiečiai vėl pardavė Europą rusams“. Nes Kremlius taip sakė. Tai vat ir turėkit bėdą.

https://www.vz.lt/energetika/2018/08/20/nord-stream-2-iesko-berlyno-stogo

Kiti dalykai

„Litgrid“ pradėjo statyti duomenų centrą. Statybų pradžia – simbolinis dalykas ir gana nedidelis bendrame Lietuvos sinchronizacijos su Vakarų Europa kontekste, bet malonus. Toks, kaip ledų nusipirkti tuo pačiu, kai į parduotuvę eini.

https://www.vz.lt/energetika/2018/08/21/d-virbickas-naujasis-litgrid-duomenu-centras--busimos-sistemos-smegenys

NLEA (Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija) pareiškė, kad „Lietuvoje prireiks daug pastangų suderinant (atsinaujinančios energetikos tikslus) su energijos tiekimo patikimumo ir energijos kainų strateginiais tikslais“.

Tai yra tiesa. Bet pasakyta prieš pat sprendimą dėl SkGD terminalo išpirkimo ir svarstau, ar tai nebus politinis pareiškimas. Hm...

https://www.vz.lt/energetika/2018/08/20/nlea-elektros-kainos-pasuko-brangimo-kryptimi

„Lietuvos energija“ pačioje praėjusios darbo savaitės pabaigoje paskelbė jungianti dvi savo dujų bendroves. LE galutiniam rezultate nori vienos bendrovės, kuri galėtų eiti į užsienį konkuruoti. Jei viskas pavyks, bus įdomu. Anksčiau tokių dalykų energetikoje buvo labai nedaug, o dabar kertam sienas. Bent jau ambicija tokia.

https://www.vz.lt/energetika/2018/08/17/jungia-litgas-irlietuvos-duju-tiekima

JAV Energetikos departamentas paskelbė, kad parduos 11 mln. barelių iš šalies strateginių naftos produktų atsargų. Man regis, amerikonai bando kontroliuoti naftos kainą taip, kaip OPEC. Kol kas nelabai sekasi.

https://www.vz.lt/rinkos/valiutos-ir-zaliavos/2018/08/21/jav-ispardavineja-savo-naftos-rezervus

P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php

Photo
Add a comment...

#internetas davė mums, be nepadorių dalykų, duckface'ą ir daugiau kačių video, nei gali suvartoti per gyvenimą. Taip pat sugražino tymus, raudoniukę ir kiaulytę į išsivysčiusį pasaulį.
#ačiū #technologijos #progresas #debilai #antivax
Add a comment...
Wait while more posts are being loaded