Profile cover photo
Profile photo
Jeruzalės odontologijos klinika
12 followers -
Odontologijos klinika, įsikūrusi Jeruzalėje, Vilniuje
Odontologijos klinika, įsikūrusi Jeruzalėje, Vilniuje

12 followers
About
Jeruzalės odontologijos klinika's posts

Post has attachment
PhotoPhotoPhotoPhotoPhoto
Estetiniai sprendimai
8 Photos - View album

Investuokite į savo sveikatą jau šiandien.

 Paslaugos išsimokėtinai:
 
Norint pasinaudoti šia  paslauga tereikia sudaryti sutartį su MEDlizingo bendrove, galima čia pat, klinikoje.
Mūsų klinikos partneris sumokės už Jus. Jūs galėsite gauti visas gydymo paslaugas pagal gydymo planą, o mokėsite vėliau , dalimis.
Ypatingos "General Financing" MEDlizingo sąlygos:
metinė palūkanų norma - 8 %;
jokio sandorio sudarymo mokesčio;
sutartis sudaroma ne ilgesniam nei 60 mėn. laikotarpiui;
avansas - nuo 0 Lt;
pavyzdžiui, skolinantis 4 500 Lt, kai sutartis sudaroma 24 mėnesiams su draudimu, o avansas - 0 Lt, metinė palūkanų norma - 8 %, sandorio sudarymo mokestis - 0 %, draudimo kaštai - 3,65 % ir tvarkymo mokestis - 1 Lt įmokai, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma - 12,2 %, mėnesio įmoka - 210,96 Lt., bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma - 5 063,04 Lt (1 466,36 EUR). Skolinantis kitokią nei 4 500 Lt sumą ar pasirinkus kitokį nei 24 mėn. sutarties terminą - nurodyti dydžiai gali skirtis.
*Valiuta perskaičiuota pagal oficialų kursą (1EUR=3,4528Lt)

„General Financing" MEDlizingą verta rinktis, nes:
Bendra suma, kurią suteikiame naudotis gali būti nuo 250 iki 40 000 Lt.
Pirkdami prekę arba paslaugą iki 2 tūkst. Lt galėsite pasirinkti mokėjimo terminą iki 3 metų.
Pirkdami prekę arba paslaugą nuo 2 iki 20 tūkst. Lt galėsite pasirinkti mokėjimo terminą iki 5 metų.
Pirmąją įmoką galėsite atidėti iki 1 mėnesio.
Galėsite naudotis vienu plačiausių įmokų surinkimo tinklų.
MEDlizingo paslauga gali pasinaudoti asmenys:
gaunantys atlyginimą pagal darbo sutartį;
gaunantys "Sodros" mokamas nuolatines išmokas (pensijas, pašalpas ir pan.);
ministerijų pensininkai (gaunantys ministerijų mokamas pensijas);
valstybės tarnautojai (ministerijų, savivaldybių darbuotojai ir kiti);
ūkininkai.
Norint pasinaudoti MEDlizingo paslauga, reikia turėti vieną iš asmens tapatybę įrodančių dokumentų:
Lietuvos Respublikos piliečio pasą;
asmens tapatybės kortelę.
Pastaba: vairuotojo pažymėjimas netinka.

Prireikus galime paprašyti parodyti papildomą dokumentą:
statutinių pareigūnų – tarnybinį pažymėjimą.
Atsiskaitymas už MEDlizingo paslaugas
Galėsite pasirinkti Jums patogiausią mėnesio dieną, kada mokėti įmoką.
Už gautą paslaugą ar prekę kas mėnesį mokėsite vienodo dydžio įmokas.
Įmokas reikės pradėti mokėti po paslaugų įsigijimo išsimokėtinai Jūsų pasirinktą mėnesio dieną.

BENDROJI INFORMACIJA
APIE PROTEZAVIMĄ NENUIMAMAIS (FIKSUOTAIS) DANTŲ PROTEZAIS


 1 . Nenuimamas (fiksuotas) dantų protezas – tai bet kuris dantų protezas, kuris prie danties, danties likučių (kulties (bigės) ar šaknies) ir/ar dantų implantų protezų atramų, fiksuojamas cementuojant, prisukant ar kitais mechaniais būdais.
 2 . Nenuimami dantų protezai gali būti:
 2.1 . Dirbtinis danties vainikėlis (vainikas) – tai metalo, plastiko, porceliano (keramikos) ar šių medžiagų kombinacijos restauracija, dengianti tris ar daugiau danties šoninių ir kramtomąjį paviršius ar kandamąjį kraštą. Dantų vainikai gali būti:
 2.1.1 . Plastmasės;
 2.1.2 . Metaliniai lieti; 
 2.1.3 . Metaliniai lieti su plastmasės apdaila;
 2.1.4 . Metalokeramikos vainikėliai-metaliniai lieti su keramikos apdaila;
 2.1.5 . Bemetalės keramikos vainikėliai;
 2.1.6 . Porceliano.
 2.2 . Tiltinis dantų protezas (tiltas) – tai dirbtinis dantis (tarpinė dalis) iš metalo, plastiko, porceliano (keramikos) ar šių medžiagų kombinacijos (kaip ir dirbtinis vainikas), užpildantis buvusio, neesamo, danties tarpą ir atstatantis jo funkciją kramtymui, kalbai, pagal galimybes ir estetikai. Gamybos metu sujungtas su dirbtiniais dantų vainikais, fiksuojamais prie gretimų (atraminių) dantų, dantų likučių ar dantų implantų kaip nenuimamas (fiksuotas) dantų protezas. Taip gali būti atstatoma ir daugiau neesamų dantų, jei gretimi dantys gali išlaikyti būsimą kramtymo krūvį.
 2.3 . Tiltai pritvirtinti sujungiant – tai tiltai, kurių tarpinės dalys prie atraminių dantų tvirtinamos tam tikros formos apkabėlėmis jas sujungiant su dantimis.
 2.4 . Danties lūpinio paviršiaus plokštelė – tai plona porceliano plokštelė, dengianti danties, kuriam reikalingas estetinis restauravimas, lūpinį paviršių ar lūpinį ir kontaktinius paviršius, galinti dengti ir kandamąjį kraštą bei tvirtinama prie danties specialiais cementais.
 3 . Nenuimami dantų protezai gaminami dėl keleto priežasčių:
 3.1 . Apsaugoti susilpnėjusį dėl pažeidimo dantį, dirbtiniu danties vainiku perskirstant likusiems danties audiniams kramtymo metu atsirandančias jėgas taip, kad dantis galėtų toliau funkcionuoti. Standartinis kriterijus tam – netektas gumburas ar pažeidimas apimantis daugiau nei pusę danties diametro.
 3.2 . Optimizuoti sukandimą dėl nusidėvėjusių, netaisyklingai stovinčių dantų.
 3.3 . Pakeisti dideles plombas, kuriomis nesiseka išgauti tinkamo danties kontūro ar kontaktų su gretimais dantimis.
 3.4 . Atstatyti įterptinį dantų lanko defektą tiltu.
 3.5 . Atstatyti dantų lanko defektą dirbtiniu vainiku ant implanto.
 3.6 . Pagerinti estetiką.
 3.7 . Paruošti atraminius dantis nuimamiems protezams fiksuoti.
 4 . Prasčiausiomis estetinėmis savybėmis pasižymi metaliniai vainikai, geromis – metalokeramikiniai vainikai, geriausiomis – bemetalės keramikos ir porcelianiniai vainikai ar danties lūpinio paviršiaus plokštelės. Harmoningam estetiniam vaizdui sukurti turi reikšmės ne tik protezo spalva, forma, bet ir protezuojamo danties padėtis dantų lanke, dantenų ar burnos gleivinės sveikata, dantenų forma, sukandime dalyvaujančių dantų forma, kramtymo judesių ypatumai. Neestetinėje zonoje privalumu laikoma išsaugoti daugiau danties estetikos sąskaita.
 5 . Protezo dalių atlūžimo rizikos atžvilgiu saugiausi yra metaliniai nenuimami protezai, rizikingiausi – bemetalės keramikos ir porcelianiniai.
 6 . Labiausiai biologiškai derančios medžiagos – keramika ir porcelianas. Tiek metalams, tiek plastikui yra žinomų netoleravimo atvejų, kurie yra reti. Išankstinis tyrimas numatyti galimą medžiagos netoleravimą ne visuomet yra tikslus. Netoleravimas gali būti išprovokuotas ir kitų sveikatos sutrikimų, atsiradusių po protezavimo.
 7 . Planuojant tiltinius protezus remiamasi šiomis taisyklėmis:
 7.1 . Haberio dėsnis – sveikas dantis sveikame kaule turi rezervinių pajėgumų papildomam krūviui atlaikyti. Jeigu atstatomų dantų teorinė apkrova neviršija atraminių dantų galimo rezervo, tai tikėtina, kad tiltas funkcionuos.
 7.2 . Ante dėsnis – jeigu kaulas apie atraminį dantį nutirpo iki pusės jo šaknies ilgio – dantis rezervinių jėgų šoniniam apkrovimui nebeturi.
 7.3 . Jeigu tiltas atstato dantų lanko išlenktumą (pvz.: į prieangį) – dominuos verčiančios jėgos.
 8 . Protezuojant nenuimamais dantų protezais ne paciento amžius pagrindinis svertas nulemiąs galimybę atlikti protezavimą, o danties išsivystymas ir atitikimas būtiniems protezavimo reikalavimams.

PROTEZAVIMO NENUIMAMAIS PROTEZAIS YPATYBĖS

 9 . Protezuojant nenuimamai protezais, dantys, jų likučiai ar implantų protezų atramos negrįžtamai pažeidžiami. Pažeidimo tikslas – sukurti vietą būsimam dirbtiniam vainikui ar tilto tarpinei daliai pagal reikalavimus planuojamui protezui. Protezuojant tiltais tvirtinamais sujungiant ar danties lūpinio paviršiaus plokštele – dantys pažeidžiami mažiausiai; lietais vainikais – daugiau; metalokeramikiniais vainikais – dar daugiau, bemetalės keramikos ar porceliano vainikais – daugiausia. Pažeidimo (negrįžtamai pašalinamų danties audinių storis) kiekis svyruoja nuo kelių mikrometrų iki 2 milimetrų, tai priklauso nuo būsimo protezo. Po danties paruošimo jo bigė turi atitikti geometrinius reikalavimus būsimam protezui, kurių pagrindiniai protezo išsilaikymui gauti – likusios šoninių dantų bigės aukštis žemiausioje vietoje turi būti apie 2 milimetrus ar daugiau, ašinių sienelių konvergencija nuo 6 iki 15 laipsnių.
 10 . Įprastai danties audiniai šalinami tam skirtais abrazyviais ar pjaunančiais instrumentais (deimantiniais grąžtais, akmenėliais, grąžtais, kaltukais, poliravimo abrazyvais). Nežiūrint visų apsaugos priemonių (aštrūs instrumentai, tinkamas aušinimas ir drėkinimas vandens oro aerozoliu, švari pažeidimo vieta, tikslūs laikini protezai, geras laikinas ar nuolatinis cementavimas) gyvo danties pulpa reaguoja į atliekamus darbus. Reakcijos pasekmė – grįžtami pulpos pokyčiai be skausmo pojūčio, grįžtami pulpos pokyčiai su juntamu skausmu, negrįžtami pulpos pokyčiai be skausmo, negrįžtami pulpos pokyčiai su juntamu skausmu. Prie grįžtamų pokyčių skausmas malšinamas medikamentais, esant negrįžtamiems - medikamentais ir endodontoniu gydymu (šalinama danties pulpa, užplombuojama danties šaknies kanalų sistema). Negrįžtami pulpos pokyčiai su juntamu skausmu gali pasireikšti ir parėjus ženkliam laikui po protezavimo pabaigos.
 11 . Alternatyva dantų audinių šalinimui atstatant netektą dantį – protezavimas ant dantų implantų, dalinis išimamas protezavimas, tam tikrais atvejais nuimamas įtvaras nakčiai arba nieko nedaryti, stebėti būklę. Išimami protezai savo funkcijos atstatymo geba, biologinėmis savybėmis, poveikiu į paciento socialumą neprilygsta nenuimamiems protezams. Įtvaras neatstato dantų lanko vientisumo, bet stabilizuoja esamą situaciją, leidžia stebėti būklę. Nieko nedaryti vertinga tada, kai pažeidimo protezavimas išprovokuos ženklų komforto pablogėjimą (pvz.: funkcionuojantis pažeistas dantis, bet jo protezavimas nenuimamu protezu neįmanomas, reiktų gaminti nuimamą), arba pažeidimas neesminis, o jam pašalinti reikėtų stipriai pažeisti sveikus audinius.
 12 . Paruošus dantis ar dantų implantų protezų atramas nuimami atspaudai, registruojamas sukandimas, užpildomas užsakymas dantų technikos laboratorijai pagaminti protezą pagal individualiai numatytus parametrus: konstrukcija, spalva. Jeigu reikia, registruojami papildomi paciento estetiniai, funkciniai parametrai pagalbinėmis priemonėmis (pvz.,: fotonuotraukos, veido lankas, aksiografija ir kt.) Kito apsilankymo metu matuojamas protezo pusgaminis, vertinama jo tikimas, forma spalva, taikomi kontaktai. Jeigu reikia – užsakymo lape nurodoma atlikti reikalingus patikslinimus dantų technologijos laboratorijoje. Tolimesnio apsilankymo metu vertinamas pagamintas protezas, jo tikimas, tikslumas, kontaktai, išvaizda. Neesant trūkumų – aptariamas nuolatinio cementavimo klausimas. Mažos apimties protezai (pvz.: pavieniai vainikai), cementuojami nuolatinai iškart kitaip yra rizika juos pamesti dėl laikino cemento ribotų savybių), didesnės apimties darbai – laikinai, kad galima būtų įvertinti jų tikimą kiek panešiojus. Neesat trūkumų – nuolatinis cementavimas. Esant trūkumams, jie tikslinami, nedidelės apimties patikslinimai poliruojami kabinete, arba, kaip ir didesnės apimties, siunčiami į dantų technikos laboratoriją išbaigti. Trūkumai gali atsirasti dėl nuskausminimo ir nejautros, kuri įgalina atlikti protezavimo veiksmus, bet sutrikdo jutimus. Nuolatinai fiksavus nenuimamą protezą spalva nebegali būti keičiama, jeigu reikia tikslinti formą – tai galima tik labai nedidele apimtimi.
 13 . Dantų, dantenų ir burnos gleivinės apsaugai, sukandimo išlaikymui nenuimamo protezavimo metu nešiojami laikini nenuimami protezai.
 14 . Esminės aplinkybės, kurioms esant negalima atlikti protezavimo nenuimamais dantų protezais:
 14.1 . ribotas priėjimas prie operacinio lauko, dėl ko negalima dirbti saugiai ar išgauti reikiamos geometrinės danties bigės formos;
 14.2 . pacientas su nesugydyta burnos patologija;
 14.3 . pacientas nesupranta jam taikytinų esminių protezavimo principų, galimybių ir numatomo rezultato;
 14.4 . nerealūs paciento lūkesčiai.
 14.5 . gydymo ir protezavimo režimo nesilaikymas.
 15 . Atitinkamais atvejais, protezuojant dantis nenuimamais protezais, gali prireikti papildomų procedūrų:
 15.1 . nuskausminimo suleidžiant nuskausminamųjų vaistų;
 15.2 . nuskausminimo suleidžiant nuskausminamųjų vaistų pakartojimo;
 15.3 . medikamentinės sedacijos.
 15.4 . dantenų retrakcijos.
 15.5 . pažeisto dantenų krašto pašalinimo;
 15.6 . dantenų plastikos;
 15.7 . gleivinės plastikos;
 15.8 . klinikinio danties vainiko išilginimo chirurginiu būdu;
 15.9 . ortodontinio danties šaknies patempimo, išlaikant dantenų lygį;
 15.10 . ortodontinio danties šaknies patempimo, keičiant dantenų lygį;
 15.11 . profesionalios burnos higienos.
 16 . Dėl bendrosios sveikatos sutrikimų, jų gydymo ypatumų protezavimas nenuimamais protezais planuojamas individualiai, atliekamas atsižvelgiant į paciento būseną, bendradarbiaujant su bendrąją sveikatą prižiūrinčiais gydytojais.


GALIMOS NEPAGEIDAUJAMOS IŠEITYS

 17 . Protezuojant nenuimamais protezais galimos tiek technologinės, tiek biologinės komplikacijos:
 17.1 . Protezavimo metu dantys gali būti jautresni įvairiems dirgikliams. Daugumoje atvejų tai preinantis reiškinys, kuris, pabaigus protezavimą,  praeina. Kartais jautrumas gali virsti skausmu, dėl kurio tenka endodontiškai gydyti dantį, daugumoje atvejų protezavimas sėkmingai tęsiamas ir pabaigiamas be protezavimo plano pakeitimo.
 17.2 . Pradėjus protezavimą gali būti aptikta užslėpta patologija (pvz.: po senu dirbtiniu vainiku niekaip nematomas dentino įtrūkimas), kurią pastebėjus gali iš esmės keistis protezavimo planas ir kaštai.
 17.3 . Nė vienas dantų protezas nėra amžinas ar absoliučiai atsparus lūžiui, atsicementavimui, sujungimo praradimui. Jokių garantijų protezo naudingo tarnavimo laikui numatyti suteikti negalima. Nenuimamų protezų tarnavimas tiesiogiai priklauso nuo:
 17.3.1 . Protezuojamo danties tvirtumo.
 17.3.2 . Sukandimo taisyklingumo.
 17.3.3 . Normalios kramtymo jėgos.
 17.3.4 . Dantų griežimo nebuvimo.
 17.3.5 . Burnos sveikatos išlaikymo.
 17.3.6 . Bendrosios sveikatos išlaikymo.
 17.3.7 . Reguliarių profilaktinių burnos sveikatos patikrinimų, pagal gydytojo nurodytą periodiškumą.
 17.4 . Pasikeitus šioms aplinkybės, gali drastiškai sutrumpėti protezo tarnavimo laikas, pasikeisti atramines struktūras veikiančių jėgų pobūdis ir dėl to įskilti, skilti ar sulūžti atraminis dantis, taip pat gali lūžti dantų implanto sudedamosios dalys.
 17.5 . Nežiūrint medžiagų ir technologijų su tinkamiausiomis savybėmis atliekamam darbui taikymo, nepasiekiamas norimas estetinis rezultatas. Kartais tenka protezuoti kelis gretimus estetinės zonos dantis, kad gauti optimalų estetinį rezultatą.
 17.6 . Nauja restauracija atstatyta anatominė forma gali sutrikdyti garsų tarimą, kalbą. Dažniausiai pripratimas įvyksta labai greitai. Retais atvejais lieka specialistui pastebimi garsų tarimo ar kalbėjimo defektai.
 17.7 . Susikandantys su porcelianiniu paviršiumi dantys gali dėvėtis greičiau. Pacientas gali būti paprašytas naktį dėvėti apsauginę kapą.
 17.8 . Jeigu pacientas turi išimamą protezą, tai pastarasis gali nebetikti prie naujai pagamintų protezų.
 17.9 . Iš dalies atsipalaidavęs protezas – grėsmė nepastebėtam nepataisomai sugesti dirbtinio vainiko pridengtam atraminiam dančiui.
 17.10 . Atsipalaidavusio protezo nurijimas. Dažniausiai nesukelia jokių pavojų sveikatai.
 17.11 . Atsipalaidavusio protezo patekimas į kvėpavimo takus. Reta, bet pavojinga komplikacija.
 17.12 . Itin retais atvejais gali pasireikšti ir kitų, čia nepaminėtų ar dar nežinomų komplikacijų.

 DANTIES  KANALŲ GYDYMAS 

BENDROJI INFORMACIJA
APIE  DANTIES KANALŲ GYDYMĄ

 1. Dantį sudaro 3 pagrindiniai audiniai: emalis, dentinas ir viduje esantis jungiamasis audinys. Dantį supa periodonto audiniai. Trauminių pažeidimų, gilių kariozinių pažeidimų, gilių užpildų paseka gali būti uždegiminė reakcija danties pulpoje. Jeigu tokia uždegiminė reakcija laiku pulpos audinyje nėra gydoma, uždegiminė reakcija gali išplisti į audinius, esančius už šaknies kanalo ribų.
 2. Priežastys, dėl kurių  reikalingas danties šaknies kanalų gydymas:
 a) skausmo pobūdis, būdingas pulpos uždegimui (pvz.: skausmas prasideda vėlai vakare arba nakties metu; nuskausminantys vaistai neslopina skausmo; skausmas plinta į ausį  ir pan.);
 b) gilus kariesas, pažeidęs ne tik emalį, dentiną, bet ir pasiekęs danties pulpą;
 c) neseniai įvykusi trauma, kurios metu danties susiformavusiomis šaknimis vainikas nulūžo iki pulpos, dantis buvo pilnai arba dalinai išmuštas, įmuštas;
 d) seniai įvykusi trauma, kurios metu pulpa prarado gyvybingumą, patamsėjo danties vainikas (šiuo atveju skausmo gali ir nebūti);
 e) dantenose susidaręs pūlinukas - takelis (fistulė), kuris veda iki priežastinio danties šaknies viršūnės;
 f) dėl danties atsiradęs veido audinių patinimas, susiformavus kaulo destrukcijai „pūliniui“ danties šaknies viršūnės srityje;
 g) įvykus pulpos audinio nekrozei.

PROCEDŪROS ESMĖ

 3. Naudojant instrumentus ir dezinfekcines medžiagas, atliekamas cheminis ir mechaninis danties šaknies kanalo paruošimas.
 4. Paruošus dantų kanalus ir juos užpildžius, hermetizuojamas danties vainikas laikinu arba pastoviu užpildu.
 5. Danties kanalų gydymo sėkmė priklauso nuo to, yra ar nėra pokyčių viršūninio kaulo srityje. 

PROCEDŪROS EIGA

 6. Danties kanalų gydymui atlikti reikia nuo 1 iki kelių paciento vizitų pas gydytoją odontologą priklausomai nuo gydymo sudėtingumo. 
 7. Prieš danties kanalų gydymą ir jo metu reikia atlikti 3-5 rentgeno nuotraukas. Būtina atėjus pas gydytoją pasakyti, jeigu esate nėščia.
 8. Prieš procedūrą gali būti atliekamas vietinis nuskausminimas. Dažniausiai pacientai procedūros metu skausmo nejaučia. Įspėkite gydytoją, jeigu esate alergiškas vietiniams anestetikams.
 9. Gydymo metu gali būti naudojama speciali apsauginė lateksinė koferdamo plėvelė. Įspėkite gydytoją, jeigu esate alergiškas lateksui. Tada bus parenkama plėvelė, pagaminta iš kitų medžiagų.
 10. Gydymo metu gali būti naudojama pagalbinė gydytojo matomą vaizdą didinanti priemonė - mikroskopas.
 11. Prieš pradedant dantų kanalų gydymą yra išvalomi karioziniai audiniai, pašalinami seni laidūs užpildai ir suformuojama ertmė, suteikianti gydytojui odontologui galimybę patekti į šaknų kanalų spindžius.
 12. Gydymo metu lokalizuojami dantų šaknų kanalai, kurių gali būti 1-2 priekiniuose dantyse ir kapliuose (kartais 3 kanalai kapliuose) bei 3-4 kanalai (kartais 1-2) krūminiuose dantyse. 
 13. Praėjus šaknies kanalus smulkiais instrumentais,  yra nustatomas darbinis šaknies kanalo ilgis.
 14. Nustačius darbinį danties šaknies kanalo ilgį, atliekamas šaknų kanalų mechaninis paruošimas naudojant endodontinius instrumentus bei cheminis paruošimas, naudojant  medikamentus.
 15. Laikotarpiams tarp apsilankymų pas gydytoją odontologą, į danties kanalus pripakuojamas ilgalaikio poveikio deiznfekcinis medikamentas ir danties vainikas atstatomas laikinu užpildu.
 16. Paskutinio apsilankymo metu dantų kanalai pildomi gutaperčia ir pasta. Atskirais  atvejais kanalai ar jų dalis gali būti pildomi kitomis medžiagomis, pvz.: mineralinio trioksido agregatu. 

PROCEDŪROS TIKSLAI

 17. Procedūros  tikslas yra:
 a) pašalinti pulpos audinio likučius, mechaniškai paruošti šaknų kanalus, juos dezinfekuoti bei hermetiškai užpildyti;
 b) atstatyti danties vainiką laikinu arba pastoviu užpildu.
 18. PASTABA. Jeigu prieš danties kanalų gydymo procedūrą yra stebima, kad likusios danties šaknys trumpos, lokalizuojasi po dantenomis ir nebus įmanoma atstatyti danties vainiko taip, kad galima būtų atstatyti pilnavertę kramtymo funkciją, tokio danties endodontinis gydymas yra netikslingas.

GALIMYBĖ KEISTI ĮPRASTOS PROCEDŪROS EIGĄ IR APIMTĮ

 19. Priklausomai nuo procedūros eigos gali keistis danties kanalų gydymui atlikti reikalingų apsilankymų skaičius.
 20. Kartais klinikinio bei rentgeninio ištyrimo metu nėra stebimi vertikalūs šaknies lūžiai ir tik pradėjus endodontinį gydymą, lūžis gali būti stebimas mikroskopu. Šiai dantų patologijai gydymo nėra ir dantis turi būti šalinamas.

GALIMOS KOMPLIKACIJOS

 21. Po danties kanalų platinimo ir vaistų pripakavimo į kanalus arba po kanalų pildymo procedūros gydomas dantis gali būti jautrus ir skausmingas kelias dienas po apsilankymo pas gydytoją. Tokiu atveju reikėtųi išgerti gydytojo paskirtų vaistų nuo skausmo.
 22. Jeigu prieš gydymą danties pulpa buvo infekuota, po procedūros galite ištinti. Tada kreipkitės į savo gydytoją skubos tvarka, nelaukdami paskirto vizito tolimesniam gydymui. Atvykus pas gydytoją gali reikėti dantenose padaryti nedidelį pjūvį ir išleisti susikaupusį pūlingą eksudatą ir/ar išgerti gydytojo paskirtų antibiotikų kursą.
 23. Danties vainiko dalies lūžis.
 24. Endodontinio instrumento atsidalinimas šaknies kanale.
 25. Šaknies kanalo viršūnės suardymas ir su tuo susiję liekamieji reiškiniai (lėtinis skausmas) iki 6 mėnesių trukmės. 
 26. Pulpos kameros dugno arba šaknies kanalo pradurimas (perforacija).
 27. Šaknies kanalo morfologijos pokyčiai (laiptelis šaknies kanale, šaknies kanalo transportavimas).
 28. Kanalams praplauti naudojamo medikamento patekimas už šaknies viršūnės.
 29. Kanalų pildymo medžiagos patekimas už šaknies viršūnės.
 30. Vertikalus šaknies skilimas/lūžis.
 31. Dėl atliekamos apatinio žandikaulio krūminių dantų laidinės nejautros galimas nervo pažeidimas, todėl gali sutrikti tos pusės skruosto odos ir skonio jutimas (iki 6 mėn.), įvykti vadinamoji parestezija.
 32. Jeigu Jūs sergate bendrinėmis ligomis (cukriniu diabetu, anamnezėje endokarditas), atlikta širdies operacija, transplantuoti organai, būtinai patys informuokite apie tai gydytoją, nes tokiu atveju endodontinį gydymą rekomenduojama atlikti antibakterinių vaistų fone. 

REKOMENDACIJOS PO DANTIES ŠANKNIES KANALŲ GYDYMO

 33. Laikinas vainiko užpildas po endodontinio gydymo būna hermetiškas iki 2 savaičių. Per šį laiką jis turi būti pakeistas nuolatine restauracija (plombine medžiaga, stiklo pluošto ar metaliniu kaiščiu pagal indikacijas),  kurias nurodo protezuojantis gydytojas odontologas.
 34. Būtini danties klinikinis  sekimas bei radiologinė kontrolė po 6, 12 mėn. ir 1 kartą metuose 4 metus. Net ir nejausdami jokių simptomų šiais išvardintais periodais turite atvykti pas gydytoją odontologą apžiūrai ir  rentgeno nuotraukos atlikimui ir įvertinimui. 
 35. Danties prognozę blogina:
 a) nepalanki pradinė gydomo danties diagnozė (kaulinio audinio destrukcija šaknies viršūnės srityje, šaknies viršūnės rezorbcija, tikroji cista, kombinuota endodontinė - kraštinio periodonto patologija);
 b) simptominis dantis prieš gydymą turi didesnę tikimybę skaudėti ir po endodontinio gydymo procedūrų;
 c) šaknų kanaluose esantys atsparūs, nesunaikinami įprastiniais medikamentais mikroorganizmai;
 d) antrinis kariesas;
 e) danties vainiko pažeidimas apimantis mezialinį, okliuzinį ir distalinį paviršius;
 f) vertikalus šaknies skilimas;
 g) buvusi danties trauma;
 h) pralaidus vainikinis užpildas.
 

DANTŲ KANALŲ PERGYDYMAS

BENDROJI INFORMACIJA APIE DANTŲ KANALŲ PERGYDYMĄ

 1. Dantį sudaro 3 pagrindiniai audiniai: emalis, dentinas ir viduje esanti pulpa su nervais bei kraujagyslėmis. Kai danties pulpa buvo uždegiminė arba infekuota, buvo atliktas endodontinis gydymas. Pergydymas – tai endodontinis gydymas, kurio metu reikia atlikti pakartotiną šaknies kanalų paruošimą, pašalinant senąjį šaknies kanalo užpildą.
 
2. Priežastys, dėl kurių  reikalingas danties kanalų pergydymas:
 a) skausmas, nurodantis, kad yra uždegimas šaknies viršūnės srityje esančiuose periodonto audiniuose, o rentgeno nuotraukoje stebima viršūninio kaulo destrukcija;
 b) dantenose susidaręs pūlinukas - takelis (fistulė), kuris veda iki priežastinio danties šaknies viršūnės;
 c) rentgeno nuotraukoje stebima kaulinio audinio destrukcija apie šaknies viršūnes;
 d) šaknų kanalai, kurie nebuvo užpildyti pirminio gydymo metu;
 e) planuojamas danties protezavimas ir būtinas buvusio šaknų kanalų techninės kokybės pagerinimas;
 f) dantis buvo paliktas su laikinu vainiko užpildu ilgiau kaip 1 mėn. arba atviras ilgiau negu savaitę;
 g) stebimas laidus danties vainiko užpildas ir dantį planuojama protezuoti.

PROCEDŪROS ESMĖ

 3. Procedūros metu pagal galimybes siekiama pašalinti seną užpildo medžiagą iš danties šaknų kanalų, instrumentais išplatinti kanalus, juos dezinfekuoti ir užpildyti kanalų pildymo medžiaga (gutaperčia).
 
4. Danties kanalų pergydymo sėkmė priklauso nuo to, yra ar nėra kaulo pokyčių apie gydomo danties šaknies viršūnę bei ar pradinio gydymo metu buvo padaryti morfologiniai šaknies kanalo sistemos pokyčiai, kitos komplikacijos (instrumento lūžis, perforacija ir kt.)
 
5. Kiekvienu atveju gydytojas endodontologas, įvertinęs situaciją, suteiks informaciją ir paaiškins Jūsų danties endodontinio pergydymo sėkmės tikimybę. 

PROCEDŪROS EIGA

 6. Danties kanalų pergydymui atlikti reikia nuo 1 iki kelių paciento vizitų pas gydytoją endodontologą priklausomai nuo pergydymo sudėtingumo. Kiekvienas klinikinis pergydymo atvejis yra unikali procedūra, reikalaujanti individualios gydymo taktikos parinkimo, kuri priklauso nuo esamos danties vainiko restauracijos, kaiščio buvimo danties šaknų kanaluose, užpildo medžiagos tipo danties šaknų kanaluose bei buvusių komplikacijų.
 
7. Prieš danties kanalų pergydymą ir jo metu reikia atlikti 3-6 rentgeno nuotraukas. Pasakykite gydytojui, jeigu esate nėščia.
 
8. Prieš procedūrą gali būti atliekamas vietinis nuskausminimas. Dažniausiai pacientai procedūros metu skausmo nejaučia. Įspėkite gydytoją, jeigu esate alergiškas vietiniams anestetikams.

 9. Procedūros metu gali būti naudojama speciali apsauginė lateksinė koferdamo plėvelė. Įspėkite gydytoją, jeigu esate alergiškas lateksui. Tada bus parenkama plėvelė, pagaminta iš kitų medžiagų.
 
10. Gydymo metu gali būti naudojama pagalbinė gydytojo matomą vaizdą didinanti priemonė – mikroskopas, kurio pagalba gydytojas įvertins danties kanalus, galimus danties skilimus bei kitas smulkias struktūras bei ultragarsinis aparatas. Pasakykite gydytojui, jeigu turite širdies stimuliatorių.
 
11. Pergydymo metu pašalinama sena kanalų užpildo medžiaga, lokalizuojami dantų šaknų kanalai, kurių gali būti 1-2 priekiniuose dantyse ir kapliuose bei 3-4 (kartais 1-2) kanalai krūminiuose dantyse. Kanalai platinami smulkiais endodontiniais instrumentais bei iriguojami medikamentais.

12. Praėjus šaknies kanalus smulkiais instrumentais, yra nustatomas darbinis šaknies kanalo ilgis. Pergydymo atveju nevisada įmanoma pasiekti darbinį šaknies kanalo ilgį, dėl ankstenio  gydymo metu buvusių  netikslumų.
 
13. Nustačius šaknies kanalo ilgį, atliekamas šaknų kanalų mechaninis paruošimas naudojant endodontinius instrumentus bei cheminis paruošimas, naudojant  medikamentus.

 14. Laikotarpiams tarp apsilankymų pas gydytoją į dantų šaknų kanalus pripakuojamas ilgalaikio poveikio dezinfekcinis medikamentas ir danties vainikas atstatomas laikinu užpildu.
 
15. Paskutinio apsilankymo metu kanalai pildomi gutaperčia ir pasta. Atskirais  atvejais dantų šaknų   kanalai ar jų dalis gali būti pildomi kitomis medžiagomis pvz.: mineralinio trioksido agregatu.

PROCEDŪROS TIKSLAI

 16. Procedūros tikslai yra:
 a) pašalinti seną kanalų užpildo medžiagą, pagal galimybes instrumentuoti šaknų kanalus, neretai ištaisyti ankstesnio gydymo metu nutikusias komplikacijas (pvz. perforacija, laipteliai, kanalo transportacija, instrumento lūžis ir kt.) ir dezinfekuoti bei hermetiškai užpildyti šaknų kanalus.;
 b) atstatyti danties vainiką, laikinu arba pastoviu užpildu.
 
17. PASTABA. Jeigu prieš danties kanalų pergydymo procedūrą yra stebima, kad likusios danties šaknys yra trumpos, po dantenomis ir nebus įmanoma atstatyti danties vainiko taip, kad jis turėtų kramtymo funkciją, tokio danties endodontinis pergydymas yra netikslingas. Rekomenduojama tokį dantį šalinti ir jį atstatyti kitais būdais.

GALIMYBĖ KEISTI ĮPRASTOS PROCEDŪROS EIGĄ IR APIMTĮ

 18. Priklausomai nuo procedūros eigos, gali keistis danties kanalų gydymui atlikti reikalingų apsilankymų skaičius.
 
19. Kartais radiologinio ištyrimo metu nėra stebimos perforacijos. Jos gali būti pastebėtos mikroskopu tik pradėjus endodontinį pergydymą. Šiai danties problemai spręsti reikės daugiau vizitų pas gydytoją.
 
20. Kartais radiologinio ištyrimo metu nėra stebimi vertikalūs šaknies lūžiai. Tik pradėjus endodontinį gydymą, lūžis gali būti pastebėtas mikroskopu. Šiai dantų patologijai gydymo nėra ir dantis šalinamas.

GALIMOS KOMPLIKACIJOS

 21. Po kanalų platinimo ir vaistų pripakavimo į kanalus procedūros gydomas dantis gali būti jautrus ir skausmingas kelias dienas. Tokiu atveju reikia išgerti gydytojo paskirtų vaistų nuo skausmo. Tai normali  reakcija į pergydymo procedūras.
 
22. Po gydymo procedūros - gali ištinti aplinkiniai audiniai. Tokiu atveju -  kreipkitės į savo gydytoją skubos tvarka. Atvykus pas gydytoją gali reikėti dantenose padaryti nedidelį pjūvį ir išleisti susikaupusį pūlingą eksudatą ir/ar išgerti gydytojo paskirtų antibiotikų kursą.
 
23. Danties vainiko dalies lūžis.
 
24. Endodontinio instrumento atsidalinimas šaknies kanale.
 
25. Šaknies kanalo viršūnės suardymas ir su tuo susiję liekamieji reiškiniai (lėtinis skausmas) iki 6 mėnesių trukmės. 

 26. Pulpos kameros dugno arba šaknies kanalo pradurimas (perforacija).

 27. Šaknies kanalo morfologijos pokyčiai (laiptelis šaknies kanale, šaknies kanalo transportavimas).

 28. Kanalams praplauti naudojamo medikamento patekimas už šaknies viršūnės.
 
29. Kanalų pildymo medžiagos patekimas už šaknies viršūnės.
 
30. Vertikalus šaknies skilimas/lūžis.
 31. Dėl atliekamos apatinio žandikaulio krūminių dantų laidinės nejautros galimas nervo pažeidimas, todėl iki 6 mėn. laikotarpiu gali sutrikti tos pusės skruosto odos ir skonio jutimas, įvykti vadinamoji parestezija.
 
32. Jeigu Jūs sergate bendrinėmis ligomis (cukriniu diabetu, anamnezėje endokarditas), atlikta širdies operacija, transplantuoti organai, būtinai patys informuokite apie tai gydytoją, nes tokiu atveju endodontinį gydymą rekomenduojama atlikti antibakterinių vaistų fone. 

REKOMENDACIJOS PO DANTŲ KANALŲ PERGYDYMO

 33. Laikinas vainiko užpildas po danties kanalų pergydymo gali būti hermetiškas iki 2 sav. Per šį laiką jis turi būti pakeistas nuolatine restauracija (plombine medžiaga, stiklo pluošto ar metaliniu kaiščiu pagal indikacijas), kurias nurodo protezuojantis gydytojas odontologas). Kokybiška nuolatinė danties restauracija padidina endodontinio pergydymo sėkmę.
 
34. Būtini danties klinikinis  sekimas bei radiologinė kontrolė po 6, 12 mėn. ir 1 kartą metuose 4 metus. Vertinama danties simptomatika, matuojamos dantenų kišenės, rentgeno nuotraukoje vertinamas kaulinio audinio destrukcijos apie šaknų viršūnes dydis (konstatuojamas mažėjimas, jokio pokyčio arba didėjimas). Todėl net ir nejausdami jokių simptomų, nurodytais  periodais turite atvykti pas gydytoją odontologą apžiūrai ir  rentgeno nuotraukos atlikimui ir įvertinimui. 
 
35. Jeigu atlikus konservatyvų endodontinį pergydymą, nestebimas kaulo destrukcijos gijimas šaknies viršūnės srityje (2-4 metų laikotarpiu), tuomet rekomenduojama taikyti chirurginį gydymo metodą. Jeigu ir šis gydymo metodas nesėkmingas, tada dantis - šalinamas.

KĄ REIKIA ŽINOTI PRIEŠ DANTŲ IMPLANTACIJĄ?

            Kadangi prieš dantų implantaciją reikia pasirašyti sutikimą procedūrai, tai geriau būtų su informacija susipažinti iš anksto. Tai labai svarbi informacija, drąsiai klauskite, jei kyla neaiškumų.
 
BENDROJI INFORMACIJA APIE DANTŲ IMPLANTAVIMĄ

     1. Dantų implantacijos operacija – tai operacija, kurios metu į žandikaulį įsodinamas (įsriegiamas) danties implantas (danties šaknies pakaitalas) – gaminys iš negyvos, neorganinės kilmės medžiagos. Dantų implantas gaminamas iš medžiagų, nesukeliančių toksinių, imuninių (tame tarpe ir alerginių) reakcijų žmogaus organizmo audinių ląstelėse.
     2. Įsriegtas dantų implantas kontaktuoja su aplink jį esančiu kaulu ir laikui bėgant su juo suauga – įvyksta dantų implanto oseointegracija. Jos sėkmę lemia keletas veiksnių, tokių kaip kaulinio audinio savybės (pvz. kaulinio audinio tankis) ar dantų implanto savybės (dydis, forma, paviršiaus apdorojimo būdas).
     3. Dažniausiai naudojami dantų implantai, kurie įsriegiami į kaulą.
     4. Prieš dantų implantavimo operaciją pacientas yra detaliai apklausiamas, atliekamas jo veido klinikinis tyrimas, burnos ir dantų tyrimas, radiologinis ištyrimas. Iki dantų implantavimo operacijos turi būti išgydyti visi karieso pažeisti dantys, atlikta profesionali burnos higiena, prastą prognozę turintys dantys turi būti pašalinti. Sudaromas detalus gydymo planas.
     5. Galimybė atlikti dantų implantaciją, dantų implantacijos metodika, dantų implantų kiekis, vėliau sekantis protezavimas turi būti detaliai aptarti su Jumis prieš atliekant dantų implantaciją, Turi būti įvertinama ne tik kaulo būklė, bet ir burnos higiena, ligos, kuriomis Jūs sergate, vaistų vartojimas,
     6. Pasitaiko atvejų, kai dantų implantacijos operacija negali būti atlikta dėl kitų organizmo būklių, kurios tampa kontraindikacijomis. Kontraindikacijos gali būti:      
          a) bendrinės (anksčiau nei prieš 6 mėn. įvykęs miokardo infarktas, aukštas arterinis kraujo spaudimas, kraujo krešėjimo sutrikimai ar kraują skystinančių medikamentų vartojimas, centrinės nervų sistemos ligos, ūmios infekcinės ligos, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, mažakraujystė, piktybinių kraujo ligų ūmios stadijos, nėštumo pirmasis ir trečiasis trimestrai, tuberkuliozė ir kt.);
          b) vietinės (ūmus stomatitas, labai bloga burnos higiena, atlikus vietinį spindulinį navikų gydymą.
      7. Kontraindikacijos dažniausiai yra laikinos ir pasikeitus organizmo būklei operacija gali būti atliekama. Tai sprendžia Jus gydantis gydytojas.
      8. Bloga burnos higiena, dantenų uždegimas ir rūkymas – dažniausiai pasitaikantys veiksniai, bloginantys dantų implantacijos rezultatus.
    9. Būtinai informuokite Jūsų gydytoją apie visas ligas, kuriomis Jūs sergate bei apie visus vaistus, kuriuos vartojate. Tai gali turėti lemiamos įtakos pačios operacijos atlikimui, operacijos eigai, gijimui ir ilgalaikiams rezultatams.
 
OPERACIJOS ESMĖ, BŪDAS, TIKSLAS

     10.Operacijos tikslas – įsriegti dantų implantą į žandikaulio kaulą. Dantų implantas yra būsimo danties protezo dalis kaule, ant kurios daromas danties vainikėlis.
     11. Operacijos dažniausiai atliekamos vietinėje, rečiau – sedacijoje ar net bendrinėje nejautroje. Tai sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į numatomos operacijos apimtį ir trukmę, paciento būklę ir amžių. Vietinę nejautrą atlieka operuojantys ar asistuojantys chirurgai. Apie vietinės nejautros atlikimo detales ir riziką Jums bus suteikta atskira informacija.
     12. Dantų implantavimo operacija gali būti atlikta keliais būdais:
           a) Dviejų stadijų dantų implantavimo operacijos metu yra atliekamas pjūvis per bedantės žandikaulio srities keterą, atkeliamas minkštųjų audinių (gleivinės – antkaulio) lopas, plonu grąžteliu išgręžiama reikiamo gylio anga, palaipsniui didinant grąžtų diametrą, išgręžiama norimo pločio ir gylio anga žandikaulyje, dantų implantas įsriegiamas ir uždengiamas dangteliu. Minkštųjų audinių lopas grąžinamas į pradinę padėtį ir susiuvamas. Praėjus reikiamam laikui (kai jau yra įvykusi dantų implanto integracija į kaulą) atliekamas antras etapas – dantų implanto srityje prapjaunamos dantenos, dantų implanto dangtelis nuimamas ir prie dantų implanto pritvirtinama norimo dydžio gijimo galvutė.
         b) Vienmomentės dantų implantavimo operacijos etapai tokie patys, kaip ir dviejų stadijų operacijos, tiktai įsriegus dantų implantą jis neuždengiamas dangteliu, o iškart pritvirtinama gijimo galvutė ir aplink ją užsiuvamos dantenos. Šią techniką galima taikyti operacijai užbaigti tais atvejais, kai pasiekiamas geras danties implanto pirminis stabilumas.
         c) Belopė dantų implantacija – dantenose ir antkaulyje išpjaunamas dantų implanto diametrą atitinkančio skersmens diskas, kaulas preparuojamas nepakėlus minkštųjų audinių lopo.
         d) Jeigu būsimo danties implanto srityje yra nedidelis vietinis žandikaulio kaulo suplonėjimas, nedideli kaulinės žandikaulio sienelės defektai, dantų implantavimo operacijos metu įsriegiant dantų implantą gali būti vienmomentiškai atlikta kaulo plastika (padengiant kaulo defektą kaulo pakaitalu arba natūraliu nuosavu kaulu, pakeliant sinuso dugną, apdengiant persodintą kaulą ar jo pakaitalą membrana).
         e) Jei pageidaujamoje dantų implanto įsukimo vietoje yra per mažai kaulo, gali būti atliekamos alveolinės ataugos rekonstrukcinės operacijos, kurių metu kaulas atstatomas atliekant didesnių kaulo segmentų persodinimą, kaulo ištempimą, sinuso dugno pakėlimo operacijas ir kitas metodikas. Tokiu atveju dantų implantavimas galimas tik suformavus reikiamą kaulo aukštį ir plotį.


GALIMYBĖ KEISTI ĮPRASTOS OPERACIJOS EIGĄ IR APIMTĮ

     13. Operacijos eiga ir apimtis yra aptariama prieš operaciją, tačiau dėl galimų komplikacijų operacijos metu (kraujavimo, bendros būklės ar kt.), operacijos eiga ar apimtis gali keistis.
     14. Pasirašydami sutikimą operacijai Jūs galėsite duoti savo sutikimą operuojančiam gydytojui išplėsti operacijos eigą ir apimtį, jeigu operacijos metu būtų nustatytos kitos patologijos, kurias galima išgydyti tos pačios operacijos ir nejautros metu.

POOPERACINĖ EIGA IR GALIMOS KOMPLIKACIJOS

       15. Normalu, kad po operacijos operuota sritis patinsta, parausta, tampa skausminga. Standartiniu atveju operuotos srities ir aplinkinių audinių tinimas didėja apie 2 - 4 paras po operacijos.
     16. Po operacijos gali pasireikšti skausmas, skausmingumas liečiant operuotą sritį. Šie reiškiniai paprastai pradeda mažėti maždaug po 3 - 4 parų.
     17. Kraujosruvos, odoje, matomos iš išorės. Jos dažniausiai išryškėja 2 – 4 pooperacinę parą. Dažniausiai praeina savaime, netaikant jokio papildomo gydymo. Kraujosruvų nykimo metu odos spalva kinta (nuo rausvos – melsvos iki žalsvos – gelsvos). Gali išsivystyti kraujo išsiliejimas ne tik operuotoje, bet ir aplinkinėse srityse. Jo dydis priklauso ne tik nuo operacijos apimties ir pobūdžio, bet ir nuo organizmo individualios reakcijos į atliktą operaciją ir po to taikomą gydymą
     18. Galimos dažniausios komplikacijos:
         a) Sutrikęs (sulėtėjęs) žaizdos gijimas. Žaizdos gijimą lėtinantys veiksniai gali būti sisteminiai (cukrinis diabetas, nutukimas, vyresnis amžius, bloga mityba, neseniai atlikta operacija, kraujo perpylimas, lėtinės ligos, hormonų pusiausvyros sutrikimai, kai kurie vartojami vaistai, ypač kortikosteroidai, taip pat rūkymas) ir vietiniai (infekcija, žaizdos srityje anksčiau taikytas spindulinis gydymas ir kt.)
         b) Žaizdos supūliavimas (infekcija). Kiekviena žaizda burnos ertmėje yra užkrėsta mikrobais. Ar organizmas pats sugebės sunaikinti juos, ar išsivystys infekcija, priklauso nuo daugelio veiksnių: žaizdos vietos, dydžio, formos, vietinės kraujotakos, mikrobų kiekio ir jų agresyvumo žaizdoje. Žaizdos infekcija sėkmingai gydoma vaistais.
         c) Žaizdos kraštų išsiskyrimas – gydomas atnaujinant žaizdos kraštus ir juos iš naujo susiuvant.
         d) Lūpų kampų, lūpų odos ir kitų sričių gleivinės nubrozdinimai, žaizdos. Žaizdos susiuvamos, nubrozdinimai tepami antiseptiniais tepalais, skiriama skalauti burną antiseptiniu tirpalu ir skausmą malšinančių preparatų.
         e) Kraujavimas - esant kraujavimui, kurio priežastis yra bendrinis susirgimas, jis gydomas (mažinamas kraujospūdis, koreguojama kraujo krešėjimo sistema ir t.t.). Kartu taikomos ir vietinės priemonės: žaizda tikrinama, pažeisti minkštieji audiniai susiuvami, juos prispaudžiant prie kaulo kraštų. Žaizdos srityje dedamas tamponas, kurį reikia tvirtai sukąsti ir laikyti mažiausiai 30 min.
        f) Dantų implanto neprigijimas (neįvykusi integracija). Dantų implanto prigijimą lemia keletas veiksnių, vieni svarbiausių yra dantų implantą supančio kaulinio audinio kiekis, tankis (jį lemia paciento amžius, lytis, rūkymas, taikytas spindulinis gydymas ir t.t.) ir paties danties implanto savybės (jo forma, dydis, paviršiaus apdorojimo būdas).
         g) Periimplantitas (uždegimas apie dantų implantą) – dėl periimplantito galimas dantų implanto netekimas.
     19. Retai pasitaikančios komplikacijos:
         a) Apatinio alveolinio nervo pažeidimas atliekant dantų implantavimą apatiniame žandikaulyje. (išliekanti apatinės lūpos, dantenų, dantų nejautra). Minėtų sričių jautrumas dažniausiai atsistato savaime (jei nebuvo pažeistas nervo vientisumas), atsistatymas gali užtrukti iki pusės metų.
         b) Žandinio ančio dugno perforacija (pradūrimas), pasikartojantis žandinio ančio uždegimas, dantų implanto patekimas į jį. Patekęs į žandinį antį dantų implantas pašalinamas, žandinio ančio uždegimas gydomas vaistais, jei uždegimas tampa lėtiniu, gali tekti pašalinti dantų implantą, operuoti sinusą.
         c) Gretimų dantų šaknų pažeidimas.
         d) Visiškas operacinės žaizdos nesugijimas.
         e) Dantų implanto ar jo dalių lūžis. Įvykus šiai komplikacijai galimas dantų implanto netekimas.
         f) Kaulo tirpimas (rezorbcija) aplink dantų implantą.
         g) Gleivinės retrakcija (atsitraukimas).
         h) Nepakankamai geras estetinis vaizdas.
         i) Apatinio žandikaulio lūžis ar žandikaulių alveolinės ataugos lūžis. Lūžus apatiniam žandikauliui, lūžę kaulo fragmentai turi būti atstatomi ir fiksuojami, ligonis gydomas stacionare pagal žandikaulių traumų gydymo principus.
     20. Esant alergijai ar jautrumui (pvz.: vaistams, dezinfekcinėms priemonėms, lateksui, pleistrui), gali pasitaikyti laikinas patinimas, paraudimas, odos niežulys, ar kitos greitai praeinančios reakcijos. Sunkios alerginės reakcijos su gyvybinių funkcijų sutrikimu ir liekamaisiais reiškiniais yra labai retos.
     21. Šis komplikacijų sąrašas nėra baigtinis. Visų galimų komplikacijų išvardinti neįmanoma, nes kiekvienas organizmas ir jo reakcija į atliekamą operaciją ar intervencinę procedūrą yra individualūs. Šiame informaciniame lape pateiktos tik dažniausiai pasitaikančios ir medicininėje literatūroje kaip tipinės aprašomos planuojamos operacijos komplikacijos ir tipinė pooperacinė eiga. Pacientui, sergančiam sisteminėmis ligomis (hipertenzija, cukriniu diabetu, krešėjimo sutrikimais, virusinėmis ligomis, piktybiniais augliais, reumatinėmis ir kitomis ligomis) pooperacinė eiga gali skirtis nuo aprašytos. Itin retais atvejais gali pasireikšti ir kitų, čia nepaminėtų ar dar nežinomų komplikacijų. Ypač retais atvejais, pasireiškus iki tol nežinomai organizmo reakcijai į naudojamus medikamentus gali įvykti net paciento mirtis ar išsivystyti neįgalumas.

ALTERNATYVŪS GYDYMO METODAI

     22. Dantų implantavimo operacija atliekama siekiant atstatyti trūkstamus dantis, sutvarkyti sukandimą. Ilgai neatliekant dantų implantacijos ištraukto ar kitaip netekto danties vietoje, kaulas toje srityje palaipsniui aptirpsta ir dantų implantavimo operacija tampa labiau komplikuota ar iš vis negalima, jei neatstatomas reikiamas kaulo plotis ir aukštis.
23. Egzistuoja ir kitos trūkstamų dantų atstatymo galimybės – protezavimas gaminant tiltinius protezus, protezavimas įvairios konstrukcijos išimamais protezais. Apie tai Jus turi informuoti gydantis gydytojas, su kuriuo Jūs galite aptarti kiekvieno protezavimo metodo privalumus ir trūkumus, protezų ilgaamžiškumo prognozę.
 
     POOPERACINĖS REKOMENDACIJOS

     24. Po operacijos rekomenduojama 24 val. neskalauti burnos, nevartoti karšto maisto ir karštų gėrimų.
     25. Nuo antros pooperacinės paros skiriama skalauti antiseptiniais tirpalais, kol bus išimtos siūlės. Nuo antros pooperacinės paros dantys turi būti valomi dantų šepetėliu ir pasta. Profesionali burnos higiena turi būti atliekama kas 3 mėn.
     26. 7-10 dienų po operacijos rekomenduojamas minkštas maistas. Kietas aštrus maistas gali pakenkti gyjančiai žaizdai ir sukelti priešlaikinį dantų implanto atsidengimą. Jei atlikta vienos stadijos dantų implantacija, rekomenduojama minkštą maistą valgyti 3-4 savaites ir nekramtyti operuota puse, kad kramtymas nepakenktų dantų implanto integracijai į kaulą.
     27. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo skiriami 1-3 dienas po operacijos ir yra vartojami esant operacinės srities skausmui ar maudimui.
     28. Po operacijos būtina išgerti gydytojo paskirtų antibiotikų kursą.
     29. Gali būti, kad po operacijos Jūs gretai būsite išleistas iš sveikatos priežiūros įstaigos, todėl pasirūpinkite lydinčiu asmeniu, nes Jūsų reakcija dar gali būti prislopinta dėl taikytos nejautros, nuskausminančio vaistų poveikio ar tiesiog nuovargio. Dar 1-2 paras nespręskite svarbių problemų, nevairuokite automobilio, nedirbkite prie judančių mechanizmų. Esant neaiškumui dėl žaizdos gijimo (T>38oC, paraudimas, patinimas), informuokite savo šeimos gydytoją arba operavusį gydytoją.
     30. Rekomenduojama mesti rūkyti likus kelioms savaitėms iki operacijos ir nepradėti rūkyti iš viso ar bent 2 savaites po operacijos.
     31. Siūlės išimamos 7-10 dieną po operacijos. Po 4 ir 12 savaičių po operacijos reikia apsilankyti pas operavusį gydytoją klinikinei ir radiologinei apžiūrai.
     32. Kas tris mėnesius tikslinga atlikti profesionalią burnos higieną, siekiant iki minimumo sumažinti lėtinės infekcijos buvimą burnoje
     33. Būtina nuolat sekti gleivinės ir protezų būklę, esant įtarimams – atlikti ne tik klinikinį, bet ir rentgenologinį tyrimą.

Post has attachment
DANTŲ IMPLANTACIJA: PROCEDŪRŲ SEKA

1 etapas: GYDYTOJO KONSULTACIJA IR DIAGNOZĖ
Iš pradžių reikalinga apžiūra ir panoraminė rentgeno nuotrauka, kad galėtume įvertinti situaciją Jūsų burnoje. Tai padės nuspręsti , kokį gydymą galima taikyti Jūsų atveju, kiek dantų implantų reikės ir kokia seka tai geriausiai atlikti. Tiksliam ištyrimui gali prireikti ir kompiuterinės tomografijos duomenų, kurie padeda trimatėje erdvėje tiksliai nustatyti Jums reikiamo danties implanto ilgį ir skresmenį, įdėjimo vietą. Jei suplanuotoje vietoje nepakanka kaulų audinio, kad implantas galėtų sėkmingai prigyti, bus reikalinga papildoma procedūra, kurios metu bus atkuriamas kaulas. Po to bus sudarytas gydymo planas, paskirta dantų implantavimo operacijos data.

2 etapas: IMPLANTACIJOS PROCEDŪRA
Dantų implantacijos procedūra truks apie 20-30 minučių. Jei vienu metu bus implantuojama daugiau danties implantų ar priauginamas kaulas, operacija gali užtrukti ilgiau. Dažniausiai įsukus danties implantą yra dedama gijimo galvutė. Laikinas vainikėlis tvirtinamas prie danties implanto iš karto po implantacijos rečiau.

3 etapas: GIJIMAS
Po procedūros paskiriami medikamentai. Paprastai paskiriami nuskausminantys priešuždegiminį poveikį turintys vaistai. Antibiotikai infekcijos profilaktikai skiriami pagal indikacijas. Pirmą dieną rekomenduojama šaldyti implantacijos srityje, prie skruosto priglaudžiant ledą, įvyniotą į ploną audinį. Po dantų implantacijos galite jausti nežymius skausmus operuotoje vietoje, jei operacija buvo sudėtingesnė. Tačiau jei ji buvo nesunki, galite išvis nejausti jokio skausmo. Gali patinti, ir intensyvumą nulemia operacijos sudėtingumas ir organizmo ypatybės. Patinimas gali būti intensyviausias trečią dieną, bet gali būti visai nežymus ir trumpalaikis. Kitą dieną po dantų implantacijos klinikos darbuotojai susisieks su Jumis telefonu pasiteirauti, kaip Jūs jaučiatės. Siūlai išimami po savaitės. Priklausomai nuo procedūros sudėtingumo ir kaulo tankumo, dantų implanto prigijimas gali trukti nuo 6 iki 12 sav.. Ilgiau reikės laukti, jei Jums buvo atlikta sinuso pakėlimo ar papildoma kaulo priauginimo operacija – iki 6-8 mėnesių. Šio laikotarpio metu yra nešiojami laikini protezai, fiksuoti prie kitų dantų.
 
4 etapas: NAUJO DANTIES TVIRTINIMAS
Dantų implantui prigijus, galima atlikti protezavimą. Dažnai yra naudojami laikini vainikėliai tam, kad gražiai suformuotų dantenas, kad naujas dantis atrodytų maksimaliai natūralus. Pagal atspaudus laboratorijoje bus sukurtas naujas Jūsų dantis.

5 etapas: PRIEŽIŪRA
Kaip ir saviems dantims, taip ir dantų implantui labai svarbi yra priežiūra. Kiekvienu atveju ji gali šiek tiek skirtis, todėl patarsime, kaip prižiūrėti burnos higieną, kad datys ir dantų implantai tarnautų ilgai. Būtina reguliariai atlikti ir profesionalią burnos higieną.
Photo
Photo
2013-06-27
2 Photos - View album

DANTŲ IMPLANTACIJA: KIEK TAI TRUNKA?

       Kaip ir kiekvienas gydymas, dantų implantacija gali pasirodyti labai nemaloni, skausminga, ilga ir varginanti. Bet turime gausybę nustebusių pacientų, po procedūros teigiančių, kad tai visai nėra baisu. Jei galvojate apie implantaciją, tai tikriausiai esate patyrę danties šalinimo procedūrą. Implantacija dažniausiai yra kur kas lengvesnė. Prieš dantų implantaciją būsimo danties vieta yra gerai nuskausminama ir poveikis išlieka dar kurį laiką po implantacijos. Po procedūros pirmą dieną paskiriame išgerti vaistų nuo skausmo, bet vis pasitaiko pacientų, kurie pasakoja, kad „neskaudėjo, tai ir negėriau“. Po procedūros pacientų paklausus, „kuri dalis buvo pati nemaloniausia“, jie dažniausiai atsako, kad pati nemaloniausia dalis buvo nuskausminimas. Gali būti nemaloni grąžtelio vibracija, nes naudojamos labai lėtos apsukos, nors yra gausiai šaldoma steriliais tirpalais. Procedūra kartais negali būti trumpesnė, nes implantas turi būti idealiai pozicionuotas būsimo danties ir kitų anatominių struktūrų atžvilgiu.

Post has attachment
KODĖL VERTA RINKTIS DANTŲ IMPLANTACIJĄ?

        Dantų implantavimas jau daugiau kaip 50 metų yra vienas pažangiausių dalykų šiuolaikinėje odontologijoje, kuris suteikia dantis praradusiems žmonės galimybę turėti juos naujus, praktiškai niekuo nesiskiriančius nuo natūralių.
        Kita vertus, dantų implantai leidžia jaustis lyg turėtumėte savus dantis ir ilgainiui pamiršti, kad kažkada buvote jų netekę. O pati procedūra turi minimalų komplikacijų skaičių. Dantų implantavimas visais požiūriais – geresnis trūkstamų dantų problemos sprendimas.

            Kokie yra pagrindiniai dantų implantavimo privalumai?
1. PATOGUMO JAUSMAS. Turint dantų implantus nereikia jaudintis, ar jie išsilaikys savo vietoje, kaip išimami dantų protezai. Taip pat jiems nereikia naudoti tvirtinimo klijų, todėl nepatiriate ne tik nemalonaus jų kvapo, bet ir papildomų išlaidų. Dantų implantai tampa tiesiog jūsų burnos dalimi.
2. PATVARUMAS. Dantų implantai gali tarnauti visą gyvenimą, nes yra gaminami iš itin patvarios medžiagos titano. Tačiau svarbiausias dalykas, į kurį dėmesį atkreipia visi specialistai – tinkama ir kasdienė dantų implantų priežiūra.
3. MAITINIMASIS. Dantų implantai suteikia tokias pačias kramtymo savybes kaip ir natūralūs dantys. Turėdami juos nejaučiate nei skausmo, nei diskomforto, kramtydami net kietą maistą.
4. IŠVAIZDA. Su kaulu sugiję dantų implantai nesiskiria nuo natūralių dantų, todėl jūs jaučiatės patogiai ir gerai, galite natūraliai šypsotis ir patirti tai, ką jaustumėte turėdami tikrus dantis. Taip pat labai svarbus, bet daugeliui nežinomas faktas yra tai, jog dantų implantavimas sustabdo kaulo irimą. Dėl jo dažniausiai atrofuojasi dantenos, išsikraipo šalia esantys dantys, keičiasi sąkandis. Dantų implantai padeda veido ir žandikaulio formai nekisti, todėl Jūsų išvaizda nesensta anksčiau laiko.
5. HIGIENA. Dar vienas implantavimo privalumas – pagerėjusi burnos higiena. Kadangi implantuojant dantis nenaudojamos tradicinės karūnėlės su tiltais, galite lengvai išvalyti tarpdančius ir maisto likučius, be to, šalia esantys dantys nėra šlifuojami ar kitaip pažeidžiami ir išlieka sveiki.
6. PATIKIMUMAS. Dantų implantavimas yra viena sėkmingiausių procedūrų. Sėkmė siekia 95-98%.
7. SVEIKŲ DANTŲ IŠSAUGOJIMAS. Kitaip nei naudojant dantų karūnėles, dantų implantavimui nereikia šlifuoti šalia esančių sveikų dantų. Tokiu būdu galite išvengti kaulo nykimo po dantų karūnėle, taip pat galimo aplinkinių atraminių dantų gedimo.

        Danties implantas yra natūralios danties šaknies pakaitalas. Tai yra iš ypatingai tvirtos, bet lengvos ir biologiškai su kaulu suderinamos medžiagos titano lydinio pagamintas nedidelis varžtelis, kuris chirurginiu būdu yra įsukamas į žandikaulį vietoje prarasto danties šaknies. Danties implanto paviršius yra porėtas tam, kad greičiau ir tvirčiau suaugtų su kaulu.  
     Dantų implantai gali būti naudojami ne tik vienam, bet ir keliems prarastiems dantims atkurti. Danties vainiką galima atkurti daugybe būdų, tačiau ir danties šaknį, ir vainiką leidžia atsatyti tik danties implantas.  
     Dantų implantų pagalba vienas ar keli dantys yra atkuriami nepažeidžiant šalia esančių sveikų dantų, t.y. jų nereikia šlifuoti, gydyti kanalų ar pan.. Implantas yra įsriegiamas į žandikaulio kaulą ir per tam tikrą laiką turi prigyti. Tuo metu prie danties implanto galima pritvirtinti laikiną dantį, kuris vėliau, implantui prigijus, bus pakeistas nauju ar keliais naujais nuolatiniais dantimis.
    Paprasti išimami dantų protezai nesukuria normalios apkrovos žandikauliui ir nestiprina raumenų, todėl kaulas ilgainiui pradeda nykti. Protezai, fiksuoti ant dantų implantų, efektyviai perduoda krūvį žandikauliui. Sukuriama natūrali apkroca, kaulas apsaugomas nuo nykimo, o veido forma nesusensta anksčiau laiko.
     Dantų implantais taip pat galima atkurti kelis trūkstamus dantis.
     Implantai veikia kaip natūralus dantis, nejaučiamas diskomfortas nei valgant, nei šypsantis ar bendraujant. Implantai gali tarnauti visą gyvenimą. 
PhotoPhotoPhoto
Dantų implantacija
3 Photos - View album

Post has attachment
APIE DANTŲ IMPLANTACIJĄ

        1952-aisiais švedų chirurgas Peras Ingvaras Branemarkas pradėjo tyrinėti kaulo gijimą ir regeneraciją. Buvo žinoma, kad žmogaus organizmas dažniausiai atmeta bet kokius svetimkūnius, tačiau mokslininkas atrado, kad būtent titanas yra tas metalas, kuris palankiai priimamas ir įsodintas į natūralų kaulą gali tarnauti kaip pagrindas, keičiant natūralius dantis dirbtiniais. Šis fenomenas buvo pavadintas osteointegracija arba kaulo susijungimu. 1965 metais profesorius Peras Ingvaras Branemarkas savo tautiečiui Gosta Larssonui pirmajam pasaulyje atliko dantų implantaciją, naudodamas savo mokslinius atradimus. Šiandien dantų implantai yra pažangiausias ir patikimiausias dantų protezavimo metodas. Bet mes turime suprasti, kad reikėjo daugybės metų ir milžiniško mokslininkų darbo, kad ištobulintas implanto paviršius leistų turėti ilgalaikius rezultatus.
     Pasaulyje yra keli tūkstančiai kompanijų, gaminančių skirtingų sistemų implantus. Bet ir pacientas, ir gydytojas norėtų būti tikri, kad net po dešimt metų galės gauti reikiamą detalę, kad bet kuriame pasaulio taške kitas gydytojas atpažins, kokio gamintojo tai yra implantas. Todėl mūsų klinikoje naudojami rinkos lyderio šveicarų kompanijos „Straumann“ dantų implantai. Tai yra viena labiausiai moksliniais tyrimais paremtų sistemų, turinti aukščiausius gamybos standartus ir pažangiausias technologijas. Dantų implantus su naujausiu paviršiumi galima pilnai apkrauti jau po 6 savaičių, o ne po 4 mėnesių.

Nuoroda į youtube:  Straumann SLActive
Photo
Wait while more posts are being loaded