Šią prof. R. Lazutkos analizę (kad ir poros metų senumo) verta pastebėti - žmogus turi receptą, ką reiktų daryti, kad mums nereikėtų pervedinėti 2 proc. "Aro" šarvuotoms liemenėms. Ir kitam.:
/////
Kelis kartus didesnis darbo nei kapitalo pajamų apmokestinimas yra bent dalinis paaiškinimas, kodėl Lietuvoje ne tik mažos valstybės mokesčių pajamos, bet ir tokios menkos algos. Darbuotojams Lietuvoje skiriama mažesnė dalis BVP, nei lieka įmonėms, jų savininkams, kapitalo skolintojams ar individualiai dirbantiems asmenims, kurių pajamos laikomos artimesnėmis verslo nei darbo pajamoms ir pavadinamos mišriomis.
Tokia nelygybė mokesčių politikoje ne tik sumenkina valstybės galimybes surinkti reikalingas lėšas, bet ir sukuria didelį neteisingumą piliečių atžvilgiu. Dalis žmonių, neturintys kito pasirinkimo ir gyvenantys tik iš nedidelio darbo užmokesčio, sumoka didelius mokesčius tiek tą atlyginimą gaudami, tiek, kaip parodyta pradžioje, išleisdami vartojimui. Kiti, kurie suranda būdų įforminti savo pajamas kaip verslo ar kapitalo, nuo apmokestinimo pasislepia, jų pajamos dažnai didesnės, todėl ne visos išleidžiamos ir ne visos apmokestinamos vartojimo mokesčiais. Galiausiai ir vieni, ir kiti nesulaukia adekvačių paslaugų, už kurias atsakinga valstybė, nes ji dėl menkų mokestinių pajamų nepajėgi tų paslaugų finansuoti.
Kaip tokie akivaizdūs iškrypimai pakenčiami išprususioje ir demokratinėje visuomenėje? Finansinė nelygybė lemia ir politinių galių nelygybę. Finansiškai silpni ir mokesčiais prislėgti neturi jėgos viešiems veiksmams, protestuoja užsisklęsdami ar emigruodami. Finansiškai galingesni, susijungę į interesų grupes ir pasisamdę viešųjų ryšių ekspertus, spaudžią valdžią dar labiau mažinti viešųjų reikmių finansavimą, kad tik nebūtų atsigręžta į jų dideles ir neapmokestintas pajamas bei kapitalą. Tas savanaudiškas interesas ekonominėje propagandoje parduodamas kaip rūpinimasis bendruoju gėriu – kapitalas tapatinamas su investicijomis, su verslais ir darbo vietomis, o mokesčiai kapitalui neva jį gali išginti iš šalies ir sugriauti ūkį.
...
Jei Lietuva surinktų kapitalo mokesčių bent panašiai kaip Lenkija (pagal šį rodiklį ji ES yra vidutiniokė), valstybės pajamos padidėtų penkiais procentiniais BVP punktais. Tai būtų apie 6 mlrd. litų suma, kurios pakaktų bent šešioms lietuviškoms kariuomenėms. Tai būtų dukart daugiau nei ES deklaruojamas mokslo finansavimo tikslas, tai daugiau nei visos šalies švietimo ar sveikatos apsaugos išlaidos.
http://naujienos.vu.lt/komentarai/lietuvos-viesuju-finansu-paradoksas/
Shared publiclyView activity