Profile

Cover photo
Jaunutis Pyragas
Lives in Siauliuose
22,576 views
AboutPostsPhotosVideos+1's

Stream

Jaunutis Pyragas

Shared publicly  - 
 
A. Wengeras: „Arsenal“ vis dar gali triumfuoti „Premier“ lygoje (4) www.EuroFootball.lt 2015 m. spalio 3 d. 14:25 Londono "Arsenal" strategas Arsene'as Wengeras išlaiko tikėjimą savo komanda ir mano, kad nepaisant banguoto sezono starto, ji dar gali iškovoti "Premier" lygos auksą. Arsene'as Wengeras© Reuters/Scanpix Sekmadienį sostinės futbolininkai namie priims turnyrinės lentelės viršūnėje po septynių turų įsitaisiusį "Manchester United". Vis dėlto, prancūzas mano, jog dabartinė "raudonųjų velnių" persvara nieko nereiškia. "Jeigu dabar pasakyčiau, kad mes trimis taškais atiliekame nuo "Man United" bei priimsime "Man United" namuose, o aš netikiu, kad mes galime laimėti "Premier" lygą, koks būtų jūsų atsakymas? Jūs mane sumaišytumėte su žemėmis", - spaudos konferencijoje kalbėjo Wengeras. "Sekmadienį žaisime "Premier" lygoje. Neseniai 5-2 laimėjome rungtynes Lesteryje, taigi, nematau, kodėl turėtume būti nurašyti. Lygoje mes pasiekėme tris ar keturis gerus rezultatus iš eilės." "Kanonierių" strategas taip pat pridūrė, jog savaitės viduryje UEFA Čempionų lygoje patirtas pralaimėjimas Pirėjo "Olympiacos" šio savaitgalio dvikovai įtakos visiškai neturės. 0 inShare 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/a-wengeras-arsenal-vis-dar-gali-triumfuoti-premier-lygoje.d?id=69176970
 ·  Translate
1
Add a comment...

Jaunutis Pyragas

Shared publicly  - 
1
Add a comment...

Jaunutis Pyragas

Shared publicly  - 
 
Jau keiciasi nauja diena
KAS TAU NEPATINKA MANYJE.
Ar lietus ar vejas.
Tamsi naktis diena ar paukscio skrydis danguje.
Gali pakeisti tu mane .Dziaugiausi kai sutikau verkiau kai praradau.
Sirdis kazkur tarp skausmo liudesio pykcio ir dziaugsmo.
Tavo minciu sudeto jausmo .
Bet vel kelioneje kartu ne vyna o tavo ilgesi geriu .
Kas tau nepatinka manyje prasau pakeiski tu mane.
Kad pasirinkciau naujame rite tiktai tave o mano drauge istiesu
as su tavim kartu einu...Kodel nepastebi manes RENKIESI MINUTES KITAS.tAD KEISKI VISKA MANYJE IR RINKIS TIK KASKART MANE.
--
 ·  Translate
1
Add a comment...

Jaunutis Pyragas

Shared publicly  - 
 


Politika Gyvai diskusijų klubas
Rugsėjo 2 d. · 
 

Pradedame naują "Politika gyvai" sezoną! Jau rytoj, rugsėjo 3 dieną, 18 val. klube "Kaštonas". Iki greito! smile emoticon
Patinka · Komentaras · Dalintis
Agnė Bilotaitė ir 3 kiti mėgsta tai.
2 pasidalin
 ·  Translate
1
Add a comment...

Jaunutis Pyragas

Shared publicly  - 
 
Akcija padek draugui pasikeisti
kas
Tau labiausiai nepatinka manyje ....Atsakyk man,o klausimus persiusk kitam mano draugui.Isanksto dekoju
 ·  Translate
1
Add a comment...

Jaunutis Pyragas

Shared publicly  - 
 
DELFI ŽINIOSDIENOS NAUJIENOSLIETUVOJE Dirbančiojo tragedija: taip ir suskaičiuota, kad negalėtų išgyventi (689) Ieva Urbonaitė-Vainienė, www.DELFI.lt 2015 m. spalio 1 d. 05:30 Nuo algos iki algos, o kartais nuo skolos iki skolos. Taip bandymą išgyventi iš minimalios algos įvardija du vaikus auginanti druskininkietė Eglė. © DELFI (V.Spurytės nuotr.) Moteris žalingų įpročių neturi, už pilną darbo dieną keturių žvaigždučių viešbučio restorane gauna 325 eurus prieš mokesčius, tačiau su mokyklinio amžiaus vaikais skursta. „Ne tik aš – pusė Lietuvos taip gyvena. Ar pardavėjos, ar kitokios darbuotojos paklausi, visos aplink tik minimalų darbo užmokestį gauna“, – sakė moteris. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistų teigimu, globotinų neturinčiam žmogui įmanoma išgyventi iš minimalios algos. Tačiau Eglė klausia,o už ką gyventi vaikams, kurie neva mūsų ateitis, jei normalesnių algų darbuotojams gailima mokėti? „Esu tikra, kad tos ministerijos tarnautojai netgi vieni už 325 eurus prieš mokesčius neišgyventų mėnesį. Nenormalu, kad visą darbo dieną dirbantis žmogus negali sau leisti nueiti į teatrą ar koncertą. Pvz., mano keturiolikmetis sūnus vasarą uždarbiavo pas ūkininkus ir gavęs atlyginimą visų pirma nusipirko bilietą į „Domino teatrą“, nes jam labai patinka. Vaikas ne į kompiuterius įlindęs, bet knygas skaito, domisi kultūra, tačiau ir tam reikia pinigų. Apie drabužius aš net nekalbu, kaip ir dauguma Lietuvos gyventojų perku tik dėvėtus, išskyrus apatinius, kojines, batus, kuriuos iš paskutiniųjų taupydama stengiuosi pirkti naujus“, – pasakojo moteris. © Fotolia nuotr. Susiję straipsniai: Valdantieji ištraukė ilgai laikytą tūzą  (164) Siūlo dar vieną minimalios algos šuolį  (143) Gavusi atlyginimą Eglė visų pirma susimoka mokesčius, o paskui važiuoja į Lenkiją prisipirkti maisto. Pirkdama ne Lietuvoje, o pas kaimynus, ji per mėnesį sutaupo apie 80-90 eurų. Kooperuojasi su kitomis šeimomis Vienos pažįstamos vyras turi autobusiuką, tad druskininkiečiai susikooperuoja ir susimetę po 5 eurus už kelionę kerta Lietuvos sieną. „Visų pirma perku vištienos, kiaulienos. Kilogramas kumpio be kaulo kainuoja 2 eurus, nors pas mus kai akcija mažiausiai 2,5 euro. Taip pat perku ilgo galiojimo pieno, kurio litras kainuoja 50-56 euro centus. Pigesni ir kiti pieno produktai – varškė, fermentinis sūris, vaikams perku jogurtų. Pieno produktus realizuoju greičiau, nededu į šaldymo kamerą, o vėliau visus kitus naudoju“, – patirtimi dalijosi moteris. Kiaušinius jai taip pat apsimoka pirkti Lenkijoje, kaip ir higienos prekes, švaros priemones, kurios „atvežtos iš Vokietijos ir gana kokybiškos“. „Praėjusį kartą pirkau triušienos, nes buvo atvežęs ūkininkas nebrangiai. Pirkinių sąrašo nesudarinėju, imu prekes spontaniškai, pasižiūrėdama, kokioms akcija“, – pasakojo Eglė, pridurdama, jog Lietuvoje tik duoną perka, nes skanesnė už lenkišką. Produktų kainos Lenkijos parduotuvėje© U. Karaliūnaitės nuotr. Kodėl rugsėjis – sunkiausias mėnuo? Kaip ir kitoms mažas pajamas turinčioms šeimoms, DELFI kalbintai druskininkietei rugsėjis – vienas sunkiausių mėnesių, nes vaikus reikia išruošti į mokyklą. Visą darbo dieną dirbančiai ir minimalią algą gaunančiai mamai tai vos ne misija neįmanoma. Jos padėtį sunkina tai, kad dirba toli nuo namų. Kaime gyvenusiai moteriai per didelė prabanga po 30 km važinėti dirbti į miestą. Paskaičiavo, kad pigiau atsieis kraustytis į Druskininkus, juolab, susirado dviejų kambarių butą, į kurį šeimininkai įsileido tik už mokesčius. Gavusi atlyginimą ji juos visų pirma ir susimoka. Nusipirkus maisto mėnesiui nekas telieka. Vaikų tėvas moteriai - ne parama. Kai mažyliui buvo 11 mėnesių, išvyko į užsienį ieškoti geresnio gyvenimo. Nuo to laiko Eglė jo nematė. Vaikams išmokas, kurių bendra suma 104 eurai, moka Vaikų išlaikymo fondas. Prašyti pagalbos gėda SADM pripažįsta, kad Eglė patiria skurdo riziką, tačiau, kaip paaiškino komentare DELFI, socialinė parama jai nepriklauso dėl per didelių pajamų. Moteris pagalbos kreipėsi į Seimo narį Naglį Puteikį. Kaip akcentavo, sąmoningai pasirinko gyventi ne iš pašalpų, bet iš oficialaus darbo, tačiau šiuo metu nustatyta minimali alga neužtikrina jos šeimai pragyvenimo, o prašyti pagalbos gėda dėl viešojoje erdvėje suformuotos neigiamos nuomonės apie skurstančiuosius. Kaip DELFI sakė N. Puteikis, į jį nuolat kreipiasi žmonės, neturintys žalingų įpročių, dirbantys, tačiau nesugebantys išgyventi, nors dirba pilną darbo dieną. „Anglijos vyriausybė dabar nustatinėja atlygino minimumą, kurį gaunant žmogui nebereikėtų auginti burokėlių darže ar balkone, kaip Lietuvoje vis dar siūloma. Jei mes gyvename Europos Sąjungoje ir norime stabdyti emigraciją, turime spręsti tokių žmonių, kaip ši moteris, problemą, nes ji net ir augindama ridikėlius iš minimalios algos negalės išgyventi, turėdama nepilnamečių vaikų“, – akivaizdu N. Puteikiui. Parlamentaro nuomone, Lietuva vykdo socialinį eksperimentą „Kiek kantrybė ir orumas tvers kantriausioje Europos tautoje?“ © DELFI (K.Čachovskio nuotr.) Argumentą, kad minimalios algos nėra iš ko didinti, N. Puteikis atmeta primindamas, kiek Europos Sąjungos lėšų išleidžiame gatvėms, šaligatviams, apšvietimui, greitkelių tiesimui naudodami brangesnes medžiagas negu prancūzai: „ES lėšas, skiriamas darbo vietoms sukurti, mes iššvaistome prabangai, kurios net neturi valstybės, besirūpinančios savo gyventojais – nustatančios savo gyventojams tokį pajamų minimumą, kuris iš tiesų garantuoja orų gyvenimą“. Kokio dydžio tas minimumas turėtų būti, DELFI pašnekovas nesiėmė spręsti: „Tegu pasako ta moteris iš Druskininkų, apie kurią rašote, kokia alga jai leistų nejausti skurdo“. Minimalus mėnesio prekių ir paslaugų krepšelis – 102 eurai. Realu? Ar normalu, kad visą darbo dieną dirbantis, minimalų atlyginimą gaunantis žmogus su vaikais skursta, DELFI klausė SADM specialistų. Kokia šiuo metu yra absoliutaus skurdo riba Lietuvoje? Kokios pajamos reikalingos, kad žmogus patenkintų būtiniausius poreikius? Minimalaus prekių ir paslaugų krepšelio dydis – 102 eurų. Ar jis atitinka realijas? Už tiek žmogus gali prasimaitinti mėnesį? Ką konkrečiai ministerija ruošiasi daryti, kad darbingo amžiaus žmonėms labiau apsimokėtų dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, prisiduriant nelegaliai? Moters, apie kurią rašėme, istorija rodo, kad pradėjusi dirbti ji pablogino savo situaciją – gauna pliką minimalų atlyginimą, kurio nepakanka iki mėnesio galo.“ Įžvelgia skurdo riziką, bet kompensacijos neskiria – per didelės pajamos „2014 m. pajamų yrimo duomenimis, skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui Lietuvoje sudarė 241 eurą, tad minėta šeima išties patiria skurdo riziką“, – pripažino SADM specialistai. Kaip akcentavo tarnautojai, minimalioji mėnesinė alga (MMA) nepatekti žemiau skurdo rizikos ribos sudaro galimybę tik dirbančiajam, kuris neišlaiko kitų asmenų. Kaip priminė SADM, šeimoms, neturinčioms pakankamai lėšų pragyvenimui, gali būti teikiama piniginė socialinė parama: pašalpa, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Socialinė parama skiriama, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės už 102 eurus (trijų asmenų šeimai – 306 eurus). „Atsižvelgiant į pateiktoje situacijoje nurodytą šeimos gaunamų pajamų dydį, galėtume daryti išvadą, kad šeimos gaunamos pajamos viršija nustatytą valstybės remiamų pajamų dydį asmeniui, todėl socialinė pašalpa negalėtų būti skiriama“, – teigiama SADM atsakyme DELFI. Vis dėlto, net ir tokiu atveju savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šeimoms gali būti padedama: skiriama vienkartinė pašalpa, apmokami įsiskolinimą už būstą ir kt. „Dėl piniginės socialinės paramos ar kitokios socialinės paramos šeimai siūlytume kreiptis į savivaldybės, kurioje deklaruota gyvenamoji vieta, Socialinės paramos skyrių“, – patarė SADM specialistai. Šildymo išlaidų kompensacijos nepasiturintiems asmenims galima tikėtis, jei šildymo išlaidos viršija 20 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai dydžio. Karšto vandens išlaidų kompensacija skiriama, jeigu išlaidos viršija 5 procentus pajamų, geriamojo vandens – jeigu išlaidos viršija 2 procentus pajamų. © DELFI (K.Čachovskio nuotr.) Kaip skatins gyventi ne iš pašalpų, o iš darbo pajamų? Šeimos, kurių pajamos yra nepakankamos, pagalbos tikisi iš valstybės. Kitas SADM specialistų nurodomas problemos sprendimo būdas – MMA didinimas. „Per pastarąjį laikotarpį MMA didėjimo tempai buvo pakankamai aukšti. Nuo 2014 m. rugsėjo iki š. m. liepos minimali alga didėjo 12,2 proc., iki 325 eurų. Tačiau, vertinant tai, kad dirbantysis, gaunantis MMA ir turintis nors vieną išlaikytinį, patiria skurdo riziką – būtina toliau didinti MMA, siekiant ne tik sumažinti skurdo riziką, bet ir skatinanti gyventi iš darbo pajamų“, – akcentuoja SADM. Norime pasiteirauti Jūsų – kokia suma išgyventi per mėnesį yra reikalinga jums? Kam išleidžiate daugiausiai, kaip sutaupote? Galbūt galite nurodyti, kad itin padidino ar sumažino jūsų išlaidas? Pasidalinkite savo patirtimi el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pinigai“ arba spausdami pilką mygtuką čia iki spalio 11 d. Vienam iš jūsų atiteks pusės metų pasirinkto DELFI grupės žurnalo prenumerata! 0 inShare

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/dirbanciojo-tragedija-taip-ir-suskaiciuota-kad-negaletu-isgyventi.d?id=69035550
 ·  Translate
1
Add a comment...

Jaunutis Pyragas

Shared publicly  - 
 
A. Ažubalis. Pastabos apie naujo požiūrio ir veikimo ES būtinybę (7) Audronius Ažubalis, TS-LKD Šešėlinės Vyriausybės užsienio reikalų ministras, www.DELFI.lt 2015 m. spalio 1 d. 09:00 2012 m. TS-LKD Programinėse Lietuvos užsienio politikos nuostatose apibrėždami Lietuvai siūlomą Europos politiką, pirmą kartą akcentavome, kad Lietuvos valstybės integracija į ES struktūras turi būti apdairi, išlaikant pusiausvyrą: „Reikaluose, susijusiuose su politinio valstybingumo, tautinės atminties, kultūros ir tradicinių vertybių tęstinumu, būtina saugoti Lietuvos savarankiškumą.“ Audronius Ažubalis© DELFI (K. Čachovskio nuotr.) Iki šiol Lietuva visad buvo priekinėse Europos Sąjungos solidarumo linijose ir bendriems sprendimams paprastai pritardavo besąlygiškai. Tačiau pastarojo meto įvykiai ir ypač – ES institucijų požiūris bei siūlomi sprendimai pabėgėlių krizės akivaizdoje dar labiau padidina apdairumo ir pusiausvyros aktualumą Lietuvos valstybės Europos politikoje. Pabėgėlių krizė atvėrė simptominę problemą: Europos Sąjungos institucijos kartais apvilia valstybių narių lūkesčius, kurie dedami perleidžiant supranacionalinėms institucijoms svarbius vidaus ir išorės politikos klausimus. Pagrindinės ES institucijos tiesiogine to žodžio prasme pramiegojo įsisenėjusią „kiaurų“ ES sienų problemą. Metai iš metų mes girdėjome informaciją apie be jokios kontrolės per Graikijos sieną plūstančius nelegalius imigrantus. Tačiau Europos Komisija, kuri prižiūri, kaip laikomasi ES teisės aktų, nepasinaudojo savo išskirtinėmis galiomis, kad Šengeno sutarties įsipareigojimai būtų besąlygiškai vykdomi. Tiek atitinkamos valstybės narės, tiek Europos Komisija aliarmo signalą paspaudė tik tada, kai deramai įvertinti problemą ir kovoti su jos priežastimis jau trūksta ir laiko, ir pajėgumų. Pabėgėlių imigrantų krizė nebuvo laiku identifikuota, krizei sutikti nebuvo pasiruošta, o šiandien nesugebama teikti racionalių kompromisinių siūlymų jos sprendimui. Ne dėl to, kad Europos Komisija ir Tarybos turi per mažai galių. O dėl to, kad nesugebama kompetentingai išnaudoti esamų. Ši situacija yra užprogramuota kartotis, nes tai ES demokratijos problema. Po iš ES institucijų pareigūnų sklindančia demokratine retorika neretai slepiama paprasčiausia valdininkų atsakomybės stoka. Neleistina ES politinio gyvenimo norma tapo nuolatinis Rytų ir Vidurio Europos šalių atsilikimo akcentavimas. Naudojant šią įžeidžiančią ideologinę klišę, pridengiamas nesugebėjimas spręsti problemas. Vis aktualesnis tampa ES politikų atotrūkio nuo piliečių valios klausimas. Dėmesį būtina atkreipti ne tik į dažną ES institucijų sprendimų neefektyvumą, bet ir į susidariusios padėties demoralizuojantį poveikį suverenių valstybių demokratijai. ES demokratijos deficitas suverenias valstybes paverčia neatskaitingų eurobiurokratių sprendimų įkaitais. ES valstybės vis dažniau pastatomos į bekompromisines „arba-arba“ situacijas. Valstybės narės neturi priemonių Europos Komisijos kontrolei, nes Komisija yra atskaitinga Europos Parlamentui, dėl kurio gebėjimų kad ir prižiūrėti Komisiją Šengeno sutarties klausimu kyla rimtų abejonių. Šiose situacijose pagrindiniu Lietuvos piliečių klausimu tampa „Ką gali Lietuva?“ su nuviliančiu atsakymu apie prisitaikymo prie aplinkybių būtinybę. Turime klausti, kiek svarbi piliečių nuomonė, kiek jie patys valdo save? Turi būti atmesta piliečių nesavarankiškumo, pilietinės valios praradimo ir fatalizmo kultūra. Lietuvos aukščiausi pareigūnai negali tapti prisitaikėliais prie ES institucijų spaudimo ir turi išlikti į piliečių valią ir nuomonę atsižvelgiančiais jų atstovais. Demokratinę Lietuvą galima kurti tik demokratijos nestokojančioje Europos Sąjungoje. Dėl to būtina nauja demokratinės pusiausvyros tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos interesų politika. Būtina permąstyti, kaip valstybės narės galėtų aktyvinti Europos Sąjungos institucijų veiklą, priverčiant jas efektyviau dirbti ir išsamiai laiku atsiskaityti atitinkamais klausimais valstybėms narėms. Kaip atsaką šiandieninei krizei Europos Sąjungos institucijų elitas siūlo tolesnį supranacionalinių institucijų galių didinimą, balsavimą kvalifikuotos daugumos principu (kas numatyta Lisabonos sutartyje, tačiau tik kaip išimtinė priemonė) bei kitus federalinius instrumentus. Kitaip tariant, siūloma gilinti Europos federalizaciją valstybių narių suverenumo sąskaita. Čia būtina paminėti ir paskutinį Komisijos bei Europos Parlamento pirmininko remiamą siūlymą – Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas krizinis perkėlimo mechanizmas, paprastai kalbant, Komisijai suteikiama galia pačiai, reikalui esant, skirstyti privalomas pabėgėlių kvotas valstybėms narėms. Siūlomas federalizacijos gilinimas reiškia, jog dabartiniai valstybių nesutarimai būtų sprendžiami ne diskusijų Taryboje metodu, o centralizuotu sprendimų priėmimo mechanizmu. Toks mechanizmas ne tik neišspręstų, bet tik dar labiau padidintų demokratijos deficitą. Neatsižvelgiant į suverenių demokratiškų valstybių piliečių interesus, neįmanoma sukurti demokratinės Europos. Būtina prisiminti, kad demokratijos pagrindas yra tautos valia. Nykstant politinės tautos valiai, nyksta demokratija. Kaip šis mechanizmas veiktų, parodė šio meto Šengeno sutarties krizė. Pats faktas, kad buvo pasitelktas kvalifikuotos daugumos balsavimas, o „didžiųjų“ nuomonei nepaklususios valstybės buvo atvirai sukritikuotos ir apkaltintos už kitamintiškumą, nenuteikia optimistiškai. Optimistiškai nenuteikia ir pasigirdę jokio teisinio pagrindo neturintys grasinimai dėl ES struktūrinės paramos nutraukimo bei kitų sankcijų „nepaklusnioms“ valstybėms. Juolab kad net ir didžiosios valstybės savo poziciją pabėgėlių krizės klausimais nuolatos keitė ir priiminėjo sprendimus nesikonsultuodamos su kitais „didžiaisiais“. Bandymai demonizuoti prieš privalomas pabėgėlių kvotas balsavusias Vyšegrado valstybių Vyriausybes, susiejant jas su Putino Rusija, taip pat yra visiškai atmestini, nes reiškia neatsakingą dviejų visiškai skirtingų klausimų suplakimą į vieną. Be to jie tik dar kartą paliudija, jog jėgos ir daugumos valios primetimo formulė veda ne į sprendimus, o į dar didesnį ir gilesnį valstybių susipriešinimą. Nes tie, kurie turi galią, tuomet gali dominuoti prieš jos stokojančius. Dėl šių tendencijų Lietuvai reikia peržiūrėti savo strategines Europos politikos gaires ir numatyti galimas korekcijas suverenitetui apsaugoti. Lietuva buvo, yra ir turi išlikti viena iš didžiausių tvirtos, vieningos ir augančios ES rėmėja, tačiau privalo atsargiai vertinti bet kokių naujų galių perleidimą Europos suprastruktūroms. Nes, kaip parodė pabėgėlių krizės, atvejis - kuo mažiau galių liks valstybėms narėms, tuo mažesnė ir kompromiso bei konsensuso paieškos tikimybė Sąjungoje. Diskusijos apie ES federalizaciją turėtų kilti iš apačios – suverenių valstybių piliečių, o ne iš ES politikų. Lietuva privalo siekti, kad klausimų Europos Sąjungos lygmeniu sprendimas nepažeistų esminio subsidiarumo principo ir išliktų ne teisinės prievolės, o konsensuso ir savanoriškų tarpnacionalinių susitarimų reikalas. Tai nereiškia, jog, kad konkrečiu pabėgėlių krizės atveju Lietuva gali atsisakyti dalintis krizės našta. Padėti nelaimės ištiktiems yra kiekvienos valstybės ir visuomenės moralinė pareiga. Tačiau ši moralinė pareiga negali tapti teisine prievole, nustatyta be mūsų dalyvavimo ir mūsų pačių apsisprendimo. Turime įsisąmoninti, kad Europos Sąjungos kūrimas yra tebesitęsiantis ir nesibaigiantis procesas. Tai nėra Lisabonos sutartimi užbaigtas procesas. Nes daugelis dalykų, kaip matome, yra tobulintini, keistini. Jei Lietuva nori savo valstybinėmis galiomis prisidėti prie Europos Sąjungos veiklos efektyvumo, pirmiausia patys turime atlikti gilią ES sutarčių ir direktyvų ekspertizę išryškinant šiandienines Bendrijos sutartimis nustatytas Komisijos ir Tarybų įgaliojimų ribas. Europos Sąjungos atitinkamu lygmeniu siūlytina inicijuoti Europos Komisijos įgaliojimų peržvalgą ne tik tos pačios Šengeno sutarties klausimais, bet ir identifikuojant kitas sritis, kuriose esami pakankami Europos Sąjungos institucijų įgaliojimai nepilnai jų (institucijų) išnaudojami, kas kas jau šiandieną kelia realias grėsmes Sąjungos stabilumui. Dabar apie mūsų diplomatijos veikimą. Šiandien esame liudininkai situacijos, kuomet gilias dvišales arba trišales konsultacijas su artimiausiais Lietuvos partneriais pakeičia ministrų ar valstybės vadovų daugiašaliai susitikimai Briuselio institucijose. Tokie masiniai „diplomatijos prabėgomis“ formatai yra patogūs, nes reikalauja mažiau laiko ir pastangų, tačiau jų neužtenka rimtai tarpvalstybinių klausimų analizei ir diskusijai. Pastaroji įmanoma tik atgaivinant sumenkusią klasikinę gilių tarpvalstybinių diplomatinių santykių kultūrą, o su ja – ir tarpvalstybinių santykių kokybę su regiono ir visos ES partneriais. Lietuva privalo atgaivinti glaudžias Baltijos Tarybos diskusijas ir tradiciją rasti bendras pozicijas, grįžti prie efektyvių konsultacijų su „Šiaurės lanko“ valstybėmis (Baltijos ir Skandinavijos valstybės, Didžioji Britanija) bei atkurti prie sistemingą diplomatinį dialogą su Vyšegrado šalimis. Kažkas turi tai pradėti, kodėl ne mes? 0 inShare

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-azubalis-pastabos-apie-naujo-poziurio-ir-veikimo-es-butinybe.d?id=69144406
 ·  Translate
1
Add a comment...

Jaunutis Pyragas

Shared publicly  - 
 
V. Landsbergis: „Volkswagenas“ suklydo moralėje, tad ir verslo etikoje, iškeldamas nešvarų pelną aukščiau bendrojo gėrio“

Europos Naujųjų idėjų forume Sopote (Lenkija) 2015 m. spalio 2 d. kviesto dalyvio iš Lietuvos statusu dalyvaujantis prof. Vytautas Landsbergis paklausė JAV Žemės instituto direktoriaus, žinomo ekonomisto Joeffrey Sachso apie diskutantų svarstymus dėl „Volkswageno“ klaidų.
„Kai pasakoma, kad „Volkswagenas“ suklydo aplinkosaugos dalykuose“, tai labai ribotas ir esmingai neteisus požiūris. „Volkswagenas“ suklydo moralėje, tad ir verslo etikoje, iškeldamas nešvarų pelną aukščiau bendrojo gėrio, – sakė Vytautas Landsbergis. – Tai atvejis, kur pelno stabas nustelbia kūrinijos griovimą, o čia, kaip moko popiežius Pranciškus, yra didžioji dabarties žmogaus nuodėmė. Ar mūsų dienų pokrikščioniškoji verslo bendruomenė tebėra pajėgi girdėti ir suvokti aukštesnę atsakomybę?“
Į tokį prof. V. Landsbergio paklausimą atsakymas (J. Sachsas apėjo esmę): „Etika būtina, bet užduotis yra suderinti etiką su tvaria plėtra. Tai išmanymo jungtis su morale. Vienas be kito negali funkcionuoti“.
“Pelno dievaitis liko neaptartas”, – pastebi V. Landsbergis.
 ·  Translate
1
Add a comment...

Jaunutis Pyragas

Shared publicly  - 
 
DELFI ŽINIOSDIENOS NAUJIENOSLIETUVOJE Beveik pusė lietuvių stengiasi saugoti gamtą (15) BNS 2015 m. spalio 2 d. 20:09 Beveik pusė lietuvių asmeniškai stengiasi apsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę, rodo penktadienį paskelbta Eurobarometro apklausa. © DELFI (O.Gurevičiaus nuotr.) Jos duomenimis, bent trys ketvirtadaliai europiečių mano, kad gyvūnams, augalams ir ekosistemoms atskirose šalyse, Europoje ir visame pasaulyje, yra iškilusi didelė grėsmė. 48 proc. lietuvių, atitinkamai 31 proc. europiečių, sakė asmeniškai besistengiantys apsaugoti biologinę įvairovę ir gamtą. Paprašyti atsakyti, kuriuos konkrečiai dalykus daro, didžioji dalis europiečių ir lietuvių - atitinkamai 92 proc. ir 93 proc. - atsakė, jog laikosi gamtos apsaugos taisyklių, pavyzdžiui, nepalieka atliekų miške ar paplūdimyje. 65 proc. Europos gyventojų ir 64 proc. Lietuvos gyventojų nuolatos perka aplinkai palankius ar vietinės gamybos produktus, nurodoma Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešime. Susiję straipsniai: Žengiantiems į miškus grybų – perspėjimas  (7) 23 proc. europiečių ir 15 proc. lietuvių mano, kad gyvūnų ir augalų rūšių įvairovės mažėjimas ir galimas jų išnykimas juos jau paveikė, 33 proc. europiečių ir 43 proc. lietuvių atsakė, kad tai turės poveikio ne jiems asmeniškai, tačiau būsimajai kartai. ES šalių gyventojų apklausa vyko gegužės-birželio mėnesiais, Lietuvoje apklausti 1004 gyventojai. 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/beveik-puse-lietuviu-stengiasi-saugoti-gamta.d?id=69175146
 ·  Translate
Beveik pusė lietuvių asmeniškai stengiasi apsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę, rodo penktadienį paskelbta Eurobarometro apklausa.
1
Add a comment...

Jaunutis Pyragas

Shared publicly  - 
 
Tikėjimo neprarado net tada, kai visi nusisuko: tėvų meilė daro stebuklus (44) www.DELFI.lt 2015 m. spalio 2 d. 15:31 Jaxonas Buellas gimė neturėdamas didelės dalies kaukolės ir smegenų. Gydytojai Brandonui ir Brittany Buellams sakė, kad jų sūnus išgyvens vos kelias savaites. Tačiau rugpjūtį šeima šventė jo vienerių metukų gimtadienį, informuoja CNN. Jaxonas Buellas© Šeimos facebook nuotr. (koliažas) Susiję straipsniai: Motina dovanojo paauglei hormonus, kad pakeistų lytį: to laukė dvejus metus  (236) Siaubinga liga Eliją užklupo vos gimusią  (111) Po daugelį mėnesių trukusių tyrimų ir klaidų gydytojai galiausiai diagnozavo Jaxonui mikrohidranencefaliją – sunkų smegenų apsigimimą, nuo kurio nėra jokio gydymo. Trumpas Jaxono gyvenimas yra kupinas kovos ir atviri jo tėvų pasakojimai socialinėje žiniasklaidoje sulaukė pasaulinio dėmesio. Rugsėjo mėnesį viename „Facebook“ įraše Brandonas Buellas paaiškino, kodėl jie nusprendė nenutraukti nėštumo, kai 17 nėštumą savaitę per tyrimą ultragarsu sužinojo, kad jų sūneliui kažkas yra negerai. „Kai nėštumo metu pirmą kartą sužinojome, kad dėl Jaxo kyla būgštavimų, mums buvo nurodyta pasirinkti: išnešioti vaisių iki pabaigos arba rinktis abortą. Nė vienas gydytojas negalėjo mums paaiškinti, kas yra negerai, ar ko reikėtų tikėtis, tačiau mes paklausėme, ar Jaxonui skauda ir ar jis kenčia. Taip pat klausėme, ar tai kelia papildomą riziką Brittany nėštumo ir gimdymo metu. Kadangi atsakymai į abu klausimus buvo „ne“, mes niekada net nesvarstėme aborto galimybės. Taip, mes esame krikščionys ir mūsų tikėjimas per visą šią šeimos kelionę atliko svarbų vaidmenį, bet mes tebesame realistai. Jei vaisius gimdoje būtų kentėjęs ar būtų kilęs koks nors kitas pavojus, išskyrus tai, kad Jaxonas dėl savo galvytės ir smegenų veikiausiai negalės gyventi šiame pasaulyje, tuomet, žinoma, mes diskutuotume kitaip. Tačiau buvo ne taip ir tai buvo mūsų ir tik mūsų sprendimas“, - rašė B. Buellas. Vaizdo įrašą galite pažiūrėti ČIA. Tėvai tikisi stebuklo ir stengiasi neprognozuoti ateities. 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/tikejimo-neprarado-net-tada-kai-visi-nusisuko-tevu-meile-daro-stebuklus.d?id=69171026
 ·  Translate
1
Add a comment...

Jaunutis Pyragas

Shared publicly  - 
 
DELFI ŽINIOSNUOMONIŲ RINGASPOLITIKO AKIMIS K. Mažeika. Naktiniai taikikliai medžioklėje - nomenklatūrinės mėsininkystės palikimas (1) dr. Kęstutis Mažeika, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Marijampolės savivaldybės tarybos narys, www.DELFI.lt 2015 m. spalio 2 d. 16:36 Imituojant diskusiją bet vienašališkai „stumiant“ ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis naikinamas draudimas medžioti naudojant naktinius taikiklius, priartėjome prie finišo tiesiosios, bet manęs, kaip ir daugelio kolegų medžiotojų, neįtikina socialdemokratų B. Bradausko ir A. Salamakino argumetai, kad naktinių taikiklių įteisinimas padės tinkamai sureguliuoti šernų populiaciją ir galbūt sustabdys Afrikinio kiaulių maro plitimą. © D. Babelio nuotr. O kodėl nekalbama apie naktinių taikiklių žalą kitoms medžiojamoms rūšims, kurių populiacija tik dabar atsistato po beveik visiško išnaikinimo? Šiuos argumentus palyginčiau su žvejybinių tinklų įteisinimu žvejoti tik vienos rūšies žuvis, pavyzdžiui – karosus, nes karosai gali platinti karpiams ir kitoms daug vertingesnėms žuvims pavojingą ligą – aeromonozę, be to, jie ieškodami maisto rausia dugną, tuo pačiu ir drumsčia vandenį, o sudrumstame vandenyje nenorime maudytis nė vienas... Ar tai jus įtikina legalizuoti žvejybinius tinklus? Tarkim, jeigu taip, tai ar tinkluose bus gaudomi ir pagaunami tik karosai?.. Panaši situacija ir su naktiniais taikikliais... Kaip veterinaras, drįstu paneigti B. Bradausko teiginius, kad naktiniai taikikliai išgelbės Lietuvą nuo afrikinio kiaulių maro. Manau, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Europos komisijos specialistų sudarytas priemonių planas, vykdomos biologinės saugos priemonės, medžioklės ir medžioklės plotuose esančių žvėrių dorojimo aikštelių priežiūra ir visas kartu taikomas prieminių kompleksas padės stabdyti šernams ir kiaulėms pavojingo viruso plitimą. Tad medžiotojams ir kiaulių augintojams belieka skrupulingai vykdyti rekomendacijas, užtikrinti, kad šios priemonės būtų įgyvendintos, nes tik taip galime padėti ekonomikai išvengti nuostolių, o kiaulėms ir šernams – AKM viruso ir mėsininkų su naktiniais taikikliais. Mėsininkų, nes medžiotojo terminas čia netinka. Juo labiau, kad naktiniai taikikliai Europoje legalizuoti tik Latvijoje, Čekijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o kalbant apie medžioklės etiką ir kultūrą Lietuvoje, ji yra tik besiformuojanti ir labai trapi. Atsakingai medžioklės ūkyje besitvarkantys medžiotojai, besirūpinantys ne tik žvėrių populiacija savo medžioklės plotuose, bet ir aktyviai medžioklės tradicijas skiepijantys savo klubuose, semiasi patirties iš šimtametes tradicijas turinčių Vokietijos, Skandinavijos šalių ir net iš kaimyninės Lenkijos. Paprieštarausiu ir A. Salamakino šalininkams, kurie teigia, kad medžiojant su naktiniais taikikliais bus sužeidžiama mažiau žvėrių. Atsakysiu: be to, kad medžiotojas turi šauti tik įsitikinęs, kad pataikys ir jo šūvis bus mirtinas, daugelis medžiotojų patvirtins, jog paleidus šūvį į žvėrį šimto ir daugiau metrų atstumu net smulkias medžių šakeles ar žolių smilgas kliudžiusi kulka deformuojasi, pakeičia skriejimo kryptį ir nepasiekia tikėtinos šūvio vietos. Taip pat tikėtina, kad daugelis pirks pigesnius ir ne tokius kokybiškus taikiklius, per kuriuos praktiškai neįmanoma nustatyti gyvūno lyties, amžiaus, tiksliai įvertinti dydžio, bet ir sunku atskirti atskiras gyvūnų rūšis. Taigi akivaizdu, kad nemirtinų šūvių ir sužeistų žvėrių kančių tik padaugės medžiojant su naktiniais taikikliais, per kuriuos vaizdo kokybė bus keliskart prastesnė nei medžiojant natūraliomis sąlygomis šviesiu paros metu. Dar vienas argumetas ir, manau, pats svarbiausias, kad medžiotojų bendruomenė, t. y. Sūduvos medžiotojų sąjunga, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, bei Medžiotojų ir žvejų draugija, vienijančios medžiotojus ir prisidedančios prie medžioklės kultūros plėtojimo, nepritaria naktinių taikiklių įteisinimui. Todėl belieka tikėti, kad buvęs kolūkių pirmininkų ir nomenklatūrinės mėsininkystės stereotipinis medžioklės portretas bus perpieštas etiškumo ir medžioklės kultūros principais. 0

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/k-mazeika-naktiniai-taikikliai-medziokleje-nomenklaturines-mesininkystes-palikimas.d?id=69136732
 ·  Translate
1
Add a comment...

Jaunutis Pyragas

Shared publicly  - 
 
„CFlow“ žada perversmą individualios veiklos apskaitoje Reklama Buhalterinės programinės įrangos kūrėja UAB „CFlow“ Lietuvos rinkai pristatė pirmąją apskaitos sistemą, skirtą pagal individualios veiklos (IDV) pažymas dirbantiems žmonėms. Analogų šalyje neturinčios sistemos kūrėjai tikisi užimti ženklią rinkos dalį. Andrius Mironovskis. „CFlow“ - įkūrėjas. „Lietuvoje pagal IDV pažymas šiuo metu dirba 77 tūkst. žmonių, tačiau buhalterinių apskaitos sistemų jiems nebuvo sukurta. Matome, kad rinkai to trūksta, tad tikimės užimti pakankamai ženklią rinkos dalį“, - „CFlow“ perspektyvas komentuoja bendrovės direktorius ir sistemos kūrėjas Andrius Mironovkis. Jis pridūrė, kad optimistiškai nuteikia ir aktyvus pirmųjų vartotojų registracijų skaičius. Pasak jo, pagrindinė problema, su kuria susiduria pagal IDV pažymas dirbantys žmonės - visiškai neautomatizuotas pajamų deklaracijų teikimas bei ataskaitų VMI parengimas. A.Mironovkis teigė, kad pagal IDV pažymas dirbantiems žmonėms sudėtinga išvengti klaidų, kadangi mokesčių sistema yra gan sudėtinga ir siekiant teisingai apskaičiuoti mokesčius sugaištama daug laiko, reikalingi dokumentai internete neturi vieningo formato. O tai galinčių padaryti sistemų rinkoje iki šiol nebuvo. Būtent todėl nuspręsta sukurti pirmąją tokią sistemą Lietuvoje, kurioje būtų paprastai, tačiau moderniai pažvelgta į finansų administravimą. „CFlow“ - apskaitos sistema. „Pats dirbau pagal IDV pažymas ir susidurdavau su situacija, kai neturėjau visų reikiamų įrankių vienoje vietoje, tad kilo mintis sukurti „CFlow“ apskaitos sistemą, kuri padeda sekti gautas pajamas ir patirtas veiklos išlaidas bei sužinoti, kiek mokesčių iš tiesų reikia sumokėti. Svarbiausia - „CFlow“ funkcionalumas, atliksiantis visą painiausią biurokratinį darbą - automatizuotas pajamų deklaracijos teikimas ir mokesčių apmokėjimas taip, kaip internetu apmokamos sąskaitos už elektrą ar kitokią paslaugą", - teigė A.Mironovskis. UAB „CFlow“ kuria buhalterines apskaitos sistemas ir bendrovėms. „Šiuo metu kuriame finansų administravimo sistemas uždarosioms akcinėms bendrovėms, mažosioms bendrijoms bei individualioms įmonėms. Tai sekanti niša, kurią ketiname įnovuoti“, - sakė A.Mironovkis. „CFlow“ apskaičiuoja pagal IDV pažymas dirbančių asmenų mokesčius, leidžia matyti, kada vartotojas taps PVM mokėtoju, taip pat nuolat atnaujina mokestinės sitemos pasikeitimus ir pateikia naujausius skaičius. Saugumas ir patikimas sistemos veikimas yra pagrindinis „CFLow“ sistemos prioritetas. Ypatingai daug dėmesio skiriame sistemos saugumui ir patikimam veikimui. Saugiam ryšiui tarp „CFlow“ serverių ir vartotojo naudojami SSL sertifikatai, padedantys klientams nustatyti svetainės tapatybę ir užšifruoti tarp kliento ir serverio siunčiamą informaciją. Daugiau apie projektą: www.cflow.lt 0 inShare 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/projektai/reklama/news/cflow-zada-perversma-individualios-veiklos-apskaitoje.d?id=69133228&com=1
 ·  Translate
1
Add a comment...
Places
Map of the places this user has livedMap of the places this user has livedMap of the places this user has lived
Currently
Siauliuose
Previously
Siauliuose
Links
Story
Introduction
Esu baiges Kauno aukstesnaja kraštotvarkos mokykla  bitininko specialybe mėgstu gamta tai-pat kulinarija  ...Esu dirbes Ventoje staliaus pareigose  ,taip pat Tauro Televizoriai ....Tai pat mėgstu žaisti krepšini ,skaityti ivairio žanro knygas. 
Basic Information
Gender
Male
Jaunutis Pyragas's +1's are the things they like, agree with, or want to recommend.
Nerimsta dėl V. Putino: tvirtina, kad naujos nuotraukos – klastotė - DELFI
www.delfi.lt

Penktadienį Kremliaus spaudos tarnybai paviešinus nuotraukas, kuriose matyti, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitinka su Aukšč

„Eurovizijos“ atrankos finalo išvakarėse Mia prabilo apie į jos ratus ki...
www.klubas.lt

Likus kiek mažiau nei parai iki nacionalinės „Eurovizijos“ konkurso atrankos finalo, įtama vis labiau auga - po to, kai penktadienio rytą at

Lietuva rašo Nacionalinį diktantą - DELFI galerijos
www.delfi.lt

Daugiau skaitykite čia Šeštadienį Lietuvoje rašomas jau tradiciniu tapęs Nacionalinis diktantas. Rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės te

V. Landsbergis: pasaulis yra naujo išmėginimo akivaizdoje - DELFI
www.delfi.lt

Pasaulis yra naujo išmėginimo akivaizdoje, kol Ukraina ginasi nuo Kremliaus vykdomo karo, sako Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signa

KGB šešėliai Vilniuje: agentų pakišimo metodas - podstava - DELFI
www.delfi.lt

Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta istoriko ir politiko Arvydo Anušausko nauja knyga „KGB. Visiškai slaptai“. Supažindiname su keliomis kn

Lietuvio fiziko darbas – prestižiniame mokslo žurnale „Science“ - DELFI ...
www.delfi.lt

Paimkite popieriaus juostelę, vieną jos galą perlenkite ir tuomet abu galus sujunkite – gausite kilpą, kurioje yra tik vienas paviršius. Ir

Šalia mūsų dirba „Banderos“, „Auksiniai varžteliai“ ir „Elviai“ - teko s...
www.delfi.lt

Teisingai suprasti vienam kitą – bene pati sunkiausia žmonių tarpusavio bendravimo dalis. Ypač specifinėje aplinkoje, pvz., biuruose ar bank

M. Pocius ištrūko iš dusinančio agento glėbio - DELFI Sportas
www.delfi.lt

Pirmasis iš keturių visoje Europoje garsaus agento Luciano Capicchioni rūstybę užsitraukusių lietuvių gali lengviau atsikvėpti. Martynas Poc

Sekmadienio Evangelija. Romusis ir nuolankiaširdis - DELFI
www.delfi.lt

Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažut

Kodėlčiukas – linksmų klausimų, linksmi atsakymai | Įdomybės gyvai
www.stasys.igs.lt

Taigi, turbūt visi, tikrai žinot ką reiškia - kodėlčiukas - ogi taip vadina žmogų, dažniausiai vaiką, kuris daug klausinėja . Tai va, kad ma

V. Juozapaitis. Kas iš socialdemokratų pavogė šaukštelį? - DELFI
www.delfi.lt

Kartą vienas bičiulis apsilankė draugo namuose, kur buvo pavaišintas puodeliu kavos.

V. Landsbergis. Jeigu karas šiandien
www.delfi.lt

Pirmosios sovietų okupacijos metais Lietuvoj buvo populiarinama raudonarmiečių daina: „Jeigu karas rytoj, eisim žygin mes tuoj“ ar panašiai.

Koks yra labiausiai akinantis objektas visatoje?
www.delfi.lt

Visatoje yra toks kosminis objektas, kuris per keletą sekundžių išspinduliuoja tiek energijos, kiek mūsų Saulė per visą savo egzistenciją –

Kiborgai – jau greta mūsų: kaip mokslas pakeis gyvenimą
www.delfi.lt

Kaip sukurti implantus, kurie praplėstų mūsų mąstymo, suvokimo galimybes, sulėtintų senėjimą ir pailgintų gyvenimą? Atsakymų į šiuos klausim

Steriliausiose pasaulio patalpose užsiveisė unikali bakterija
www.delfi.lt

Kosmoso agentūrų „švarieji kambariai“ turėtų būti pačios steriliausios vietos Žemėje – šiose patalpose inžinieriai ruošia kosminius aparatus

Mokslininkas: ką valgai, tokia ir tavo prostata
www.delfi.lt

Prostatos vėžiu sergančių vyrų, kurie valgė mažai riebalų turintį maistą ir vartojo žuvų taukus, tikimybė susirgti pakartotinai buvo mažesnė

Sumaniai besislapstančios kirmėlės ir lervos mūsų organizmą alina metų m...
www.delfi.lt

Dėl geresnių, švaresnių gyvenimo sąlygų šiandien esame pamiršę daugybę mūsų prosenelius kamavusių ligų, susijusių su higienos stoka. Kita ve

Sekmadienio Evangelija. Nazareto sinagogoje
www.delfi.lt

Jėzus pradėjo kalbėti Nazareto sinagogoje: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai.“ Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais

A.Kubilius. Gazpromo kvapas?
www.delfi.lt

Seimo Aplinkos komitete vykusių svarstymų metu paaiškėjo, kad Tauragės ir Šilalės rajonų gyventojai yra menkai informuoti apie planuojamus a

Dogvilis / Dogville (2003) » Smailas.netAtversti paslepta teksta!
smailas.net

Šokiruojantis filmas Dogvilis - pirmoji amerikietiškosios trilogijos dalis, sukurta Bertoldo Brechto romano Pirate Jenny motyvais.Didžiosios