Profile

Cover photo
Martynas Gutnikas
Works at Lietuvos kariuomenė
Attended Mykolas Romeris University
432,078 views
AboutPostsPhotosVideos

Stream

Martynas Gutnikas

Shared publicly  - 
 
 
‪#‎OmonVon‬.
Tuk-tuk, kas ten? Ogi teisinė publicistika! Jūs prašėte, aš stengiausi. Daug raidžių, bet visos gražios. Perpublikavimas tik dalybos būdu, arba atsiklausus autoriaus.

** Ko nesuprato Vilniaus apygardos teismo kolegija OMONo byloje arba neminuokime kelio prokurorams, kai patiems reiks juo vaikščioti **

Pradėsiu nuo pirmo postulato: byla tikrai sudėtinga ir tikrai nekasdieniška. Be to, byla, kuri jau turėjo būti išspręsta prieš dešimt ar penkiolika metų. Taigi, srebiam, ką prisidirbom. Esminis posūkis šioje byloje – veikų perkvalifikavimas iš įprastinių kriminalinių nusikaltimų į tarptautinius nusikaltimus: nusikaltimus žmoniškumui (tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis) (BK 100 str.) ir/arba karo nusikaltimus (BK 103 str. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais ar jų turto apsaugos pažeidimas. Būtent su šia kvalifikacija byla atėjo iki VAT ir taip vadinamos “Cinino kolegijos” (nors bylą sprendė kolegija, bet visą viešumos svorį prisima teisėjas Audrius Cininas, už ką jam garbė).

Ką gi turim? Teismas, kuris kas dieną sprendžia bylas, susijusias su Lietuvos teise, gauna bylą, kurioje – tarptautiniai nusikaltimai. Gal ir būsiu neteisus, bet spėju, jog VAT su tarptautine teise, o tuo labiau – tarptautine baudžiamąja teise susiduria retai. Gal tai – net pirmas kartas. Ką gi, teisėjai panyra į tarptautinės baudžiamosios teisės studijas. Ir čia prasideda džiazas, nes tarptautinė teisė – tai ne nacionalinė teisė. Kai kas sutampa, bet kai kas smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, visiškai kitokia teisės šaltinių sistema, o tuo labiau – egzistuoja tokia ypatinga kategorija kaip “paprotinė teisė”, kuri įkūnija tas normas, kurios išvedamos iš valstybių dominuojančios praktikos, kuri pripažįstama teisės norma. Paklysti – nesunku.

Vienas dalykas, kas užkliūna teisėjams, ir užkliūna visai logiškai – pala pala, 103 BK (karo nusikaltimui) reikia ginkluoto konflikto ar okupacijos (taip pat aneksijos ar agresijos, ką mūsų BK dėl visa ko “įsidėjo”). Kas gi tas ginkluotas konfliktas? Teismas ima gilintis – randa, kad parašyta, jog tai – kai dvi valstybės naudoja ginkluotą jėgą viena prieš kitą. Aha, tai jeigu dvi valstybės – tai tada reiškia, kad naudoti turi abi. O čia... Ir – braukšt – nuosprendyje atsiranda frazė: “Karo ar ginkluoto konflikto požymis suponuoja abipusį ginkluotą konfliktą.” Ką tai reiškia išvertus į žmonių kalbą? Ogi tai, kad jeigu, pvz., dabar Latvija panorėtų atsiimti Palangą ir ta proga ją subombarduotų arba ten pasiųstų Latvijas sargi, o Lietuva tam nepasipriešintų – karo ar ginkluoto konflikto nebūtų (nes viena pusė). Tas pats būtų, jeigu Lietuva sugalvotų pasiimti Liepoją, o Latvija tam nesipriešintų. Kitaip tariant, teismas nepasižiūrėdamas, ką tas apibrėžimas savyje apima, anglišką pasakymą “whenever there is a resort to armed force between States” (ICTY*, Tadic) supranta taip, kaip jo nesupranta niekas kitas. Netgi tas pats dokumentas, kuriuo teismas sugalvoja pasiremti, kai ten tolėliau parašyta juodu ant balto: “H.-P. Gasser explains that "any use of armed force by one State against the territory of another, triggers the applicability of the Geneva Conventions between the two States. [...] It is also of no concern whether or not the party attacked resists.” (ICRC, Opinion paper, 2008). Ir – sutikite, juk būtų visiškas absurdas, jeigu TIK nuo kitos pusės ATSAKYMO prasidėtų tarptautinis ginkluotas konfliktas? Teismas stengėsi suprasti, jam nepavyko. Todėl, kad specifika, todėl, kad nepažįstama šaka, todėl, kad pirmas kartas.

Tada teismas imasi okupacijos, ir prasitaria, kad okupacijos kaip ir nebuvo (nes nuo 1990 03 11 turime atstatę Nepriklausomybę, ir tai – DĖMESIO – pirmas pasakė ne šis teismas, tai yra Lietuvos Konstitucinė doktrina, tai pasakė KONSTITUCINIS TEISMAS! – todėl tarkuoti už tai ŠITĄ teismą tikrai nedera), bet gal buvo dalinė okupacija, nes sovietų kariuomenė vis dar čia? “Dalinė okupacija” išsiverčiame į anglų kalbą, į “partial occupation”, aha, tai štai čia apie ką! Tik – nelaimė – “partial occupation” tarptautinėje teisėje reiškia ne “dalinę” okupaciją, o “dalies teritorijos” okupaciją, kitaip tariant – užgrobta ne visa valstybė, užgrobta tam tikra jos teritorijos dalis ar teritorijos, ir ten vykdoma okupacija. Ar mes tai turime 1990-1991? Tiesą sakant – nepaprastai sudėtingas klausimas. Nes, viena vertus, Lietuva jau atkurta, viešoji valdžia kaip ir lietuviška, gyventojai irgi paklūsta atkurtos Lietuvos vyriausybei, bet sovietų kariuomenės monstras čia pat. Ir VRMo daliniai, ir LKP “ant platformos”, ir visos kitos grožybės. Ką su visu tuo daryti? Et, nusprendžia teismas– ogi prokurorai okupacijos net nemėgino įrodinėti (ir teisingai pastebėjo - nemėgino). Tai tegul ima ir padaro tą dar kartą.
Taip iš nuosprendžia išlekia BK 103 str. Ginkluoto konflikto nėra, okupacijos nemėginta įrodyti. (Nuosprendyje seka ne visai tokia, bet esmės tai nekeičia)

Bet ką daryti su BK 100 str. (“nusikaltimai žmoniškumui”), kuris nereikalauja nei okupacijos, nei ginkluoto konflikto, nei agresijos, nei aneksijos? Perskaitykite sudėtį kodekse, garantuoju, nieko panašaus nerasite. Ir normalu, kad nerasite – nes ten ginkluoto konflikto ir nereikia, nes ten jo ir neturi būti. Bet čia teismas atsiverčia Niurnbergo tribunolo įstatus (1945 m.) ir mato: opapa, taigi tie nusikaltimai nevaikščioja po vieną, o tik kartu su kitais tribunolo nusikaltimais (karo, taikos). Teismas atsiverčia Jugoslavijos tribunolą (1993 m.) – aha, ir ten taip pat! O bylose? Vajė, taigi Jugoslavijos tribunolas iki šiol reikalauja ginkluoto konflikto! Taigi, ir vėl ieškom ginkluoto konflikto pas OMONą, o jo gi kaip nėra, taip nėra! Ir taip BK 100 str. normoje atsiranda paieškos tų požymių, kurių ten nėra – mat teismas sugalvoja imti ir pritaikyti tarptautinę teisę aiškindamas nacionalinės teisės normą (kas būtų labai gerai, jeigu...)

Jeigu Teismui nepakištų kojos kitas tarptautinės teisės ypatybių neišmanymas: Jugoslavijos tribunolo statute ir jurisprudencijoje tas požymis (iki pat dabar, tikrai taip) yra TODĖL, kad to reikalauja TRIBUNOLO STATUTAS. Kai tuo pačiu metu tas pats Tribunolas Tadic byloje aiškiai pasisako, kad TARPTAUTINĖJE PAPROTINĖJE TEISĖJE nusikaltimai žmoniškumui jau seniai pametė tą ginkluoto konflikto reikalavimą. Jo nebereikia (galiausiai tai realizuota 1998 m. Romos Tarptautinio baudžiamojo teismo statute) bet, kadangi Tribunolo statute tai ĮRAŠYTA, Jugoslavijos tribunolas kito kelio neturi, kaip jį vis taikyti!

Ir taip Lietuvos teismas, 2015 m. braukšt ir pritaiko TARPTAUTINIO TRIBUNOLO, sukurto konkrečiai situacijai, teisę, užuot taikęs PAPROTINĘ teisę, t.y. tą teisę, kurią pripažįsta VISA TARPTAUTINĖS BENDRUOMENĖ, ir apie kurią Tribunolas aiškiai pasakė (Tadic, Appeals Decision (Defence Motion), par. 141): “Ragazzi, jūs čia mums į statutą įrašėte senieną. Na, būna. Bet, žinokite – traukinys jau nuvažiavęs. Finito! Pagarbiai - Antonio Cassese (tuometis Tribunolo pirmininkas)”. Taip 100 BK straipsnis (nusikaltimai žmoniškumui) irgi lekia iš nuosprendžio. Na, kad likčiau objektyvus pridėsiu, kad yra doktrinoje nuomonių, kad gal tas atsiejimas per drąsus (Bassiouni), bet tai ėjo kaip mokslininko nuomonė, o ne kaip Jugoslavijos tribunolo praktika (kurią teisėjas Cininas vis pamini, nors ji – netinkamas argumentas dėl anksčiau minėtų priežasčių).
Ir tada prasideda šokiai pokiai: politikai, ir kitos karštos galvos, įskaitant filadelfijus, kaltina Teismą ir išdavyste, ir “sako, Maskvai parsidavęs” ir t.t. O tai viso labo – žmonių, nesusidūrusių su tarptautine teise, bandymas drąsiai ja operuoti.

Bet – viskas, žodis ištartas, poziciją reikia ginti. Ir teisėjas Cininas ją nuoširdžiai gina, ir netgi sako: Teismas beveik patarė prokurorams, ką reiktų daryti, t.y. ieškoti ir įrodinėti “dalinę okupaciją”! Problema, kad turbūt nelabai kas įsivaizduoja (įskaitant ir mane), kas gi ta “dalinė okupacija” (kaip sakiau, tarptautinė teisė kalba tik apie “dalies teritorijos okupaciją”). Nes, deja, su okupacija – kaip ir su nėštumu: negali moteris būti truputėlį nėščia. Okupacija arba yra, arba jos nėra. Dar daugiau – tarkime po 1990 kovo 11 d. mes vis dar okupuoti. Brolyti, sesut!.. Pagal tarptautinę teisę tai taip pat reiškia, kad okupantas turi teisę (taip, teisę!) priversti paklusti jo tam tikriems reikalavimams, internuoti saugumui grėsmę keliančius asmenis ir gali vykdyti karines operacijas! Nekokia perspektyva, ar ne? Todėl gal nelieskime tos okupacijos, tarkime, kad 1990 m. kovo 11 d. okupacija baigėsi. O toliau – jau naujos istorijos. Kitaip – Teismas padės miną ir prokurorams, ir Apeliaciniams teismui, kuriam prokurorai nuosprendį skųs, neabejoju.

Baigsiu tuo, kuo ir pradėjau. Byla nedėkinga, komplikuota ir nuėjusi į ne tą pusę, kur turėtų. Net ir atkabinus “ginkluotą konfliktą” nuo BK 100 str. (ką aš nuoširdžiai siūlau padaryti ir nepradėti “dalinės okupacijos” paieškų, nebekišti Ženevos konvencijų, bent jau iki Sausio 13-osios) įrodyti tuos nusikaltimus žmoniškumui nėra lengva, nes mastas toks... Na, ne Medininkai ir ne Sausio 13-oji, SSRS baudėjai dar nebuvo tiek sužvėrėję. Dar daugiau – reikia labai rimtai susikaupti įrodinėjimui, jog kaltinamieji suvokė jog daro ne tik nacionalinės teisės, bet ir tarptautinės teisės draudžiamas veikas. Čia dar netgi ne “sąsaja su ginkluotu konfliktu”, čia dar ir politikos (“sąmoningų užpuldinėjimų”) elementą reikia įrodyti. Tad šis Nuosprendis – tik ilgo kelio pradžia. Ir geriau – netgi su riksmais ir kaltinimais – jį išsinagrinėti čia, namuose, o ne nešti į tarptautinius teismus.

Beje, gerbiamas Teisme: Tarptautinio Raudonojo kryžiaus dokumentai – tai yra tik neoficialios kodifikacijos. Jugoslavijos tribunolo statutas – tai dokumentas, patvirtintas JT Saugumo Tarybos. Gi tarptautinėje teisėje yra tik du normas kuriantys šaltiniai: sutartys ir papročiai. Visa kita – jų įrodymo instrumentai (ICJ statute, Art. 38).

Na, ir pabaigai – visiškai begėdiška reklama. Jau prasidėjo priėmimas į Tarptautinės teisės magistro studijų programas lietuvių ir anglų kalbomis Mykolo Romerio universitete. Ateikit, studijuokit – sužinosit tiek įdomybių, kokių nacionalinė teisė net nesapnavo. Jums prieš akis – visiškai KITOKS pasaulis!
 ·  Translate
8 comments on original post
1
Add a comment...

Martynas Gutnikas

Shared publicly  - 
 
pasiplaukioti baidarėmis žiemą - pats geriausias laikas.
 ·  Translate
1
Add a comment...

Martynas Gutnikas

Shared publicly  - 
 
Kovo 11-os plaukimą galima atlikti ir kiek anksčiau.
 ·  Translate
1
Add a comment...

Martynas Gutnikas

Shared publicly  - 
1
Add a comment...

Martynas Gutnikas

Shared publicly  - 
 
beja, jeigu matei tikveidaknyges albumus, tai cia truputi daugiau: https://plus.google.com/u/0/photos/107207828567216311915/albums
 ·  Translate
+You · Search · Images · Maps · Play · YouTube · News · Gmail · Drive · Calendar · More · Translate · Mobile · Books · Offers · Wallet · Shopping · Blogger · Finance · Photos · Videos · Even more · +Y...
1
Add a comment...

Martynas Gutnikas

Shared publicly  - 
 
Tradicinis plaukimas baidarėmis kovo 11-osios proga.
 ·  Translate
2
Add a comment...

Martynas Gutnikas

Shared publicly  - 
1
1
Rolandas Lubys's profile photo
Add a comment...

Martynas Gutnikas

Shared publicly  - 
1
Add a comment...

Martynas Gutnikas

Shared publicly  - 
1
Add a comment...
Work
Employment
  • Lietuvos kariuomenė
    present
Basic Information
Gender
Male
Story
Tagline
esu geras
Education
  • Mykolas Romeris University
    teisė, 1998 - 2000
  • Mykolas Romeris University
    policija ir teisė, 1995 - 1998
Links