Profile cover photo
Profile photo
Individualių namų statyba
6 followers -
A, A+ A++ klasės ir pasyvių namų statyba
A, A+ A++ klasės ir pasyvių namų statyba

6 followers
About
Posts

A+, A klasės namas. Pasyvus namas. Kas tai? Paaiškinimas „žaliems“


Energetinio naudingumo klasės- kas tai?

Ar tikrai už namo šildymą mokėsime 8-10 kartų mažiau?

Ar Europos sąjunga vėl priėmė neįgyvendinamus reikalavimus?



Daugelis būsto savininkų svajoja , kad jų būstas būtų ne tik gražus, patogus, bet ir taupus, sandarus, kokybiškas, energetiškai ekonomiškas.

Ko reikalauja ES iškeldama naujus reikalavimus ir sugrupuodama namus į klases?

ES priėmė naujai statomiems namams energetinio naudingumo direktyvą(2010/31/ES),kurioje nurodoma, kad nuo 2016 metų statomiems namams keliami A klasės reikalavimai.

Lammi_lentele_energ klases_02

A, A+, A++ energetinės klasės namas (dar vadinamas pasyviu namu)– tai energetiškai efektyvaus, ekonomiško namo standartas.
Tokie namai suvartoja ne daugiau kaip 15 kWh energijos per metus vienam kv.m namo gyvenamojo ploto. Tai reiškia, kad toks namas bus 8-10 kartų taupesnis ir ekonomiškesnis, lyginant su įprasto namo energijos suvartojimu.



Rinkos dalyviai (investuotojai ir pirkėjai) tampa protingesni atsižvelgdami į naujus ES reikalavimus. Vieni stengiasi statyti namus jau pagal naujus ES reikalavimus (A+, A klasės) ir tokiu būdu parodyti pirkėjams, kad jie sugeba pastatyti kokybiškus taupius namus. Kiti nori kuo greičiau pateikti rinkai (iki 2016 m.) B klasės namus, kurie nebus energetiškai taupūs, bet rinkoje bus galbūt pigesni.

Kas šioje rinkos kovoje laimės? Manau tie kuries turės kokybišką, atitinkantį to laikmečio namą, nes nuo 2016 metų klientų reikalavimai ir norai bus aukštesni.



Pasistengsime paaiškinti paprastai ir suprantamai A klasės namui keliamus reikalavimus.



Sandarumo reikalavimas

Daugelis liaudyje girdėjo tokį posakį, kad „namas yra kiauras“.
A, A+, A++ klasės namams (dar vadinamas pasyvus namas) suteikiami nauji statybos standartai-reikalavimai, pagal kuriuos namas turi tapti kaip termosas t.y. ilgai laikyti šilumą viduje ir jos neišleisti į lauką. Daugelis supranta, kad atidengus termosą šilumą greitai prarasime ir tada gersime atšalusią kavą.

LAMMI NAMAS KAIP TERMOSAS

Namas turi turėti apvalkalą- apšiltinimo sluoksnį, kuris turi būtų sandarus. Kam to reikia? Šiluma yra didžiulė jėga, kuri ieško kelio pro kur išeiti.

LAMMI blokeliai. Oro balionas

Skraidančio baliono principas. Ar jis pakiltų jeigu turėtų skylių?

Sandarumas- tai vienintelis parametras, kurį galime pamatuoti kiekviename name. Tai matavimas , kuris privers statybininkus statyti kokybiškus namus ir rinktis kokybiškas medžiagas.

Namo varža

Termosas turintis apvalkalą turi turėti ir kailinius. Kokio storio kailiniai bus nustatė ES direktyva.

Kiekvienais metais pastorindama. Jeigu B kasei reikalavimas buvo R=5, tai A klasei R=8.3, A+ klasei R=9. A++ klasei R=10. Taigi kailiniai turi pastorėti dvigubai, bet kaip ir minėjome jeigu jie bus skylėti tai naudos iš to storio bus mažai. Būtinas sandarumas.



Orientacija į pasaulio šalis

Kitas reikalavimas, tai namo langų orientacija į pietinę pusę.

Kaip žinome langų šiluminė varža yra 7 kartus mažesnė, nei sienų. Bet saulės spinduliai patekę pro langus kompensuoja (~60%) šį trūkumą. Todėl pasyvūs namai t.y. energetiškai taupūs namai beveik neturi langų šiaurinėje pusėje.
Rekuperacija

Turime termosą su langais atsuktais į saulę. Ar galėtume jame gyventi? Ne. Mums reikia kvėpuoti. Būtina priverstinė ventiliacija t.y. rekuperacija. Rekuperacija – tai namo ventiliacija, kuri taupo energiją ir vidaus orą keičia lauko oru. Šalinamas iš patalpų oras šilumokaičio pagalba pašildo tiekiamą iš lauko orą. Tokiu būdu taupoma energija ir gaunama komfortiška aplinka.



Ne tik žmogus išgarina didelę dalį vandens, bet ir buities procesuose naudojamas vanduo, todėl patalpose susidaro drėgmė . Nevėdinamuose patalpose susidaro drėgmė, kuri gali virsti pelėsiu.
Rekuperacinės vėdinimo sistemos pagalba galima sureguliuoti ne tik šviežio oro padavimą, bet ir kambariuose esantį drėgmės lygį. Rekuperacinė vėdinimo sistema palaikys patalpose optimalų 40-60 % santykinį oro drėgnumą. Nevėdintose patalpose CO2 labai kenksmingas žmogui. Daugumoje renovuotų darželių ir mokyklų nėra sumontuota rekuperacija, todėl tai didelė tiksinti bomba, apie kurią dar niekas nepagalvojo.





Kokie LAMMI NAMAS siekiai?

LAMMI NAMAS – tai energetiškai efektyvus A+ klasės namas, atitinkantis visus ES reikalavimus. LAMMI NAMAS – siekis pateikti statytojui ir pirkėjui visapusišką pagalbą, siekiant pastatyti ir įsigyti kokybišką, energetiškai taupų namą.

Lauksime jūsų klausimų ir projektų. Konsultuojame info@lammimamas.lt tel.+370 608 66611
Add a comment...

Termoizoliaciniai blokeliai – išeitis šiuolaikinėje statyboje



Šiandien statybinių medžiagų gamintojai ir statytojai susiduria su iššūkiu: reikia nesudėtingo darbo reikalaujančių konstruktyvinių medžiagų, garantuojančių pastatams aukštą energinę klasę.

Brangstant darbo jėgai ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, kylant jos kvalifikacijai, bet didėjant energinio efektyvumo reikalavimams, statytojai ieško konstruktyvo medžiagų, kurios turėtų geras konstruktyvines ir termoizoliacines savybes, kurių montavimas būtų nesudėtingas ir greitas. Tokių medžiagų jau atsiranda ir Lietuvoje.



Termoizoliacijos storinimas – ne išeitis



Jau senokai statybinėje literatūroje naudojamas dr. Albino Gailiaus pagarsintas argumentas, kad didinant šilumos izoliacijos storį virš 30 cm, jos efektyvumas nebedidėja. Remiamasi JAV kompanijos „Architectural Energy Corporation” atliktais tyrimais. Šių tyrimų esmė ta, kad buvo apskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas. Po to tos konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga (laidumas orui l=7,56 ·10-9 m3/m·s·Pa, šilumos laidumo koeficientas U=0,038 W/kv.m·K). Didinant šios šiltinimo medžiagos storį, kaskart buvo skaičiuojami šilumos nuostoliai per apšiltintas pastato konstrukcijas.

Gauta šilumos taupymo efektyvumo priklausomybė nuo sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storio:

Blokeliai su apšiltinimo sluoksniu neopor



Taigi aišku, kad siekiant aukštos energinės klasės vien izoliacinės medžiagos storinimo nebepakanka. Lemiančių faktoriumi tampa pastato atitvarų sandarumas, o tuo pačiu ir darbo kokybė. Tradicinių konstruktyvo medžiagų reikšmę pastato energiniam efektyvumui nagrinėjome straipsnyje „Statybinių blokelių savybės ir tradicinė sienos konstrukcija“.

Rinkoje jau įsitvirtinę akytojo betono, keraminiai, betoniniai, keramzitiniai, silikatiniai statybiniai blokeliai, jie plačiai naudojami sienų konstruktyvui mūryti. Norint pasiekti A klasės energinio efektyvumo parametrusvisas konstruktyvo medžiagas reikia šiltinti iš išorės. Tai reiškia ir papildomas medžiagas, ir papildomas darbo sąnaudas, ir negarantuoja kokybės. Statybinių medžiagų gamintojai nuolat ieško sprendimų, kurie leistų išvengti šiltinimo darbų. Sprendimas – apšiltinti netradiciniai arba nestandartiniai statybiniai blokeliai, atliekantys liktinių klojinių funkciją.

Nestandartiniams blokeliams priskiriami tie blokai, kurie sudaryti iš dviejų ar daugiau skirtingų statybinių medžiagų, pavyzdžiui, polistireninio putplasčio ir betono, ir tuo pačiu yra liktiniai klojiniai – tokie, į kurių ertmes dedama armatūra ir pilamas betonas.

Nors jie nėra naujas atradimas, tačiau jų savybės, norint pasiekti šiuolaikinius energinius reikalavimus, nuolat tobulinamos.

Remiantis STR 2.05.01:2013 “Pastatų energinio naudingumo projektavimas“, A energinės klasės pastatų sienų šilumos perdavimo vertė turi būti 0,12 W/(kv.m K) arba, perskaičiavus į šiluminę varžą, R = 8,33 (kv.m K/W).

Blokeliai su apšiltinimo sluoksniu neopor 2



Tradicinių blokelių savybės priklauso nuo pačių gaminių, o nestandartinių gaminių savybės gali varijuoti, priklausomai nuo naudojamų medžiagų ir jų komponentų.



Betono blokeliai su neoporu



Vienas iš tokių mūsų rinkoje dar naujų gaminių – išorės sienoms skirti betono blokeliai su neoporu. Mūsų rinkoje buvo bandymų gaminti betono blokelius su polistireninio putplasčio sluoksniu, tačiau Suomijos koncerno „Lammi Betoni“ gaminiai inovatyvūs tuo, jog juose naudojamas neoporas, t.y. termoizoliacinė medžiaga su grafitu turinti geresnes šilumos izoliacines savybes nei polistireninis putplastis. Antra, neoporas su betonu ne klijuojamas, o dantytas jo paviršius su betonu supresuojamas. Dėl šios technologijos nėra šalčio tiltelių ir apšiltinimo sluoksnis (neopor) nėra pažeistas tvirtinimo detalėmis ar jungtimis. Šalčio tiltelių nėra.







Mūras iš šių LAMMI blokelių sudaro masyvų monolitą, nes iš abiejų pusių užpilamas vientisas betono sluoksnis. Tokiu būdu sandarinamas apšiltinimo sluoksnis.





Techniniai šilčiausio Lammi blokelio LL500 (blokelio plotis 50 cm) parametrai išties įspūdingi: šulumos laidumo U vertė 0,11 W/(kv.m K), šiluminė varža R = 9 (kv.m K/W).

Betono išeiga – 133 l/kv. metrui, kas antrą eilę vertikaliai ir horizontaliai klojama 8 mm skersmens armatūra. Horizontalios sienos blokelių matmenys 600x500x200 mm, svoris – 29 kg.

Kaip rodo techniniai gaminių parametrai, o jais tikėti galima, nes Suomijoje „Lammi Betoni“ dirba jau 20 metų ir turi visus reikalingus sertifikatus, pastato iš šių blokelių papildomai šiltinti nereikia.

Tačiau, ar tai nėra pernelyg brangu lyginant su konstruktyvu iš tradicinių blokelių ir apšiltinimu mineraline vata ar polistireniniu putplasčiu?

Su „Lammi Betoni“ bendradarbiaujančios UAB „Volis“ vadovas Adas Žinys sako, kad, gali būti, jei skaičiuotume medžiagų ir darbo kainą, atskirai apšiltintų blokelių sienos būtų pigesnės. Bet jis išvardija keletą pranašumų, kuriuos įskaičiavus, jo nuomone, brangesnė medžiaga atsiperka.

Satatnt iš suomiškų Lammi blokelių eliminuotas darbo brokas, nes sujungti blokus ir užpildyti betonu moka visi bedrastatybinius darbus atliekantys statybininkai. Užpilant betoną iš dviejų pusių apšiltinimo sluoksnis užsandarinamas. Todėl išvengiama statybinių šiltinimo. Kadangi Lammi blokeliai gamykloje yra apdirbti deimantiniu šlifavimu, jų geometrija ypač tiksli (paklaida iki 2 mm). Sienos ypač lygios, todėl nereikia tinkuoti ir užtenka tik nuglaistyti.

Darbas itin greitas, nes Lammi blokeliai nejungiami skiediniu, o klijuojami putplasčio klijais. Sienos aukštis prieš užpilant betoną 1,6 m., todėl vienam aukštui pastatyti reikalingi 2 betono užpylimai. Betono užpylimo metu susiformuoja ir sąramos, ir žiedas.



Statybos iš Lammi blokelių sistema pritaikyta ir pamatams, todėl pamatų ir cokolio sandūra yra vientisa, joje nėra taip dažnai šioje vietoje pasitaikančio šilumos tiltelio.

Lammi Blokelių konstruktyvas be didelių pastangų garantuoja mažiausiai A energinę pastato klasę, dėl monolito užtikrinamas sienų sandarumas.

Aukštesnė energinė klasė ir tvirta konstrukcija lemia didesnę pastato išliekamąją ir rinkos vertę.
Add a comment...

Post has attachment
A+ klasės namo statyba Palangoje
Add a comment...

Post has shared content
Namo sienų statybiniai blokeliai. Kaip teisingai pasirinkti?

Rinkoje yra didelis asortimentas blokelių sienoms mūryti, tokių kaip: ARKO, AEROC, FIBO, LAMMI, HAUS ir kt. Išsirinkti nėra taip paprasta.
Kad pasirinkimas būtų racionalus, verta surinkti kuo daugiau informacijos apie sienų blokelių technines savybes bei mūrijimo ypatumus.
Statybinių sienų blokelių pasirinkimo pagrindinės klaidos:
Pasirinkimas pagal žemiausią kainą.
Aklas pasitikėjimas mūrininkų rekomendacijomis.
Neatsižvelgiama į namo sienos konstrukciją.
Neįvertinamos konstrukcinės apkrovos.
Neįvertinamos sienos lyginimo dėl nelygaus blokelių mūro išlaidos.
Neįvertinama konkrečių blokelių mūro įtaka pastato energinei klasei.
Neįvertinami konkrečių blokelių mūro sienų apšiltinimo ypatumai.
Neįvertinamas namo sienų blokelių sandarumas.
Kodėl dažnas renkasi žemiausią kainą?
Esant tokiai gausai statybinių medžiagų pasiūlai, neskiriama pakankamai dėmesio medžiagoms, kurios nebus matomos namo išorėje. Daugeliui atrodo, kad namo sienos turi būti tik tvirtos, o visą kitą išspręsime su kitomis medžiagomis.
Privataus namo užsakovui sunku įvertinti visas išlaidas, kurios bus būtinos visiškam sienos užbaigimui. Šios išlaidos labai priklauso nuo pasirinktos blokelių rūšies, todėl šiai statybinei medžiagai reikia skirti ypatingą dėmesį.
Ar mūrininkų rekomendacijos visada teisingos?
Rinkdamiesi mūrininkus ir tikėdamiesi objektyvaus patarimo, dažnai klausiame, kokius sienų blokelius verta pirkti?
Atsiminkime, kad mūrininkas – tai tik sienų statytojas, kuris dalyvauja tik pradiniame namo statybos etape ir dažnai nemato viso namo galutinio rezultato, o jo padarytą broką dažniausiai ištaiso kiti.
Dažnai mūrininkas suinteresuotas statybos greičiu, nes jo laukia kiti, nauji objektai, o mažai jam žinomi sienų blokeliai greičiausiai sulauks stiprios kritikos.
Kodėl būtina atsižvelgti į visos namo sienos konstrukciją?
Be gero statybos techninio prižiūrėtojo sunku įvertinti visų namo sienų konstrukciją.
O ką reikėtų įvertinti?
Pradėkime nuo pamato ir apžvelkime iki stogo.
Pamatai, tai konstrukcija ant kurios bus mūrijami sienų blokeliai.
Čia kyla tokie klausimai:
1. Ar įvertinote pamatų matmenis (t. sk. įstrižaines)?
2. Ar įvertinote pamatų apkrovas ir stiprumą?
3. Ar užteks ant pamato vietos blokeliui, šiltinimo ir išorinės apdailos medžiagai?
4. Kaip užsandarinsite sienos ir pamato jungtį?
5. Ar sandarus blokelių mūrijimas? Dažnai dėmesys kreipiamas tik į horizontalias siūles, o vertikalios lieka kiauros.
6. Ar įvertinote sienų blokelio laidumą orui? Pvz. keramzito blokelis, kuris visiškai laidus orui ir kurį būtina nutinkuoti iš visų pusių po mūrijimo darbų, o tik po to galima jį šiltinti. Keramikiniai blokeliai, kurių vidaus skilutėmis lengvai cirkuliuoja oras. Kaip jį stabdysite?
Ar įvertinote, kaip instaliuosite elektros instaliaciją, kanalizaciją, santechniką ir kitas komunikacijas sienos konstrukcijoje?
Ar įvertinote, kaip sienose montuosite langus, duris, o ypač vitrinas? Ar langų angokraščiai bus pakankamai tvirti, kad išlaikytų langų ir sunkias stiklo konstrukcijas?
Kokios bus langų ir durų sąramos? Dažnai sienos neleidžia daryti didelių langų ar garažo vartų angų. Ar sąramos turės šalčio tiltų? Ar atlaikys perdengimo plokštes ir ar prireiks papildomų sutvirtinimo elementų? Kaip tvirtinsite balkoną?
Ar įvertinote stogo konstrukcijos tvirtinimą prie sienos?
Kaip užtikrinsite sienų sandarumą?
Ar įvertinote sienų blokelio laidumą orui? Pvz. keramzito blokelių mūras visiškai laidus orui. Jį būtina nutinkuoti iš visų pusių, o tik po to galima jį šiltinti. Keramikinių blokelių vidaus skilutėmis lengvai cirkuliuoja oras. Kaip jį stabdysite?
Nelygūs sienų blokeliai. Ar tai problema?
Pirkdami pigius blokelius nesitikėkite, kad jie bus lygūs ir siena bus idealiai tiesi. Jūsų laukia sienos lyginimo darbai ir papildomos išlaidos. Šiltindami su polistireniniu putplasčiu ar akmens vata statybininkai bando išlyginti išorines sienas, taip palikdami nemažus tarpus tarp sienos ir šiltinimo medžiagos. Ten papuola šaltas lauko oras ir siena lieka šalta.
Jei pasirinktų blokelių medžiaga nesandari, mūrą bus būtina tinkuoti, o ne lyginti su gipskartonio plokštėmis, nes per blokelius cirkuliuos lauko ir vidaus oras. Tik tinkavimas yra puikus oro sandarintojas.
Vertėtų daugiau dėmesio skirti blokelių lygumui (kad jų matmenys būtų tikslūs), vientisumui ir sandarumui. Tad, jei ir sumokėsite brangiau, vėliau daug sutaupysite.
Kokius sienų blokelius pasirinkti, statant aukštos energetinės klasės namą?
Racionalu rinktis blokelius, iš kurių sumūrytą mūrą lengviau užsandarinti ir apšiltinti.
Photo
Add a comment...

Post has attachment
Pagrindų įruošimas turi didžiulę įtaką jūsų klojamų trinkelių dangos ilgaamžiškumui, grožiui ir be abejo lygumui. Kartais pirkėjai skundžiasi kad įlinko, sulūžo ar dar kitaip deformavosi jų kiemo trinkelių danga ir kreipiasi pas trinkelių pardavėjus su pretenzijomis, tačiau dažniausios problemos slypi ne trinkelėse bet trinkelių dangos pagrindo įrengime, kuomet jis įrengiamas nesilaikant rekomendacijų. Norėdami išvengti ateityje galinčių atsirasti nemalonumų, rekomenduojame pagrindus įrenginėti labai atsakingai ir renkantis tik tam skirtas statybines medžiagas. Žemiau rasite tiek granitinių, tiek betoninių trinkelių pagrindo įrengimo svarbiausius etapus. Maloniai kviečiame susipažinti!





1. Pirmasis paruošiamųjų darbų etapas – klojamo ploto aukščių ir kontūro nustatymas, įskaitant šios teritorijos kampus, šalia esančias aikšteles bei nuokrypius. Rekomenduojame auščių nustatymui naudoti lazerinį nivelyrą, kuris suteikia kur kas daugiau pranašumų, lyginant su optiniu nivelyru. Lazerinis nivelyras tai vieno žmogaus darbo įrankis, kur pats prietaisas automatiškai išsigulsčiuoja, tiksliai nivelioja, leidžia greitai ir kokybiškai atlikti geodezinius darbus.

2. Po aukščio matavimų reikia nukasti viršutinio grunto (dirvos) sluoksnį. Silpni pagrindai turi būti pašalinti iki esamo apatinio sluoksnio kuris tenkina pastovumo, laikomosios galios reikalaujamas sąlygas. Įvertiname kokiu gyliu reikia kasti, taip pat kasant turime stebėti jau anksčiau kasinėtas vietas, jei tokių yra ir jei randamas sujudintas gruntas, jis turi būti pašalintas ir užpilamas smėliu po to labai gerai sutankinamas, pvz. nesenai buvo kastos dujos, kanalizacija, elektros įvadai. Palankiausiai randamas gruntas yra priesmėlis, jei randamas toks gruntas, tada nuo būsimo paviršiaus užtenka nukasti 40-45cm. Tačiau tai pasitaiko gana retai. Jeigu randamas molis – gruntas nuimamas 50-60cm. nuo būsimos trinkelių dangos. Dalis iškasto grunto yra pakraunama į autosavivarčius ir išvežama, kita augalinio grunto dalis paliekama statybos aikštelėje kraštų užpylimui. Žemės darbams patartumėme naudoti mini krautuvą (“Bobcat”), kuris paspartins darbų atlikimą. Su šia universalia technika, per vieną darbo dieną paruošiama maždaug apie 100m2 pagrindų.

3. Rekomenduojma bet nebūtina. Geotekstilė dažniausiai paklojama ant sunkiai susitankinančio grunto/molio, tuomet būtina prieš pilant sekančius pasluoksnius dugną padengti geotekstilės audiniu, kuris veikia kaip armuojamasis tinklas. Geotekstilė gali būti klojama ant paprasto grunto kaip atskiriamasis sluoksnis ir esant nepakankamam pagrindo atsparumui. Jeigu ant geotekstilės nėra apsauginio sluoksnio, per ją negalima važinėti. Audinys turi būti atsargiai užpilamas smėliu (apie 5 cm, geriausiai „nuo savęs“ būdu, kartu išlyginant ir sutankinant.

4. Šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas. Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis turi apsaugoti dangos konstrukciją nuo žalingo šalčio poveikio. Dėl šios priežasties reikalingas drenažinis, šalčiui atsparus sluoksnis (žvyras, smėlis). Jeigu paruošto “lovio” dugnas yra molis, tuomet dugną būtina padengti 5-10 cm. storio vibruojamu smėliu ir sutankinti. Smėlis atskiria gruntą nuo stambesnės frakcijos medžiagų. (Tuo atveju jei klojote geotekstilę ir ant jos pylėte smėlio bei sutankinote, praleiskite vibruojamo smėlio klojimo etapą). Vėliau pilamas karjerinis smėlis arba žvyras. Jo pilama apie 30 cm sluoksnis. Smėlis/žvyras taip pat gerai sutankinamas, patartina tankinti su ne mažesne nei 150-250kg vibro plokšte. Smėlio/žvyro šalčiui atsparus sluoksnis turi būti sutankinamas, kad būtų pasiektas sutankinimo rodiklis DPr, ne mažesnis kaip 100%.

5. Sutankinto smėlio/žvyro šalčiui atsparaus sluoksnio lygis turi būti toks, kad liktų vietoslaikančio sluoksnio įrengimui. Šiam sluoksniui turi būti naudojamos šalčiui atsparios, granuliuotai vientisos medžiagos – skaldos ir skaldų mišiniai. Ši medžiaga turi būti išklota (patiesta) vientiso aukščio ir tolygiai nuolydžiams. Laikančio sluoksnio storis pirmiausia priklauso nuo būsimos apkrovos dydžio. Jeigu danga skirta pėsčiųjų takeliams, ji klojama ant 5-7 cm storio dolomitinės skaldos fr. 0/45 mm arba 0/56 mm sluoksnio. Jeigu danga skirta didesniei apkrovai ( pav. lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė), įrengiamas aukščiau minėtos skaldos 15 cm storio sluoknis, jeigu trinkelėmis važinės sunkusis transportas rekomenduojame jos pilti net iki 20cm storio. Dolomitinė skalda labiausiai tinka trinkelių dangos pagrindų įrengimui, kadangi puikiai tankinasi, yra ilgaamžiška bei labai atspari apkrovoms. Ji naudojama tiek paprastų kelių, tiek automagistralių tiesimo darbuose. Dolomitinė skalda yra gana stambi ir norint ją gerai sutankinti reikia vibruoti su galingomis vibro plokštėmis nuo 200 kg ar didesnėmis. Po vibravimo atsijoms turi likti 2-4cm sluoksnis, jeigu jis yra didesnis skalda turi būti perpilama ir iš naujo sutankinama.

6. Sutankintas paviršius padengiamas granito atsijų išlyginamuoju sluoksniu, kurio storis 3 cm. Prieš pradedant tiesti išlyginamąjį sluoksnį, reikia pakloti ir sutvirtinti lyginamuosius vamzdžius. Kai vamzdžiai sutvirtinti yra tiesiamas pirmas sluoksnis. Pirmas sluoksnis būtinai tankinamas. Po tankinimo metaline liniuote nuimamas perteklinis atsijų sluoksnis, taip pat papildoma, kur yra trūkumas. Reikia vengti vaikščiojimo paruoštu galutiniu išlyginamuoju sluoksniu.

Štai ir viskas, pagrindai paruošti, belieka pakloti trinkeles!

- See more at: http://www.oridanas.lt/straipsniai/keletas-patarimu-apie-trinkeliu-dangos-pagrindo-irengima/#sthash.yUbi8PeQ.dpuf
Add a comment...

Post has attachment
LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL AUTOMOBILIŲ KELIŲ DANGOS KONSTRUKCIJOS IŠ TRINKELIŲ IR PLOKŠČIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ ĮT TRINKELĖS 14 PATVIRTINIMO 2014 m. vasario 21 d. Nr. V-71 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3–457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 133-5041; 2012, Nr. 32-1519), 20.7 punktu, t v i r t i n u Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisykles ĮT TRINKELĖS 14 (pridedama). Direktorius Skirmantas Skrinskas PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 71 AUTOMOBILIŲ KELIŲ DANGOS KONSTRUKCIJOS IŠ TRINKELIŲ IR PLOKŠČIŲ ĮRENGIMO TAISYKLĖS ĮT TRINKELĖS 14 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių 2 įrengimo taisyklėse ĮT TRINKELĖS 14 (toliau – taisyklės) išdėstyti reikalavimai darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose. Taisyklės taip pat gali būti taikomos vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms. 2. Taisyklės taikomos kartu su Automobilių kelių trinkelių, plokščių ir kitų medžiagų techninių reikalavimų aprašu TRA TRINKELĖS 14 ir Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodiniais nurodymais MN TRINKELĖS 14. 3. Šios taisyklės yra kelių ir gatvių bei kitų eismo zonų priežiūros (statybos) sutarties techninių specifikacijų sudėtinė dalis, jeigu jos nurodomos sutarties konkrečiosiose sąlygose. 4. Šiose taisyklėse yra pateikti reikalavimai rangovui, nurodymai statytojui (užsakovui) (toliau – užsakovas) ir techniniam prižiūrėtojui, nurodymai, kaip parengti ir papildyti technines specifikacijas, darbų sąrašą ir kaip atlikti darbų kontrolę ir priėmimą. Be to, į šias taisykles įtrauktos rekomendacijos, kaip patikslinti sutarties sąlygas, darbų sąrašus ir aprašus. 5. Trinkelių ir plokščių dangų įrengimo ypatybės yra nurodytos metodiniuose nurodymuose MN TRINKELĖS 14. II SKYRIUS. NUORODOS 6. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus: 6.1. kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322); 6.2. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles KPT SDK 07, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-7 (Žin., 2008, Nr. 16-569); 6.3. statybos taisykles ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-303 (Žin., 2004, Nr. 185-6885); 6.4. Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių reikalavimų aprašą TRA MIN 07, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-16 (Žin., 2007, Nr. 16-619); 6.5. Automobilių kelių mineralinių medžiagų mišinių, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašą TRA SBR 07, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-17 (Žin., 2007, Nr. 16-621); 3 6.6. Automobilių kelių bitumų ir polimerais modifikuotų bitumų techninių reikalavimų aprašą TRA BITUMAS 08, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-13 (Žin., 2009, Nr.8-300); 6.7. Automobilių kelių trinkelių, plokščių ir kitų medžiagų techninių reikalavimų aprašą TRA TRINKELĖS 14, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-70; 6.8. Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodinius nurodymus MN TRINKELĖS 14, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-72; 6.9. LST EN 206-1 „Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis“; 6.10. LST EN 932-1 „Užpildų pagrindinių savybių nustatymo metodai. 1 dalis. Ėminio ėmimo metodai“; 6.11. LST EN 932-2 „Užpildų pagrindinių savybių nustatymo metodai. 2 dalis. Laboratorinių ėminių dalijimo metodai“; 6.12. LST EN 933-1 „Bandymai užpildų geometrinėms savybėms nustatyti. 1 dalis. Granuliometrinės sudėties nustatymas. Sijojimo metodas“; 6.13. LST EN 1338 „Betoninės grindinio trinkelės. Reikalavimai ir bandymo metodai“; 6.14. LST EN 1339 „Betoninės grindinio plokštės. Reikalavimai ir bandymo metodai“; 6.15. LST EN 1340 „Betoniniai bordiūrai. Reikalavimai ir bandymo metodai“; 6.16. LST EN 1341 „Gamtinio akmens plokštės, skirtos grindiniui. Reikalavimai ir bandymo metodai“; 6.17. LST EN 1342 „Tašytų gamtinių akmenų trinkelės, skirtos grindiniui. Reikalavimai ir bandymo metodai“; 6.18. LST EN 1343 „Gamtinio akmens bordiūrai, skirti grindiniui. Reikalavimai ir bandymo metodai“; 6.19. LST EN 1344 „Keraminiai grindinio blokai. Reikalavimai ir bandymo metodai“; 6.20. LST EN 12407 „Gamtinio akmens bandymo metodai. Petrografinis tyrimas“; 6.21. LST EN 13036-7 „Kelių ir aerodromo dangų paviršiaus charakteristikos. Bandymo metodai. 7 dalis. Kelio dangos sluoksnių paviršiaus nelygumų matavimas liniuotės metodu“; 6.22. LST EN 13285 „Nesurištieji mišiniai. Techniniai reikalavimai“; 6.23. LST EN 13286-1 „Birieji ir hidrauliniais rišikliais sujungti mišiniai. 1 dalis. Laboratoriniai sausojo tankio ir drėgnio nustatymo metodai. Įvadas, bendrieji reikalavimai ir ėminių ėmimas“; 6.24. LST 1331 „Automobilių kelių gruntai. Klasifikacija“; 4 6.25. Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių storio nustatymo instrukciją DKSNI–95 (1997, VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas). III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 7. Eismo zonos (kelio) konstrukcija skirstoma į: 7.1. dangos konstrukciją – pagrindo sluoksnį(-ius) ir dangą; 7.2. žemės sankasą – grunto statinį, atliekantį dangos konstrukcijos pagrindo (pamato) funkcijas ir įrengiamą iš atvežto ir supilto grunto (toliau – supiltas gruntas) ir/arba iš neišjudinto natūralaus grunto (toliau – natūralus gruntas). Sluoksnių padėtys, ribos, pavadinimai nurodyti 1 paveiksle. 1 pav. Eismo zonos (kelio) konstrukcijos pavyzdinė struktūra 8. Trinkelių danga – viršutinė dangos konstrukcijos dalis, sudaryta iš trinkelių, pasluoksnio ir siūlių užpilo. 9. Plokščių danga – viršutinė dangos konstrukcijos dalis, sudaryta iš plokščių, pasluoksnio ir siūlių užpilo. 10. Trinkelės pagal techninių reikalavimų aprašą TRA TRINKELĖS 14 skirstomos į: 10.1. betonines trinkeles (žr. VII skyriaus II skirsnį); 10.2. keramines trinkeles (žr. VII skyriaus IV skirsnį); 10.3. gamtinio akmens trinkeles (žr. VII skyriaus VI skirsnį). 11. Sujungiamos trinkelės – tai trinkelės, kurių forma leidžia jas jungti tarpusavyje ir kurios, veikiant eismo apkrovoms ir kitoms jėgoms, neatsiskiria viena nuo kitos. 12. Plokštės pagal techninių reikalavimų aprašą TRA TRINKELĖS 14 skirstomos į: 12.1. betonines plokštes (žr. VII skyriaus III skirsnį); 5 12.2. keramines plokštes (žr. VII skyriaus V skirsnį); 12.3. gamtinio akmens plokštes (žr. VII skyriaus VII skirsnį). Pastaba. Gaminiai priskiriami plokštėms, kai stačiakampio arba kvadrato formos gaminio visuminio (bendrojo) ilgio ir storio santykis yra didesnis negu 4. Jei gaminys kitokios formos, visuminiu (bendruoju) ilgiu laikomas mažiausio stačiakampio, apimančio gaminį, ilgis. 13. Posluoksnis – dangos konstrukcijos elementas, kiekvieną kartą esantis po naujai įrengiamu sluoksniu. 14. Pasluoksnis – trinkelių ar plokščių dangos apatinė dalis. 15. Pasluoksnio medžiaga – nesurištasis mineralinių medžiagų mišinys atitinkantis techninių reikalavimų aprašą TRA TRINKELĖS 14 ir skirtas įrengti trinkelių arba plokščių dangos apatinę dalį. Taip pat gali būti įvardijama pasluoksniu. 16. Siūlės – tarpai tarp trinkelių arba plokščių, arba prie bordiūrų ir prie eismo zonose esančių įrenginių. 17. Siūlių užpilo medžiaga – nesurištasis mineralinių medžiagų mišinys atitinkantis techninių reikalavimų aprašą TRA TRINKELĖS 14 ir skirtas užpilti tarpus (siūles) tarp trinkelių arba plokščių, arba prie bordiūrų ir prie eismo zonose esančių įrenginių. 18. Klojimo šablonas – geometrinis modelis, pagal kurį klojamos arba dedamos trinkelės arba plokštės. IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI 19. Taisyklėse vartojami žemiau nurodyti žymenys ir sutrumpinimai: 19.1. C – aptrupėjusių/skeltų paviršių kiekis; 19.2. Cu – medžiagos rūšiuotumo koeficientas; 19.3. d – apatinio sieto akučių dydis; 19.4. D – viršutinio sieto akučių dydis; 19.5. G – granuliometrinės sudėties kategorija; 19.6. ECS – kampuotumo (šiurkštumo) kategorija; 19.7. LA – Los Andželo koeficiento vertė; 19.8. RC – kartotinio panaudojimo statybinė medžiaga; 19.9. SZ – atsparumo smūgiams vertė. V SKYRIUS. PANAUDOJIMO SRITIS 20. Šios įrengimo taisyklės taikomos parengti darbų sąrašus ir darbų aprašus planuojant naujų dangų įrengimą, esamų dangų rekonstrukciją, kapitalinį remontą ir paprastąjį remontus bei taisymą. 21. Svarbiausios trinkelių ir plokščių dangų bei bordiūrų panaudojimo sritys yra šios: 6 – važiuojamųjų dalių, pėsčiųjų ir dviračių takų bei stovėjimo zonų dangos, – miestų ir miestelių išskirtinės aikščių ir pėsčiųjų zonų dangos; – prekybos ir gamybos plotų dangos. 22. Kitos panaudojimo sritys yra tokios: kraštovaizdžio kūrimas, drenuojančios dangos, zonos prie bėginio transporto bėgių, degalinės, lėktuvų aptarnavimo zonos, traukinių peronai. Tais atvejais turi būti vadovaujamasi atitinkamais techniniais normatyviniais dokumentais. VI SKYRIUS. PAGRINDINIAI NURODYMAI I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 23. Trinkelių dangas galima įrengti visose eismo zonose, kurios yra numatytos kelių projektavimo taisyklėse KPT SDK 07. Plokščių dangas galima įrengti pėsčiųjų ir dviračių takuose, išskyrus pervažas (pvz., įvažos į privačias valdas), taip pat aikštėse, kur draudžiamas transporto eismas. 24. Apie plokščių dangų panaudojimą eismo zonoms, kur vyksta transporto eismas, nėra sukaupta pakankamai patirties. Todėl tai nėra aprašyta šiose įrengimo taisyklėse. 25. Parenkant dangų tipus ir medžiagas reikia užtikrinti, kad jos turėtų pakankamą ir ilgalaikį rato sukibimą su danga, taip pat pakankamą ilgalaikį atsparumą slydimui. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad, pėsčiųjų zonos arba takai, ypač prieš vitrinas arba rampose, turėtų reikiamą atsparumą slydimui. 26. Trinkelės ir plokštės turi būti klojamos tarp bordiūrų (apvadų) ar tarp kitų įtvirtintų gretimybių. Bordiūrų (apvadų) įrengimo darbai kiekvieną kartą darbų kiekių sąraše turi būti numatyti atskira eilute. 27. Dangos struktūrinių defektų remontas ar iškastų tranšėjų atstatymas atliekamas remiantis atitinkamais techniniais normatyviniais dokumentais. 28. Tais atvejais, kai buvusi nepralaidi vandeniui danga keičiama pralaidžia vandeniui trinkelių ar plokščių danga, reikia nustatyti visos dangos konstrukcijos pralaidumą vandeniui. 7 II SKIRSNIS. POSLUOKSNIS 29. Posluoksnis yra dangos konstrukcijos elementas, esantis po įrengiama trinkelių ar plokščių danga. Pastaba. Reikia atkreipti dėmesį į posluoksnio (žr., 13 punktą) ir pasluoksnio (žr., 14 punktą) sąvokų skirtumus. 30. Trinkelių ir plokščių dangų įrengimo būtina sąlyga – tinkamas posluoksnis. Šis sluoksnis turi būti pakankamai stabilus, švarus, lygus, tinkamo profilio ir išlaikantis apkrovas. Laikoma, kad šie parametrai įvykdyti, kai posluoksnis atitinka techninių reglamentų ir kitų norminių dokumentų reikalavimus. 31. Remiantis reikalavimais, keliamais pasluoksnio storio tolygumui, rekomenduojama, kad posluoksnio nelygumai, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote, neturi viršyti 10 mm. Jei darbai atliekami jau ant esamo posluoksnio, prireikus, jo lygumas turi būti pagerintas. 32. Trinkelių ir plokščių dangų pagrindo sluoksniai gali būti – pagrindo sluoksniai be rišiklių, vandeniui pralaidaus asfalto pagrindo sluoksniai, drenuojančio betono pagrindo sluoksniai. Pagrindo sluoksniams be rišiklių galioja įrengimo taisyklių ĮT SBR 07 reikalavimai. Turi būti siekiama, kad nesurištojo mišinio granuliometrinės sudėties kreivė būtų prie žemutinės ribinės kreivės. Rekomenduojama III ir IV klasės dangos konstrukcijoms, kuriomis vysta transporto eismas ir kurios parenkamoms pagal taisykles KPT SDK 07, deformacijos modulio EV2 vertę nustatyti ne mažesnę kaip 180 MPa (žr. įrengimo taisyklių ĮT SBR 07 VIII skyriaus IV skirsnį). Įrengiant vandeniui pralaidaus asfalto pagrindo sluoksnius vadovaujamasi metodiniais nurodymais MN TRINKELĖS 14. Įrengiant drenuojančio betono pagrindo sluoksnius vadovaujamasi metodiniais nurodymais MN TRINKELĖS 14. Dangoms, kuriomis vyks transporto eismas, remiantis atitinkamais norminiais dokumentais, turėtų būti nustatyti didesni betono gniuždomojo stiprio reikalavimai. 33. Jei esamas posluoksnis yra netinkamas, reikia numatyti, kokių specialių priemonių būtina imtis, kaip pvz.: silpnų sluoksnių ar vandeniui nepralaidžių sluoksnių nuėmimo, didesnių nelygumų pašalinimo. 34. Jeigu posluoksnis nėra pakankamai pralaidus vandeniui (pvz., esama asfalto ar betono danga, yra požeminių statinių, pagrindo sluoksniai saugomose vandens teritorijose), įsiskverbęs vanduo turi būti patikimai nuleidžiamas įrengiant drenažus. 35. Siekiant išvengti nesurištojo pasluoksnio medžiagos įsiskverbimo į posluoksnį, pasluoksnio ir posluoksnio medžiagos turi būti taip suderintos tarpusavyje, kad būtų užtikrinamas 8 tinkamas filtravimo stabilumas viena kitos atžvilgiu. Todėl pagrindo sluoksniui be rišiklių turi būti naudojamas geros sanklodos nesurištasis mineralinių medžiagų mišinys. Ši savybė įrodoma, kai posluoksnio medžiagos rūšiuotumo koeficientas (Cu = D60/D10) pagal LST 1331 yra didesnis arba lygus 13. 36. Taip pat, siekiant išvengti nesurištojo pasluoksnio medžiagos įsiskverbimo į posluoksnį galima numatyti jų atskyrimą neaustine medžiaga (geotekstile). Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad zonose su nuolydžiais, kur leidžiamas transporto eismas, neaustinės medžiagos naudojimo galimybė priklauso nuo jos gebos tinkamai perduoti horizontaliasias jėgas posluoksniui. 37. Jeigu posluoksnis, kurio rangovas nerengė, neatitinka ankščiau išdėstytų reikalavimų ir neatitinka reikalavimų filtravimo stabilumui pagal VII skyriaus I skirsnio nurodymus, užsakovas ir rangovas turi sutarti, kokias papildomas priemones būtina taikyti. 38. Pagrindo sluoksnio nuolydis turi būti toks pat, kaip ir trinkelių ar plokščių dangos. 39. Bordiūrų (apvadų) posluoksnis yra konstrukcijos elementas, esantis po bordiūro pamatu. Šis posluoksnis turi būti pakankamai stabilus, lygus, tinkamo profilio ir išlaikantis apkrovas. 40. Trinkelių ir plokščių dangos bei bordiūrų (apvadų) ant įšalusio posluoksnio rengti negalima. Taip pat negalima naudoti sušalusių pasluoksnio ir siūlių užpilo medžiagų. III SKIRSNIS. SLUOKSNIŲ STORIS 41. Trinkelių ir plokščių sluoksnių storis ir padėtys yra nurodytos taisyklėse KPT SDK 07. Esant dangoms, kurias veikia horizontalios jėgos (pvz., įkalnėse ir nuokalnėse, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, posūkiuose), reikia papildomai įvertinti, ar, padidinant trinkelių storį būtų galima padidinti trinkelių dangos pastovumą. Nesurištosios dangos 42. Gamtinio akmens trinkelės iki 60 mm storio (pvz., mozaikinės trinkelės) arba atitinkamos betoninės arba keraminės trinkelės eismo zonoms, kur leidžiamas sunkiojo transporto eismas, yra netinkamos. 43. Gamtinio akmens trinkelės, kurių storis yra nuo 60 mm iki 120 mm, yra tinkamos eismo zonoms, kurių apkrovos atitinka V ir VI dangos konstrukcijos klasės apkrovas pagal taisykles KPT SDK 07. Esant III ir IV dangos konstrukcijos eismo zonoms reikia taikyti ypatingas priemones (pvz., specialų klojimo šabloną). 44. Gamtinio akmens trinkelės, kurių storis yra didesnis ar lygus 120 mm, yra tinkamos eismo zonoms, kurių apkrovos atitinka III ir IV dangos konstrukcijos klasės apkrovas pagal taisykles KPT SDK 07. 9 Surištosios dangos 45. Surištųjų dangų sluoksnių storis yra nurodytas metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14 V skyriaus IV skirsnyje. IV SKIRSNIS. PAVIRŠIAUS VANDENS NULEIDIMAS 46. Įrengiant dangų konstrukcijas iš trinkelių ar plokščių, vandens nuleidimas nuo eismo zonų paviršiaus yra labai svarbus. Tam reikia formuoti tinkamas vandens nuleidimo plokštumas. Turi būti vadovaujamasi kelių techninio reglamento KTR 1.01 „Automobilių keliai“ ir statybos taisyklių ST „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ nurodymais. V SKIRSNIS. KLOJIMO ŠABLONAS IR JUNGIMAS 47. Žiūrėti šių įrengimo taisyklių VIII skyriaus III skirsnį. 48. Nesurištųjų dangų skersinių ir ištisinių išilginių siūlių pagrindinio eismo kryptimi reikia vengti. Atsižvelgiant į architektūrinius ar dekoratyvinius sprendinius, jas įrengti galima tik eismo zonose, kur uždraustas transporto priemonių eismas ar leidžiamas tik ypatingais atvejais. 49. Klojimo šablonams su skersinėmis siūlėmis turi būti gautas užsakovo pritarimas. 50. Jei numatoma, kad veiks apkrovos, kurios atitinka III ir IV dangos konstrukcijos klasės apkrovas pagal taisykles KPT SDK 07, reikia parinkti tokią trinkelių formą ir/arba klojimo šabloną, kurie užtikrintų vertikaliosios apkrovos perdavimą į kaip galima didesnį plotą. 51. Nesurištųjų dangų eismo zonose, kur veikia didelės horizontaliosios jėgos ir apkrovos (pvz., įkalnės ir nuokalnės, greitėjimo ir lėtėjimo ruožai, posūkių zonos) pirmenybė turi būti teikiama sujungiamoms trinkelėms ir/arba klojimo šablonams, kurie užtikrina didelį atsparumą sukimui (pakreipimui) eismo kryptimi (pvz., „eglutės“ formos šablonas). 52. Jeigu reikalinga, pageidaujamas klojimo šablonas gali būti pavaizduotas darbų aprašo brėžiniuose. VI SKIRSNIS. PRIJUNGTYS 53. Įrengiant prijungtis, trinkelės ir plokštės, kurios buvo išpjautos reikiamos formos, neturėtų būti naudojamos, jei jų likęs trumpesnės briaunos (kraštinės) ilgis yra mažesnis negu pusė neišpjautos trinkelės arba plokštės didžiausios briaunos ilgio. 54. Reikiamos formos turi būti išpjaunamos naudojant šlapiąjį pjovimą. Dėl bet kurių nukrypimų nuo šios nuostatos turi būti atskirai sutarta (pvz., kliūtys, kurias sudaro grubiai tašyti arba skaldyti gamtiniai akmenys). 55. Pleišto formos išpjautų trinkelių ir plokščių, specialiųjų medžiagų trikampiams pleišto formos ploteliams naudojimas, bei prijungčių prie eismo zonos įrenginių įrengimas turi būti nurodytas darbų apraše. 10 VII SKIRSNIS. RC STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PANAUDOJIMAS 56. Naudojant RC statybines medžiagas ir jų mišinius turi būti laikomasi techninių reikalavimų aprašų TRA MIN 07 ir TRA SBR 07 bei kitų norminių dokumentų nurodymų. VII SKYRIUS. KELIŲ TIESIMO (STATYBOS) PRODUKTAI 57. Statybos (kelių tiesimo) produktai, naudojami įrengti trinkelių ir plokščių dangas, turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 reikalavimus. I SKIRSNIS. MEDŽIAGŲ MIŠINIAI PASLUOKSNIUI IR SIŪLIŲ UŽPILUI Nesurištosios dangos 58. Galioja techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 VII skyriaus reikalavimai. 59. Kokybės kontrolė atliekama remiantis techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 1 priedo nurodymais. Pasluoksnio medžiaga 60. Žiūrėti šių įrengimo taisyklių VIII skyriaus II skirsnį. 61. Pasluoksnio medžiaga turi būti parenkama atsižvelgiant į vietines sąlygas bei laukiamas apkrovas. Daugiausia yra naudojami nesurištieji mišiniai 0/4, 0/5, 0/8 ir 0/11 pagal standartą LST EN 13285. 62. Pasluoksnio medžiagos rūšis ir tipas nurodomas darbų apraše. Gali būti susitarta dėl konkrečios granuliometrinės sudėties. 63. III–VI (prireikus ir aukštesnės) dangos konstrukcijos klasių eismo zonų pagal taisykles KPT SDK 07 kaip pasluoksnio medžiaga naudojami nesurištieji medžiagų mišiniai turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 4, 5 ir 6 lentelių 1 eilutės reikalavimus. Tais atvejais, kai šioms eismo zonoms bus naudojama pasluoksnio medžiaga, kuri atitinka tik techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 4, 5 ir 6 lentelių 2 eilutės reikalavimus, dėl to turi būti atskirai sutarta. 64. Kitoms eismo zonoms gali būti naudojamos ir tokios pasluoksnio medžiagos, kurios atitinka tik techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 4, 5 ir 6 lentelių 2 eilutės reikalavimus. Mineralinių medžiagų frakcijos ar nesurištieji medžiagų mišiniai 2/5, 2/8 arba 2/11 kaip pasluoksnio medžiaga eismo zonoms, kuriose leidžiamas transporto eismas, neturi būti naudojami. 65. III–IV dangos konstrukcijos klasių eismo zonų pagal taisykles KPT SDK 07 kaip pasluoksnio medžiaga naudojami nesurištieji medžiagų mišiniai iš mineralinių medžiagų, kurių aptakumo koeficientas turi atitikti ECS35 kategoriją pagal techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 VII skyriaus II skirsnio nurodymus. Aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių 11 procentas pagal techninių reikalavimų aprašo TRA MIN 07 6 priedo 9.6 punktą turi atitikti C90/3 kategoriją. Dėl bet kurių nuokrypių nuo šių nuostatų turi būti atskirai sutarta. 66. Turi būti naudojama tokia pasluoksnio medžiaga, kuri dėl savo medžiaginių savybių turi pakankamą stiprį. III–IV dangos konstrukcijos klasių eismo zonų pagal taisykles KPT SDK 07 pasluoksnio medžiagai naudojamos mineralinės medžiagos mažiausiai turi atitikti SZ22(LA25) atsparumo trupinimui kategoriją pagal techninių reikalavimų aprašo TRA MIN 07 6 priedo 9.8 punktą. Eismo zonoms, kurios yra veikiamos ypatingųjų apkrovų (žr. taisyklių KPT SDK 07 IV skyriaus VI skirsnį) arba kurių pagrindo sluoksnis yra surištasis, pasluoksnio medžiagai naudojamos mineralinės medžiagos mažiausiai turi atitikti SZ18(LA20) atsparumo trupinimui kategoriją. 67. Pasluoksnio medžiaga sutankintoje būklėje turi būti pakankamai pralaidi vandeniui ir neturi įsiskverbti į pagrindo sluoksnį (žr., VI skyriaus II skirsnio nuostatas). Dėl šios priežasties pagrindo sluoksnio be rišiklių ir pasluoksnio medžiagų granuliometrinės sudėtys turi būti taip suderintos tarpusavyje, kad būtų užtikrintas tinkamas filtravimo stabilumas viena kitos atžvilgiu. Filtravimo stabilumas įrodomas, jei atitinka šias sąlygas: D15/d85≤5; D50/d50≤25, čia: D15, D50 – skersmenys dalelių (mm), kurių pagrindo sluoksnio medžiagos granuliometrinėje sudėtyje yra mažiau kaip 15 arba 50 % medžiagos masės, d85, d50 – skersmenys dalelių (mm), kurių pasluoksnio medžiagos granuliometrinėje sudėtyje yra mažiau kaip 50 arba 85 % medžiagos masės. Siūlių užpilo medžiaga 68. Žiūrėti šių įrengimo taisyklių VIII skyriaus IV skirsnį. 69. Siūlių užpilo medžiagos rūšis ir tipas nurodomas darbų apraše. Gali būti susitarta dėl konkrečios granuliometrinės sudėties. 70. Reikia naudoti medžiagą, kuria, viena vertus, būtų lengva užpilti siūles, tačiau, kita vertus, kuri būtų kuo atsparesnė išsiurbimui iš siūlių. Siūlių užpilo medžiaga taip pat turi būti parenkama atsižvelgiant į vietines sąlygas bei laukiamas apkrovas. 71. Daugiausia yra naudojami nesurištieji mineralinių medžiagų mišiniai 0/4, 0/5, 0/8 ir 0/11 pagal standartą LST EN 13285. Naudojant sujungiamas trinkeles ir/arba klojimo šablonus, kaip siūlių užpilo medžiagą, gali būti tikslinga naudoti nesurištąjį mineralinių medžiagų mišinį 0/2. Šiuo atveju išbiros per 1 mm akučių sietą turi sudaryti 40–70 masės %. 72. III–VI dangos konstrukcijos klasių eismo zonų pagal taisykles KPT SDK 07 kaip siūlių užpilo medžiaga naudojami nesurištieji medžiagų mišiniai turi atitikti techninių reikalavimų aprašo 12 TRA TRINKELĖS 14 11, 12 ir 13 lentelių 1 eilutės reikalavimus. Tais atvejais, kai šioms eismo zonoms bus naudojama siūlių užpilo medžiaga, kuri atitinka tik techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 11, 12 ir 13 lentelių 2 eilutės reikalavimus, dėl to turi būti atskirai sutarta. 73. Kitoms eismo zonoms gali būti naudojamos ir tokios siūlių užpilo medžiagos, kurios atitinka tik techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 11, 12 ir 13 lentelių 2 eilutės reikalavimus. 74. III–VI dangos konstrukcijos klasių eismo zonų pagal taisykles KPT SDK 07 kaip siūlių užpilo medžiaga naudojami nesurištieji medžiagų mišiniai iš mineralinių medžiagų, kurių aptakumo koeficientas turi atitikti ECS35 kategoriją pagal techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 VII skyriaus III skirsnio nurodymus. Aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių procentas pagal techninių reikalavimų aprašo TRA MIN 07 6 priedo 9.6 punktą turi atitikti C90/3 kategoriją. Dėl bet kurių nuokrypių nuo šių nuostatų turi būti atskirai sutarta. 75. Siūlių užpilo ir pasluoksnio medžiagų granuliometrinės sudėtys turi būti taip suderintos tarpusavyje, kad būtų užtikrintas tinkamas filtravimo stabilumas viena kitos atžvilgiu. Filtravimo stabilumas įrodomas, jeigu atitinka šias sąlygas: D15/d15 ≤ 1; D15/d85 ≤ 4; D50/d50 ≤ 5, čia: D15, D50 – skersmenys dalelių (mm), kurių pasluoksnio medžiagos granuliometrinėje sudėtyje yra mažiau kaip 15 arba 50 % medžiagos masės, d15, d50, d85 – skersmenys dalelių (mm), kurių siūlių užpilo medžiagos granuliometrinėje sudėtyje yra mažiau kaip 15, 50 arba 85 % medžiagos masės. 76. Siūlių užpilo viršutinio sieto akučių dydis D gali būti tik vienu dydžiu mažesnis nei pasluoksnio viršutinio sieto akučių dydis D. Tačiau viršutinio sieto akučių dydžiai 4 mm ir 5,6 (5) mm laikomi vienu dydžiu. 77. Jeigu yra numatytas galutinis siūlių užsandarinimas (žr., VIII skyriaus IV skirsnį) tada naudojama 0/2 frakcijos mineralinė medžiaga, kuri neprivalo atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 reikalavimų. Visiškam siūlių užsandarinimui labai tinka mineralinės medžiagos su dideliu mineralinių dulkių kiekiu. 78. Kai trinkelių ar plokščių dangą veikia papildomi poveikiai (pvz., transporto priemonių stabdymas ir greitėjimas, vanduo, degalai ar tepimo alyvos) gali būti tikslinga siūles užsandarinti bituminiais siūlių sandarikliais. Tai užtikrintų dangos atsparumą atitinkamoms apkrovoms. Šie darbai turi būti numatyti darbų apraše. 79. Plotuose, kurie nebus valomi mechanizuotu būdu (šluojami, siurbiami, plaunami), gali būti taip pat naudojami 0/2 frakcijos mineralinių medžiagų mišiniai, kurių aptakumo koeficientas 13 turi atitikti ECS35 kategoriją pagal techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 VII skyriaus III skirsnio nurodymus. 80. Trinkelių ir plokščių dangos turi būti valomos atsargiai. Valant mechaniniu būdu, rekomenduojama nenaudoti vakuuminių įrenginių. Vakuuminius valymo įrenginius galima naudoti tik praėjus 1 metams po dangos įrengimo. Surištosios dangos 81. Surištųjų dangų pasluoksnio ir siūlių užpilo reikalavimai yra nurodyti metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14 VI skyriaus II ir III skirsniuose. II SKIRSNIS. BETONINĖS TRINKELĖS 82. Betoninės trinkelės turi atitikti standarto LST EN 1338 ir techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 VIII skyriaus reikalavimus. Jų visuminis ilgis (gaminimo matmuo) neturėtų viršyti 320 mm. Šis nurodymas negalioja papildomoms detalėms (trinkelėms). 83. Darbų apraše turi būti nurodyti šie duomenys: – forma ir gaminimo matmenys; o prireikus: – viršutinio paviršiaus regimieji požymiai – išvaizda, tekstūra, spalva; – nuožulos, suformuotos skiriamosios iškyšos arba šoninės nuožulos; – lenktos formos trinkelių naudojimas. III SKIRSNIS. BETONINĖS PLOKŠTĖS 84. Žiūrėti šių įrengimo taisyklių VI skyriaus I skirsnį. 85. Betoninės plokštės turi atitikti standarto LST EN 1339 ir techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 XI skyriaus reikalavimus. Jų visuminis ilgis (gaminimo matmuo) neturėtų viršyti 1000 mm (rekomenduojama neviršyti 600 mm). Šis nurodymas negalioja papildomoms detalėms (plokštėms). 86. Darbų apraše turi būti nurodyti šie duomenys: – forma ir gaminimo matmenys; o prireikus: – viršutinio paviršiaus regimieji požymiai – išvaizda, tekstūra, spalva; – nuožulos, suformuotos skiriamosios iškyšos arba šoninės nuožulos; – lenktos formos plokščių naudojimas. IV SKIRSNIS. KERAMINĖS TRINKELĖS (BLOKAI) 87. Keraminės trinkelės (blokai) turi atitikti standarto LST EN 1344 ir techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 IX skyriaus reikalavimus. 14 88. Darbų apraše turi būti nurodyti šie duomenys: – forma ir gaminimo matmenys; o prireikus: – paviršiaus regimieji požymiai – išvaizda, tekstūra, spalva; – nuožulos arba suformuotos skiriamosios iškyšos. V SKIRSNIS. KERAMINĖS PLOKŠTĖS (BLOKAI) 89. Žiūrėti šių įrengimo taisyklių VI skyriaus I skirsnį. 90. Keraminės plokštės (blokai) turi atitikti standarto LST EN 1344 ir techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 XII skyriaus reikalavimus. 91. Darbų apraše turi būti nurodyti šie duomenys: – forma ir gaminimo matmenys; o prireikus: – paviršiaus regimieji požymiai – išvaizda, tekstūra, spalva; – nuožulos arba suformuotos skiriamosios iškyšos. VI SKIRSNIS. GAMTINIO AKMENS TRINKELĖS 92. Gamtinio akmens trinkelės turi atitikti standarto LST EN 1342 ir techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 X skyriaus reikalavimus. Gamtinio akmens trinkelių apatinis ir šoniniai paviršiai neturi būti šlifuoti arba smulkiai apdirbti mechaniniu būdu (žr. standato LST EN 1342 3 skyrių). 93. Darbų apraše turi būti nurodyti šie duomenys: – forma ir gaminimo matmenys; o prireikus: – viršutinio paviršiaus apdirbimo būdas; – viršutinio paviršiaus cheminis apdorojimas. VII SKIRSNIS. GAMTINIO AKMENS PLOKŠTĖS 94. Žiūrėti VI skyriaus I skirsnį. 95. Gamtinio akmens plokštės turi atitikti standarto LST EN 1341 ir techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 XIII skyriaus reikalavimus. 96. Darbų apraše turi būti nurodyti šie duomenys: – forma ir gaminimo matmenys; o prireikus: – viršutinio paviršiaus apdirbimo būdas; – viršutinio paviršiaus cheminis apdorojimas. 15 VIII SKIRSNIS. BETONINIAI BORDIŪRAI IR VANDENS LATAKAI 97. Betoniniai bordiūrai ir įvairaus tipo vandens latakai turi atitikti standarto LST EN 1340 ir techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 XIV skyriaus reikalavimus. 98. Darbų apraše turi būti nurodyti šie duomenys: – forma ir gaminimo matmenys; o prireikus: – viršutinio paviršiaus regimieji požymiai – išvaizda, tekstūra, spalva. 99. Betoniniai bordiūrai ir įvairaus tipo vandens latakai gali būti išliejami vietoje (eismo zonoje). Šiuo atveju betonas turi atitikti standarto LST EN 206-1 ir techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 XIV skyriaus reikalavimus. IX SKIRSNIS. KERAMINIAI BORDIŪRAI 100. Keraminiai bordiūrai turi atitikti standarto LST EN 1344 ir techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 XV skyriaus reikalavimus. 101. Darbų apraše turi būti nurodyti šie duomenys: – forma ir gaminimo matmenys; o prireikus: – paviršiaus regimieji požymiai – išvaizda, tekstūra, spalva. X SKIRSNIS. GAMTINIO AKMENS BORDIŪRAI, VANDENS LATAKAI 102. Gamtinio akmens bordiūrai turi atitikti standarto LST EN 1343 ir techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 XVI skyriaus reikalavimus. 103. Darbų apraše turi būti nurodyti šie duomenys: – forma ir gaminimo matmenys; o prireikus: – viršutinio paviršiaus apdirbimo būdas; – viršutinio paviršiaus cheminis apdorojimas. VIII SKYRIUS. DARBŲ ATLIKIMAS I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 104. Jeigu numatoma, kad didesnėse susijusiose zonose, įrengiamose iš sujungiamų trinkelių, danga vėliau bus išardoma (pvz., dėl inžinerinių tinklų), tai įrengiamą plotą tikslinga padalinti taip, kad tam tikras jo dalis būtų galima visas įrengti iš naujo. Gali būti įtraukta nuostata, kad tokių zonų kraštai turi būti iš stačiakampių arba panašių trinkelių, kur sujungiamų trinkelių kraštai gali būti išlyginami (pvz., naudojant kitų matmenų trinkeles arba jas pjaustant). Šios papildomos priemonės turi būti nurodomos darbų apraše. 16 II SKIRSNIS. PASLUOKSNIS Nesurištosios dangos 105. Sutankintos būklės pasluoksnio storis turi būti nuo 3 cm iki 5 cm. Naudojant statybos produktus, kurių gaminimo storis ≥ 120 mm, pasluoksnio storis gali būti nuo 4 cm iki 6 cm. 106. Kaip pasluoksnio medžiaga yra naudojami nesurištieji mineralinių medžiagų mišiniai 0/4, 0/5, 0/8. Naudojant statybos produktus, kurių gaminimo storis ≥ 120 mm, o pasluoksnio storis didesnis negu 4 cm, kaip pasluoksnio medžiaga yra naudojamas nesurištasis mineralinių medžiagų mišinys 0/11. Žiūrėti šių įrengimo taisyklių VII skyriaus I skirsnį. 107. Pasluoksnio medžiaga turi būti vienalytiškai permaišyta ir vienalytiškai sudrėkinta reikiamu vandens kiekiu, kuris užtikrina geras klojimo ir sutankinimo sąlygas. Surištosios dangos 108. Surištųjų dangų pasluoksnio įrengimo reikalavimai pateikti metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14 VII skyriaus II skirsnyje. III SKIRSNIS. IŠDĖSTYMAS IR KLOJIMAS Nesurištosios dangos 109. Siekiant sumažinti ar išvengti betoninių trinkelių ir plokščių bei keraminių trinkelių ir plokščių pjaustymo, atsižvelgiant į reikiamą klojimo plotį, turi būti iš anksto nustatytas tikslus atstumas tarp bordiūrų, pavienėmis linijomis arba eilėmis išdėstant trinkeles arba plokštes. 110. Pjaustymo reikia vengti, kur galima, naudojant papildomas detales. Tas pats, pavyzdžiui, turi būti taikoma ir lenktoms detalėms. Prireikus, šios nuostatos pateikiamos darbų apraše. 111. Skiriamosios iškyšos (tarpų ribokliai) nėra skirtos užtikrinti taisyklingos siūlės pločio matmenį. 112. Taisyklingam siūlės pločiui užtikrinti gamtinio akmens trinkelės ir plokštės turi būti surūšiuotos pagal leistinųjų nuokrypių nuo gaminimo matmenų didžiausias ir mažiausias vertes. 113. Trinkelių ir plokščių dangos dažniausiai turi būti sutankintos vibravimo priemonėmis, pradedant nuo kraštų ir artėjant vidurio link. Kartu neturi būti neigiamo poveikio numatytam siūlių tiesumui. Plotai, kurių siūlės dar neužpiltos, neturi būti vibruojami. Betoninių trinkelių dangos 114. Betoninės trinkelės ant pasluoksnio išdėstomos arba klojamos eilėmis taisyklingu šablonu paliekant siūlių tarpelius. Siūlių plotis turi būti nuo 3 mm iki 5 mm, o klojant trinkeles, kurių gaminimo storis ≥ 120 mm, siūlių plotis turi būti nuo 5 mm iki 8 mm. Siūlių geometrija turi būti taisyklinga ir sklandi. 17 Betoninių plokščių dangos 115. Betoninės plokštės ant pasluoksnio lygiagrečiai bordiūrams (apvadams) ar kitoms atskaitos ašims išdėstomos arba klojamos eilėmis taisyklingu šablonu paliekant siūlių tarpelius. Siūlių plotis turi būti nuo 3 mm iki 5 mm, o klojant plokštes, kurių gaminimo storis ≥ 120 mm, siūlių plotis turi būti nuo 5 mm iki 10 mm. Siūlių geometrija turi būti taisyklinga ir sklandi. Keraminių trinkelių ir plokščių dangos 116. Keraminės trinkelės ir plokštės ant pasluoksnio išdėstomos arba klojamos eilėmis taisyklingu šablonu paliekant siūlių tarpelius. Siūlių plotis turi būti nuo 3 mm iki 5 mm. Siūlių geometrija turi būti taisyklinga ir sklandi. Gamtinio akmens trinkelių ir plokščių dangos 117. Gamtinio akmens trinkelės ir plokštės išdėstomos arba klojamos įkalant ir paliekant siaurus siūlių tarpelius. Priklausomai nuo trinkelių ir plytelių gaminimo storio, tarp jų paviršiaus briaunų išmatuotas siūlės plotis turi būti: – ne didesnis kaip 6 mm, kai gaminimo storis yra iki 60 mm; – ne didesnis kaip 10 mm, kai gaminimo storis yra nuo 60 mm iki 120 mm; – ne didesnis kaip 15 mm, kai gaminimo storis yra nuo 120 mm; – ne mažesnis kaip 10 mm, kai naudojamos apdirbtos trinkelės ar plokštės. 118. Tašyto paviršiaus trinkelės ir plokštės, kurių gaminimo storis yra nuo 120 mm, ir visos apdirbtos trinkelės ir plokštės išdėstomos ir klojamos eilėmis. Tašyto paviršiaus trinkelės ir plokštės, kurių gaminimo storis yra iki 120 mm, dažniausiai išdėstomos ir klojamos arkos šablono segmentais. 119. Siūlių geometrija turi būti taisyklinga ir sklandi. Toje pačioje eilėje esančios trinkelės ir plokštės turėtų būti kuo vienodesnių matmenų. Surištosios dangos 120. Surištųjų dangų išdėstymo ir klojimo reikalavimai pateikti metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14 VII skyriaus III skirsnyje. IV SKIRSNIS. SIŪLIŲ UŽPYLIMAS Nesurištosios dangos 121. Siūlės turi būti visiškai ir nuolat užpilamos lygiagrečiai atliekamiems klojimo darbams. Siūlėms užpildyti užpilo medžiaga turi būti pilama ant paklotos dangos, įšluojama į siūles, o, jei reikia, įterpiama atskiedus nedideliu vandens kiekiu. Visą siūlių užpilo medžiagos perteklių reikia pašalinti. Po to, plotas, kuris pakankamai išdžiūvo, turi būti sutankintas vibravimo arba kalimo priemonėmis, kol tampa stabilus. Jei reikia, siūlės turi būti užpiltos pakartotinai. 18 122. Gali būti numatomas galutinis siūlių uždarymas, įšluojant į siūles 0/2 frakcijos mineralinę medžiagą ar įterpiant ją atskiedus nedideliu vandens kiekiu. 123. Vibruojant ar įkalant trinkeles, kurios turi specialų paviršių (pvz., spalvotą, keraminį), ir visų rūšių plokštes šį paviršių reikia saugoti ir naudoti specialias sintetines medžiagas. Surištosios dangos 124. Surištųjų dangų siūlių užpylimo reikalavimai pateikti metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14 VII skyriaus IV skirsnyje. V SKIRSNIS. BORDIŪRAI, VANDENS LATAKAI Bordiūrai 125. Bordiūrai (apvadai) arba kraštų sutvirtinimai iš trinkelių klojami ant 20 cm storio pamato su atspara. Naudojamo betono markė – C 12/15 ir stipresnis. Pamatas ir atspara turi būti tinkamai sutankinti. 126. Bordiūrai (apvadai) ir atsparos klojami ant pamato betono mišinio, dar neprasidėjus jo rišimosi procesui. 127. Bordiūrų atsparos įrengiamos 15 cm storio, panaudojant klojinius. Atsparos viršutinė briauna priderinama prie besiribojančios eismo zonos dangos konstrukcijos sluoksnių storio. Atsparos paviršius lengvai nusklembiamas išorėn. 128. Bordiūrų atsparos, esančios negrindžiamoje zonoje, plotis turi būti mažiausiai 15 cm. Bordiūrų atsparas, kurias dažnai veikia didelės mechaninės apkrovos (pvz., žiedinių sankryžų mažų spindulių įvažose ir išvažose), gali prireikti įrengti didesnio pločio ir didesnio gniuždomojo stiprio klasės. Pagrįstais atvejais bordiūrų atsparų plotį galima sumažinti iki 10 cm. 129. Pamato plotis priklauso nuo naudojamų bordiūrų (apvadų), įskaitant atsparą, pločio ir prireikus – vandens latakų pločio. 130. Jeigu prie bordiūro įrengiamas vandens latakas, tai turi būti įrengiamos deformacinės siūlės visame skespjūvyje, įskaitant pamatą ir atsparą. 131. Bordiūrų (apvadų) siūlės įrengiamos su tarpais. Siūlės tarpo plotis – apie 3–5 mm, kuris neužpildomas, išskyrus specialiuosius atvejus (pvz., užvažiuojamų bordiūrų tarpai gali būti užpildomi elastine medžiaga). 132. Kreivėse, kurių spindulys yra 12 m ir mažesnis, turėtų būti naudojami lenktos formos bordiūrai (apvadai). Kreivėse, kurių spindulys didesnis negu 12 m gali būti naudojami tiesūs 500 mm ilgio bordiūrai (apvadai). Kreivėse, kurių spindulys yra 20 m ir didesnis, gali būti naudojami tiesūs 1000 mm ilgio bordiūrai (apvadai). 133. Surištųjų dangų bordiūrų įrengimui gali būti taikomi papildomi reikalavimai pateikti metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14 VII skyriaus IX skirsnyje. 19 Vandens latakai 134. Įvairaus tipo vandens latakai ir iš trinkelių įrengti vandens latakai klojami ant 20 cm storio pamato kartu įrengiant deformacines siūles. Naudojamo betono markė – C 12/15 ir stipresnis. Pamatas turi būti tinkamai sutankintas. 135. Vandens latakai klojami ant pamato betono mišinio, dar neprasidėjus jo rišimosi procesui įrengiant siūles, kurių plotis turi būti ne mažesnis negu 8 mm ir ne didesnis negu 12 mm. Siūlės turi būti užpildytos surištuoju siūlių užpilu. 136. Deformacinės siūlės įrengiamos ne rečiau kaip kas 12 m. Deformacinių siūlių plotis turi būti ne mažesnis negu 8 mm ir ne didesnis negu 15 mm. Jos užpildomos bitumine sandariklio mase (siūlių sandarikliu). 137. Surištųjų dangų vandens latakų įrengimui gali būti taikomi papildomi reikalavimai pateikti metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14 VII skyriaus X skirsnyje. Vietoje (eismo zonoje) liejami bordiūrai ir vandens latakai 138. Vietoje (eismo zonoje) liejamų bordiūrų ir vandens latakų įrengimui taikomi reikalavimai pateikti metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14 VII skyriaus XI skirsnyje. VI SKIRSNIS. TRANSPORTO EISMO LEIDIMAS Nesurištosios dangos 139. Trinkelių ir plokščių dangomis pradėti leisti transporto eismą galima tik tada, kai jų pasluoksnis ir po juo esantis pagrindo sluoksnis be rišiklių yra pakankamai išdžiūvę po atskiestojo siūlių užpilo panaudojimo. 140. Jei trinkelių ir plokščių dangomis pradėjus leisti transporto eismą numatoma papildomai skleisti trūkstamą siūlių užpilo medžiagą, tai reikalingi duomenys turi būti nurodyti darbų apraše. Surištosios dangos 141. Trinkelių ir plokščių surištosios dangos, jas įrengus, turi būti saugomos, kol pasluoksnio ir siūlių užpilo skiediniai įgis pakankamą stiprį. Šiuo laikotarpiu jos turi būti apsaugotos nuo bet kokių apkrovų. Tai taip pat taikoma ir statybvietės personalui vaikščioti ir technologiniam transportui važinėti. Eismo ribojimo trukmė labiausiai priklauso nuo oro sąlygų įrengimo metu, pasirinktų pasluoksnio ir siūlių užpilo skiedinio rūšies. VII SKIRSNIS. PROFILIO PADĖTIS, LEISTINIEJI NUOKRYPIAI Aukščiai 142. Trinkelių ir plokščių dangos turi būti įrengtos pagal projekte nurodytą paviršiaus aukštį, skersinį ir išilginį nuolydį. Dangos viršaus aukščių nuokrypiai nuo projektinių aukščių neturi būti didesni kaip ± 2,0 cm. 20 143. Bordiūrai, apvadai ir kiti panašios paskirties elementai tai pat turi būti įrengti pagal projekte nurodytą paviršiaus aukštį ir padėtį plane. Jų viršaus aukščių nuokrypiai nuo projektinių aukščių ir padėties plane nuokrypiai nuo atskaitos ašių neturi būti didesni kaip ± 2,0 cm. Didesni nuokrypiai leistini tik tada, jei tai leidžia žymiai sumažinti trinkelių ir plokščių pjaustymo darbus. Šiuo atveju užsakovas ir rangovas turi susitarti prieš darbų pradžią. 144. Lygaus paviršiaus bordiūrų, apvadų ir kitų elementų tarpusavio viršutinio ir priekinio paviršiaus nuokrypiai siūlės vietoje neturi būti didesni kaip 2,0 mm, o nelygaus paviršiaus – neturi būti didesni kaip 5,0 mm. Nelygumai 145. Paviršiaus nelygumai, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7, kai naudojamos gamtinio akmens tašyto paviršiaus trinkelės ar plokštės, neturi viršyti 15 mm, o kitais atvejais neturi viršyti 10 mm. Pagrindo sluoksnio nelygumai, kurie viršija leistinuosius nuokrypius, negali būti išlyginti klojant pasluoksnį. 146. Trinkelių ir plokščių danga siūlių vietose turi būti paklota vienodame aukštyje (lygyje). Klojant lygaus paviršiaus statybos produktus nuokrypis neturi viršyti 2 mm, o klojant grublėto paviršiaus statybos produktus nuokrypis neturi viršyti 5 mm. 147. Įrengiant trinkelių ir plokščių dangų prijungtis prie apvadų, kelio (gatvės, eismo zonos) įrenginių ir vandens latakų, šių dangų paviršius turi būti 3–5 mm aukštesnis už apvadų ir kelio įrenginių paviršių ir 3–10 mm aukštesnis už vandens latako briaunos paviršių. Skersiniai arba įstrižiniai nuolydžiai 148. Trinkelių ir plokščių dangų vandens nuleidimą užtikrinantis suminis nuolydis neturi būti: – kai naudojami gamtinio akmens tašyto arba grubiai apdoroto paviršiaus statybos produktai:  važiuojamojoje dalyje mažesnis negu 3,5 %;  kitose eismo zonose mažesnis negu 3,0 %; – visais kitais atvejais mažesnis negu 2,5 %. Darbų atlikimo sąlygotas nuolydžio nuokrypis nuo reikalaujamo (projektinio) neturi būti didesnis negu ± 0,5 %. 149. Vandens latakų išilginis nuolydis turi būti didesnis negu 0,5 %. 150. Jei dėl vietinių sąlygų tokių verčių neįmanoma išlaikyti, prieš darbų pradžią statybos sutarties šalys turi susitarti, kokias papildomas priemones reikia taikyti. Pasluoksnio paviršiaus nuolydis turi būti toks pats kaip ir trinkelių ir plokščių dangos paviršiaus nuolydis. 21 Pasluoksnio storis 151. Mažiausia pasluoksnio storio vertė nurodyta VIII skyriaus II skirsnyje paklojus pasluoksnį negali būti nepasiekta daugiau kaip 1 cm. Nurodyta didžiausia pasluoksnio storio vertė negali būti viršyta. IX SKYRIUS. BANDYMAI I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 152. Bandymai skirstomi į: – tinkamumo bandymus, – vidinės kontrolės bandymus, – kontrolinius bandymus. 153. Bandymai, jei reikia, apima: – ėminio ėmimą, – ėminio supakavimą išsiuntimui, – ėminio nugabenimą į bandymų laboratoriją, – tyrimus, įskaitant bandymų ataskaitą. II SKIRSNIS. TINKAMUMO BANDYMAI Bendrosios nuostatos 154. Tinkamumo bandymus sudaro tokie bandymai, kuriais įrodomas statybos produktų tinkamumas numatomai naudojimo paskirčiai, nurodytai statybos sutartyje. 155. Rangovas, prieš pradėdamas darbus, turi pats įsitikinti ir užsakovui įrodyti pasirinktų naudoti statybos produktų tinkamumą apkrovoms ir numatomiems darbams atlikti. Jeigu pasikeičia šių statybos produktų rūšis ir charakteristikos arba tiesimo (statybos) sąlygos, tinkamumas turi būti įrodomas iš naujo. 156. Mineralinių medžiagų ir medžiagų mišinių tinkamumas įrodomas pateikiant atitikties deklaracijas ir kur privalomas – CE ženklinimą. Kitų statybos produktų tinkamumas įrodomas pateikiant bandymų rezultatus, atitikties deklaracijas, taip pat ženklinimą, numatytą atitinkamuose tų statybos produktų standartuose. 157. Užsakovui reikalaujant, turi būti pateikti pakankamo dydžio (kiekio) visų numatytų naudoti statybos produktų ėminiai (prireikus pavyzdžiai), kurie saugomi kaip kontroliniai ėminiai. Apie tokių ėminių pripažinimą sutarties partneriai turi surašyti protokolą. Šie ėminiai naudojami kontroliniuose bandymuose, įvertinant medžiagų atitiktį projekto (sutarties) reikalavimams. 158. Ypatingais atvejais gali prireikti atlikti išplėstinius tinkamumo bandymus. 22 159. Užsakovas gali nustatyti papildomus reikalavimus ar bandymus, nenumatytus techninių reikalavimų apraše TRA TRINKELĖS 14. Šiuo atveju tokie reikalavimai ir bandymų rūšys bei apimtis nurodomi papildomose techninėse specifikacijose (darbų aprašuose). Mineralinės medžiagos ir nesurištieji mineralinių medžiagų mišiniai 160. Tinkamumo bandymais gamintojas įrodo, kad mineralinės medžiagos ir nesurištieji mineralinių medžiagų mišiniai atitinka techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 VII skyriaus II ir III skirsnių reikalavimus ir yra tinkami naudoti kaip pasluoksnio medžiaga ir siūlių užpilo medžiaga pagal šių įrengimo taisyklių VII skyriaus I skirsnio nurodymus. 161. Įrodant tinkamumą pateikiami šie duomenys: – mineralinių medžiagų ir nesurištųjų mineralinių medžiagų mišinių rūšis ir kilmė; – gamintojo pavadinimas ir adresas; – granuliometrinė sudėtis; – mineralinių dulkių kiekis ir stambiausios frakcijos kiekis; – stambiosios mineralinės medžiagos forma; – aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių procentas; – aptakumo koeficientas; – atsparumas trupinimui; – įmirkio vertė; – atsparumas šalčiui; o prireikus: – aplinkosaugai svarbūs duomenys. Betoniniai elementai 162. Tinkamumo bandymais gamintojas įrodo, kad statybos produktai iš betono atitinka techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 VIII, XI, XIV skyrių reikalavimus ir yra tinkami naudoti pagal šių įrengimo taisyklių VII skyriaus II, III ir VIII skirsnių nurodymus. Betoninės trinkelės 163. Įrodant tinkamumą pateikiami šie duomenys: – statybos produkto rūšis; – gamintojo pavadinimas ir adresas; – forma ir gaminimo matmenys; – atsparumo atmosferos poveikui klasė; – charakteringas tempimo stipris skeliant; – atsparumo dilinimui klasė; o prireikus: – dviejų įstrižainių didžiausio skirtumo klasė; 23 – esamos nuožulos, suformuotos skiriamosios iškyšos arba šoninės nuožulos; – apdailinio sluoksnio storis; – viršutinio paviršiaus regimieji požymiai – išvaizda, tekstūra, spalva; – kitos sutarties sąlygose nurodytos charakteristikos. Betoninės plokštės 164. Įrodant tinkamumą pateikiami šie duomenys: – statybos produkto rūšis; – gamintojo pavadinimas ir adresas; – forma ir gaminimo matmenys; – gaminimo matmenų leistinųjų nuokrypių klasė; – atsparumo atmosferos poveikui klasė; – lenkiamojo stiprio klasė; – atsparumo dilinimui klasė; – ardomosios apkrovos klasė; o prireikus: – dviejų įstrižainių didžiausio skirtumo klasė; – esamos nuožulos, suformuotos skiriamosios iškyšos arba šoninės nuožulos; – apdailinio sluoksnio storis; – viršutinio paviršiaus regimieji požymiai – išvaizda, tekstūra, spalva; – kitos sutarties sąlygose nurodytos charakteristikos. Betoniniai bordiūrai, vandens latakai 165. Įrodant tinkamumą pateikiami šie duomenys: – statybos produkto rūšis; – gamintojo pavadinimas ir adresas; – forma ir gaminimo matmenys; – atsparumo atmosferos poveikiui klasė; – lenkiamojo stiprio klasė; – atsparumo dilinimui klasė; o prireikus: – viršutinio paviršiaus regimieji požymiai – išvaizda, tekstūra, spalva; – kitos sutarties sąlygose nurodytos charakteristikos. o liejant bordiūrus ir vandens latakus vietoje (eismo zonoje): – betono mišinio ir betono eksploatacinės savybės. 24 Keraminės trinkelės, plokštės ir bordiūrai 166. Tinkamumo bandymais gamintojas įrodo, kad statybos produktai iš keramikos atitinka techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 IX, XII ir XV skyrių reikalavimus ir yra tinkami naudoti pagal šių įrengimo taisyklių VII skyriaus IV, V ir IX skirsnių nurodymus. 167. Įrodant tinkamumą pateikiami šie duomenys: – statybos produkto rūšis; – gamintojo pavadinimas ir adresas; – forma ir gaminimo matmenys; – matmenų intervalo klasė; – atsparumo šaldymui ir atšildymui klasė; – skersinės ardomosios apkrovos klasė; – atsparumo dilinimui klasė; o prireikus: – esamos nuožulos arba suformuotos skiriamosios iškyšos; – paviršiaus regimieji požymiai – išvaizda, tekstūra, spalva; – kitos sutarties sąlygose nurodytos charakteristikos. Gamtinio akmens elementai 168. Tinkamumo bandymais gamintojas įrodo, kad statybos produktai iš gamtinio akmens atitinka techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 X, XIII, XVI skyrių reikalavimus ir yra tinkami naudoti pagal šių įrengimo taisyklių VII skyriaus VI, VII ir X skirsnių nurodymus. Gamtinio akmens trinkelės 169. Įrodant tinkamumą pateikiami šie duomenys: – standarto LST EN 1342 pavadinimas ir leidimo data; – komercinis akmens pavadinimas; – petrografinis akmens pavadinimas pagal standartą LST EN 12407; – tiekėjo (gamintojo) pavadinimas ir adresas; – gavybos karjero pavadinimas ir vietovė (valstybė); – forma ir gaminimo matmenys; – atsparumas atmosferos poveikiui; – gniuždomasis stipris; – atsparumas dilinimui; – vandens įmirkis; o prireikus: – viršutinio paviršiaus apdirbimo būdas; – viršutinio paviršiaus cheminis apdorojimas; 25 – kitos sutarties sąlygose nurodytos charakteristikos. Gamtinio akmens plokštės 170. Įrodant tinkamumą pateikiami šie duomenys: – standarto LST EN 1341 pavadinimas ir leidimo data; – komercinis akmens pavadinimas; – petrografinis akmens pavadinimas pagal standartą LST EN 12407; – tiekėjo (gamintojo) pavadinimas ir adresas; – gavybos karjero pavadinimas ir vietovė (valstybė); – forma ir gaminimo matmenys; – atsparumas atmosferos poveikiui; – lenkiamasis stipris; – ardomoji apkrova; – atsparumas dilinimui; – vandens įmirkis; o prireikus: – viršutinio paviršiaus apdirbimo būdas; – viršutinio paviršiaus cheminis apdorojimas; – kitos sutarties sąlygose nurodytos charakteristikos. Gamtinio akmens bordiūrai 171. Įrodant tinkamumą pateikiami šie duomenys: – standarto LST EN 1343 pavadinimas ir leidimo data; – komercinis akmens pavadinimas; – petrografinis akmens pavadinimas pagal standartą LST EN 12407; – tiekėjo (gamintojo) pavadinimas ir adresas; – gavybos karjero pavadinimas ir vietovė (valstybė); – forma ir gaminimo matmenys; – atsparumas atmosferos poveikiui; – lenkiamasis stipris; – vandens įmirkis; o prireikus: – viršutinio paviršiaus apdirbimo būdas; – viršutinio paviršiaus cheminis apdorojimas; – kitos sutarties sąlygose nurodytos charakteristikos. 26 III SKIRSNIS. VIDINĖS KONTROLĖS BANDYMAI 172. Vidinės kontrolės bandymus sudaro tokie bandymai, kuriuos atlieka rangovas arba jo įgaliotinis, kad būtų užtikrinama medžiagų ir medžiagų mišinių savybių bei atliktų darbų atitiktis projekte (sutartyje) nurodytiems reikalavimams. Rangovas turi kruopščiai atlikti reikiamos apimties vidinės kontrolės bandymus. Rangovas tikslią atliekamos vidinės kontrolės apimtį nurodo savo statybos taisyklėse, tačiau ši apimtis neturėtų būti mažesnė negu nurodyta 174 punkte. Rezultatai pateikiami protokole. Jeigu nustatomi nuokrypiai nuo projekto (sutarties) reikalavimų, priežastys, lemiančios nuokrypius, turi būti tuoj pat pašalinamos. Šiuo atveju vidinės kontrolės apimtis turi būti padidinta, kol nusistovės gera gamybos kokybė. 173. Užsakovui ar techniniam prižiūrėtojui pareikalavus, būtina pateikti vidinės kontrolės bandymų rezultatus. 174. Vidinės kontrolės rūšis ir apimtis yra nurodyta toliau. 174.1. mineralinių medžiagų ir medžiagų mišinių bandymai klojant: – reikalavimai pagal VII skyriaus I skirsnį; – granuliometrinė sudėtis ir mineralinių dulkių kiekis mažiausiai kiekvieniems 1000 m2 pakloto medžiagų mišinio; – profilio padėtis ir pasluoksnio lygumas pagal poreikį; – klojamo sluoksnio storis; 174.2. trinkelių, plokščių dangų ir bordiūrų (apvadų) bandymai baigus darbus: – reikalavimai pagal VII skyriaus II–X skirsnius ir VIII skyriaus VII skirsnį; – profilio padėtis ir lygumas; – pasluoksnio storis; – siūlių plotis ir siūlių taisyklingumas (tiesumas). IV SKIRSNIS. KONTROLINIAI BANDYMAI Bendrosios nuostatos 175. Kontrolinius bandymus galima atlikti tuo pačiu metu su vidinės kontrolės bandymais. Vidinės kontrolės bandymų, atliktų kartu su užsakovu, rezultatai gali būti pripažįstami kaip kontrolinių bandymų rezultatai. Kartu su vidinės kontrolės bandymais atliktų kontrolinių bandymų rezultatus, jeigu įmanoma ir tikslinga, galima naudoti atsiskaityti už darbus. Esant poreikiui, bandymų skaičių galima didinti arba mažinti. Kontroliniai bandymai 176. Kontroliniai bandymai yra užsakovo bandymai, kuriais nustatoma, ar medžiagų, medžiagų mišinių savybės ir užbaigti darbai atitinka projekto (sutarties) reikalavimus. Šių bandymų 27 rezultatai yra darbų priėmimo pagrindas. Ėminių ėmimą ir tikrinimus, kuriuos galima atlikti sluoksnio įrengimo ruože, atlieka užsakovas dalyvaujant rangovui. Jeigu nurodytu laiku rangovas neatvyksta, ėminiai imami ir tikrinimai atliekami jam nedalyvaujant. 177. Imti ėminius ir supakuoti išsiuntimui gali padėti ir rangovas, tačiau ėminius išsiųsti ir bandymus atlikti gali tik pats užsakovas arba techninis prižiūrėtojas, arba užsakovo pripažinta akredituota laboratorija. Bandymų laboratoriją paskiria užsakovas arba techninis prižiūrėtojas. Kontrolinių bandymų apimtis 178. Mineralinės medžiagos ir medžiagų mišiniai. Dažniausiai turi būti atliekami šie pabaigtų darbų kontroliniai bandymai: – mineralinių medžiagų mišinio granuliometrinė sudėtis ir mineralinių dulkių kiekis pagal poreikį; – mineralinių medžiagų ir medžiagų mišinių atitiktis reikalavimams, išdėstytiems VII skyriaus I skirsnyje; – pasluoksnio storis. 179. Dangos iš betoninių trinkelių arba plokščių. Dažniausiai turi būti atliekami šie pabaigtų darbų kontroliniai bandymai: – statybinių elementų atitiktis reikalavimams, išdėstytiems VII skyriaus II ir III skirsniuose; – profilio padėtis ir lygumas; – siūlių plotis ir prireikus siūlių taisyklingumas (tiesumas). 180. Dangos iš keraminių trinkelių arba plokščių. Dažniausiai turi būti atliekami šie pabaigtų darbų kontroliniai bandymai: – statybinių elementų atitiktis reikalavimams, išdėstytiems VII skyriaus IV ir V skirsniuose; – profilio padėtis ir lygumas; – siūlių plotis ir prireikus siūlių taisyklingumas (tiesumas). 181. Dangos iš gamtinio akmens trinkelių arba plokščių. Dažniausiai turi būti atliekami šie pabaigtų darbų kontroliniai bandymai: – statybinių elementų atitiktis reikalavimams, išdėstytiems VII skyriaus VI ir VII skirsniuose; – profilio padėtis ir lygumas; – siūlių plotis ir prireikus siūlių taisyklingumas (tiesumas). 182. Betoniniai, keraminiai arba gamtinio akmens statybiniai elementai. Dažniausiai turi būti atliekami šie pabaigtų darbų kontroliniai bandymai: 28 – statybinių elementų atitiktis reikalavimams, išdėstytiems VII skyriaus VIII, IX ir X skirsniuose; – profilio padėtis ir lygumas; – siūlių plotis ir prireikus siūlių taisyklingumas (tiesumas). Papildomi kontroliniai bandymai 183. Jeigu manoma, kad kontrolinių bandymų rezultatai nebūdingi visam bandymams priskirtam plotui, rangovas turi teisę prašyti atlikti papildomus kontrolinius bandymus. Užsakovui taip pat išlieka teisė savo nuožiūra atlikti papildomus kontrolinius bandymus. 184. Ėminio vietą ir priskiriamą ploto dalį užsakovas ir rangovas nustato kartu. Jeigu pradiniam kontroliniam bandymui priskirta ploto dalis neaiški ir/ar abipusiu sutarimu negalima nustatyti ribų (pvz., vertinant vizualiai ar remiantis radiometrinių matavimų rezultatais), tai papildomam kontroliniam bandymui priskiriama ploto dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 20% pradiniam kontroliniam bandymui priskiriamo ploto. 185. Darbų priėmimą lemia pradinių ir papildomų kontrolinių bandymų nuo šiol jiems priskirtose plotų dalyse rezultatai. 186. Jeigu papildomų kontrolinių bandymų reikalauja rangovas, tai šių bandymų išlaidas apmoka jis pats. Arbitražiniai tyrimai 187. Arbitražiniai (ginčo sprendimo tarp įmonių teisme) tyrimai – tai tam tikrų kontrolinių bandymų, kurių atlikimo kokybe (pvz., savų tyrimų pagrindu) abejoja užsakovas arba rangovas, pakartojimas. 188. Vieno iš sutarties partnerių pasiūlymu kontrolinius bandymus pakartoti pavedama nepriklausomai akredituotai laboratorijai, kuri neatliko pradinių kontrolinių bandymų. Pakartotų kontrolinių bandymų rezultatai pakeičia pirminių kontrolinių bandymų rezultatus. 189. Arbitražinių tyrimų išlaidas, įskaitant visas papildomas išlaidas, apmoka ta šalis, kuriai tenka nepalankus sprendimas. V SKIRSNIS. BANDYMO METODAI Bendrosios nuostatos 190. Mineralinių medžiagų, medžiagų mišinių ir kitų įvairių statybos produktų charakteristikoms nustatyti galioja bandymo metodai, nurodyti atitinkamai techninių reikalavimų aprašuose TRA MIN 07 ir TRA TRINKELĖS 14. Jeigu prireikia papildomų bandymo metodų, tai šie metodai turi būti nurodomi arba pateikiami darbų aprašuose. 29 Ėminių ėmimas 191. Mineralinių medžiagų ir medžiagų mišinių ėminių ėmimas ir dalijimas atliekamas pagal standartų LST EN 932-1, LST EN 932-2 ir LST EN 13286-1 nurodymus. 192. Statybinių elementų ėminių ėmimas atliekamas pagal atitinkamų techninių reikalavimų standartų nurodymus (žr. techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 I–VI skyrius). Statybinių elementų ėminiai turi būti reprezentatyvūs viso patiekto statybinių elementų kiekio, kuriam jie priklauso, atžvilgiu. Granuliometrinė sudėtis 193. Granuliometrinė sudėtis nustatoma pagal standarto LST EN 933-1 nurodymus. Bandymas atliekamas sijojant, prieš tai plaunant atskyrus mineralines dulkes (daleles, mažesnes negu 0,063 mm). Trinkelių ir plokščių dangos, bordiūrai 194. Profilio padėties atitiktis projektinei padėčiai tikrinama niveliuojant arba matuojant nuo valo nustatytais intervalais (atstumais). Skersinį ir įstrižinį nuolydį galima tikrinti, naudojant polinkio matuoklį. 195. Lygumą reikia tikrinti 3 m ilgio liniuote pagal standarto LST EN 13036-7 nurodymus, arba atitinkamu lygumo matavimo prietaisu. 196. Pasluoksnio storis nustatomas gylmačiu remiantis Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių storio nustatymo instrukcija DKSNI–95. X SKYRIUS. DARBŲ PRIĖMIMAS I SKIRSNIS. DARBŲ PRIĖMIMO TERMINAI 197. Užbaigtus darbus užsakovas arba techninis prižiūrėtojas turi priimti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po raštiško pranešimo apie juos. 198. Darbų priėmimo terminas pratęsiamas, jeigu rangovas dar nepateikė darbams įvertinti reikalingų rezultatų pagal sutartyje numatytus medžiagų ir medžiagų mišinių bandymus arba paslėptų darbų aktų. 199. Jeigu užsakovas galutiniam užbaigtų darbų įvertinimui nustatytu laiku dar nepateikė reikalingų bandymų rezultatų, tai jis naudojasi sutarties sąlygomis. 200. Tokia pati tvarka galioja priimant užbaigtas darbų dalis. II SKIRSNIS. PRIEŠLAIKINIS NAUDOJIMAS 201. Užsakovas turi teisę darbą ar darbo dalį priimti anksčiau sutartyje numatyto termino, tačiau užsakovas apie tokį savo sprendimą turi pranešti rangovui. Reikalingos priemonės turi būti suderintos raštu. 30 202. Jeigu rangovas prašo priimti darbus anksčiau sutartyje numatyto termino, užsakovui dėl darbų priėmimo galioja šio skyriaus I skirsnyje nurodytas terminas. 203. Jeigu eismo zonos, kuriose atliktos tam tikros darbų dalys, naudojamos tolesniems įrengimo darbams, tuomet tų darbų dalių priimti kaip užbaigtų darbų negalima. 204. Jeigu darbų priėmimo nėra reikalaujama, darbai laikomi priimtais pasibaigus 15 darbo dienų po raštiško pranešimo apie juos. Tokia pati tvarka galioja priimant užbaigtas darbų dalis. III SKIRSNIS. RIBINIŲ VERČIŲ IR LEISTINŲJŲ NUOKRYPIŲ VIRŠIJIMAS (NEPASIEKIMAS) 205. Jeigu priimant darbus nustatomi VIII skyriuje nurodytų ribinių verčių ar leistinųjų nuokrypių viršijimai (nepasiekimai), tai laikoma defektu. Be to, gali būti nustatomi ir kiti, šiose taisyklėse neaprašyti, defektai. XI SKYRIUS. DEFEKTŲ VALDYMAS 206. Defektai turi būti šalinami rangovo lėšomis, perklojant sluoksnius, trinkeles ar plokštes arba atliekant kitus užsakovo nurodytus darbus, jei kitaip nesutariama su užsakovu (pailgintas garantinis terminas, sumažinta kaina). 207. Jei, dėl paminėtų ribinių verčių ar leistinųjų nuokrypių nesilaikymo, defektų atsiranda garantinio periodo metu, tai užsakovas turi teisę reikalauti juos pašalinti. XII SKYRIUS. DEFEKTŲ PAŠALINIMAS I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 208. Rangovas turi garantuoti, kad jo atlikti darbai yra kokybiški ir atitinka projekto (sutarties) reikalavimus. Jis privalo visus per garantinį terminą atsiradusius defektus pašalinti savo lėšomis. 209. Rangovas neatsako už atliktų darbų kokybę, jeigu jis laiku, t.y. prieš darbų pradžią, buvo raštu pranešęs apie užsakovo tiektų arba nurodytų naudoti medžiagų trūkumus, apie nekokybiškus kitų rangovų paruošiamuosius darbus. II SKIRSNIS. DARBŲ ĮVERTINIMAS 210. Vertinant darbus garantinio termino metu atsižvelgiama į konstrukciją ir apkrovas atitinkantį nusidėvėjimą. III SKIRSNIS. GARANTINIAI TERMINAI 211. Yra nustatyti toliau pateikti garantiniai terminai. 31 Naujos zonos įrengimas (statyba) 212. 5 metų garantinis terminas nustatomas tuo atveju, kai įrengiama visa eismo zonos dangos konstrukcija (ne stadijinis tiesimas) ir sutarties sąlygos rėmėsi galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais. Kiti atvejai 213. Kitais atvejais kelių tiesimo produktams (atvejai, kai atliekamas sluoksnių stadijinis tiesimas, tarpinių konstrukcijų sluoksnių tiesimas, dangos įrengimas ant seno posluoksnio, eismo zonos dangos pakeitimas (atnaujinimas) ir t.t.) taikomos Statybos įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatos, tačiau rangovo (tiekėjo) išduodamuose dokumentuose nustatyti garantiniai terminai negali būti trumpesni nei nurodyti statybos sutarties sąlygose ir/ar techninėse specifikacijose. XIII SKYRIUS. ATSISKAITYMAS UŽ ATLIKTUS DARBUS 214. Techninėse specifikacijose reikia nurodyti atsiskaitymo už atliktus darbus būdą. 215. Dažniausiai atsiskaitoma: – už įrengtą trinkelių ar plokščių dangą – pagal plotą (m2 ); – už įrengtus bordiūrus (apvadus) ir vandens latakus – pagal ilgį metrais (m); – už deformacines siūles – pagal ilgį metrais (m); – už bitumine sandariklio mase (siūlių sandarikliu) užpildytas siūles – pagal ilgį metrais (m). 216. Už didesnį įrengtos dangos plotį, ilgį, storį, nei nurodyta sutartyje, atlyginama, jei dėl jų buvo raštiškas užsakovo nurodymas. Rangovas turi laiku pareikalauti tokio nurodymo, jeigu didesnių matmenų dangą reikia rengti dėl priežasčių, nesusijusių su rangovo atliekamais darbais. 217. Užsakovo pareikalavimu atsiskaitymui kartu paimtus ėminius rangovas privalo perduoti užsakovui.

- See more at: http://www.oridanas.lt/straipsniai/isakymas-del-automobiliu-keliu-dangos-konstrukcijos-is-trinkeliu-ir-ploksciu-irengimo-taisykliu-it-trinkeles-14-patvirtinimo/#sthash.wo8y4kqP.dpuf
Add a comment...

Post has attachment
DAUGIAU NEI 20 METŲ PATIKRINTA SKANDINAVIJOS SĄLYGOMIS

Dėl lengvo ir greito montavimo, nepriekaištingos darbų ir blokelių kokybės, technologija paplito visoje Skandinavijoje. PAGAMINTA SUOMIJOJE.

check markGARANTUOJAME NAMO SIENŲ SANDARUMĄ. A, A+ klasės namams

Nuo 2016 metų visi namai turi atitikti A klasės reikalavimus, o nuo 2018 m. – A+ klasės reikalavimus t.y. turi būti sandarūs (n50=0,6xh).

check markNEREIKIA BAIMINTIS DĖL STATYBOS BROKO

Nereikia baimintis dėl statybos broko ir prižiūrėti statybininkų. Pagrindinis tikslas statant namą- kad jis būtų šiltas. Neįmanoma padėti LAMMI blokelį taip, kad apšiltinimo sluoksnis būtų pažeistas. Apšiltinimo sluoksnį izoliuoja dvi išorinės monolitinės sienos.

check markNEREIKALINGI TINKAVIMO DARBAI

Išorinių ir vidinių sienų paviršius nereikalauja papildomo išlyginimo. LAMMI blokeliai gamybos procese yra apdirbami deimantiniais diskais, kurie padaro blokelius itin tikslių matmenų. Iš vidaus- glaistome, iš lauko- dekoratyvinis tinkas arba klinkerio plytelės, akmuo…

check markGREITA, LENGVA STATYBA BE MŪRIJIMO DARBŲ

Lammi blokeliai sudedami ir užpilami betonu, taip sudarydami dvi monolito sienas iš išorės, o viduryje tarp jų, apšiltinimo sluoksnis iš neopor (u= 11).

check markLAMMI BLOKELIAI SIENOMS IR PAMATAMS

Tradiciniai blokeliai mūrijami ant pamato, to pasekoje turite ne sandarumą (šalčio tiltelį). Lammi blokeliai sudaro vientisą betono monolito sieną. Pamatas su siena neturi sujungimo. Siena prasideda nuo pamato pado ir baigiasi iki stogo mūrloto. Lammi blokeliai idealiai tinka įrengti namams su apšiltintu rūsiu.

check markLAMMI BLOKELIAMS NEREIKIA SĄRAMŲ IR ŽIEDO

Pilant betoną į sienas jis suformuoja ir monolitinį žiedą ir sąramas. Pasikartosiu LAMMI blokeliai be šalčio tiltų. Su LAMMI blokeliais sąramos apšiltintos be šalčio tiltelių, todėl langai ir durys montuojamos į apšiltinimo sluoksnį neopor.

check markAPSAUGA NUO GRAUŽIKŲ

Ypatingas sienų tvirtumas ir sandarumas leidžia ne tik apsisaugoti nuo rudeninio graužikų antpuolio, bet ir suteikia galimybę laisvai tvirtinti stogelį, markizę … Išorinė monolitinė siena yra vientisa su pamatu, todėl graužikas neturės galimybių patekti į apšiltinimo sluoksnį. Graužikai sugeba pragraužti net pamatus >>>

check markPUIKIOS ŠILUMOS AKUMULIACINĖS SAVYBĖS

Svarbu kad šiluma turėtų, kur kauptis. Aukšto tankio medžiagos tokios kaip betonas, akmuo, molis, turi savybę kaupti šilumą. Per didelis sluoksnis tokios medžiagos yra neigiamas, nes reikalingas ilgas laiko tarpas jas įšildyti. LAMMI blokeliai turi optimalų akumuliacinį sluoksnį (110 mm)

http://www.oridanas.lt/

http://www.lammiblokeliai.lt/

- See more at: http://www.oridanas.lt/straipsniai/su-lammi-blokeliais-statyba-be-klaidu-kodel-verta-rinktis-lammi-blokelius/#sthash.xGzD5NKZ.dpuf
Add a comment...

Post has attachment

Post has attachment

Post has attachment
Poliniai ir Juostiniai PAMATAI.

NAMO PAMATAI.
KIEK SKIRTI JIEMS DĖMESIO?
• Ar blogi pamatai gali sugadinti namo sienas?
• Ar netaisyklingų matmenų pamatai įtakos į stogo konstrukciją?
• Ar apsaugoti pamatai nuo drėgmės, kuri gali sugadinti sienų konstrukciją ir apdailą?
• Ar neperšals pamatai, šaldydami sienas, kurios netik didins energijos sąnaudas, bet ir atneš daug nepageidaujamų problemų?
KAS PARENKA PAMATUS?
Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį, kad pamatus parenka konstruktorius.
Didelė klaida, kai pamatus pasirenkame patys ar pagal kaimyno ar statybininko rekomendacijas. Investicijų taupymas pamatams, vėlesnėje statybos stadijoje gali padidėti net keletą kartų, todėl pasistenkite įvertinti pamatų įtaką visai namo statybai ir jos apdailai.
Pamato pasirinkimui turite žinoti grunto stovį, tam atliekami geologiniai tyrimai. Gautos išvados skirtos konstruktoriui projektuojančiam ir skaičiuojančiam namo pamatų tvirtumą. Už parinktus pamatus atsako konstruktorius. Daugeliu atveju nesuprantama, kodėl stengiamasi sutaupyti ~300€ neatliekant geologinius tyrinėjimus. Juk rizikuojate namo kokybe ir didele pinigų suma.
Būna atvejų, kai geologinių tyrimų išvadose numatyti keli galimi pamatų variantai. Tada galite rinktis jūs.
Taip pat turite žinoti aplinkos reljefą, kuris įtakoją, ar viena namo dalis bus žemėje.
Būtina žinoti, kaip surinksite virš gruntinius vandenis, kaip įrengsite drenažo sistemą.
KOKIE PAMATAI BŪNA?
Patirtis akivaizdžiai parodė, kad daugeliu atvejų termoizoliacijos įrengimui neskiriama pakankamai dėmesio. Didelis pastato priešas – žiemą atsirandantys šalčio tilteliai. Net ir pačiu storiausiu izoliacinės medžiagos sluoksniu netinkamai apšiltintas pamatas leidžia šalčiui be kliūčių skverbtis į pastato vidų, ima rasoti siena. Susidarius palankioms sąlygoms, kyla grėsmė atsirasti pelėsiui.
Pasirenkant statybos būdą ar technologiją reikėtų atsižvelgti į technologijos paprastumą ir galimybę išvengti klaidų. Rinktis medžiagas, kurios neleidžia klysti.
Juostiniai pamatai
Juostiniai pamatai vieni iš seniausiai naudojamų pamatų. Namo perimetru yra suformuojamas pamato padas (žr. pamato pado klojiniai LAMMI TASSU). Ant jo formuojamas pamatas iš: betono blokų, betono monolito ar betoninių blokelių. Pamato padas dažnai įgilinamas žemiau įšalo lygio (1,2-1,5 m), kad įšalas nepasiektų vandens. Sušalęs vanduo kilnoja pamatus, todėl būtinas drenažas žemiau pamatų.
Atsižvelgiant į Suomijos konstruktorių patirtį, galima negilinti pamatų žemiau įšalo, jeigu atitolinsite nuo pamato įšalą. 40 cm gylyje įrengsite apšiltinimą – šalčio barjerą, kad įšalas nepatektų po pamatais. Taip pat būtinas drenažas, kad vanduo nesikauptų po pamatais. Toks būdas tinka, kai gruntiniai vandenys aukštai.

Poliniai pamatai
Poliniai pamatai su rostverku – dažnai renkasi dėl greito įrengimo ir nedidelių žemės darbų. Tokiu būdu manoma, kad sutaupoma. Neapsigaukite. Pamatų įrengimas neapsiriboja tik polių išgręžimu ir rostverko betonavimu. Kaip ir kiti pamatai, jie reikalauja apšiltinimo, drenažo ir hidroizoliacijos. Mano manymu polinius pamatus yra sudėtingiausia apšiltinti. Rostverkai įrengiami negiliai žemėje, todėl šalčiui patekti po pamatais ir namu labai lengva.
Didžiausia klaida, kai rostverkas įrengiamas virš žemės paviršiaus. Įšalas pasiekia betoninius polius ir šaltis jais kyla į patį rostverką. Daugelis tai nuvertina ir sako, kad tai nedideli nuostoliai, bet mes gi norime A+ klasės namo(pasyvaus ) . Ir jeigu matoma, bet viena nuostolių rizika reikėtų ją eliminuoti. Vėlgi pasiremsime Suomių patirtimi ir įrengę šalčio barjerą( pakloję polistirolo sluoksnį) įšalą atitolinsime nuo pamatų. Taip pat apsaugosime polius nuo peršalimo ir apsaugosime drenažą nuo užšalimo.

LAMMI pamatai – tai pamatai iš gerai apšiltintų, tarpusavyje sandariai be šalčio tiltelių sujungtų blokelių sistema.
Lammi blokeliai neturi cokolio, nes jie naudojami ir pamatams ir sienoms. Nėra perėjimo iš vienos medžiagos į kitą. Lammi blokeliai suformuoja vientisą sieną , kuri „išlenda“ iš žemės ir kyla iki stogo.
Kam reikalingas geras drenažas?
Pamatus kilnoja įšalas. Tai sušalęs vanduo po pamatais. Reikia panaikinti visas galimas rizikas. Įrengiant visų tipų pamatus reikia įrengti drenažą, kad po pamatais nestovėtų susikaupęs vanduo. Drenažas įrengiamas 100 mm žemiau pamato. Gruntas po pamatu turi lengvai drenuotis (skalda arba žvyras). Jeigu gruntiniai vandenys aukštai galima remtis Suomių patirtimi ir juostinius pamatus negilinti žemiau įšalo, o sukurti žemėje šalčio barjerą ir atitolinti įšalo zoną, kad neperšaltų pamatai. Polistirolas apsaugo pamatus ir drenažą nuo įšalo (žr. paveikslėlis-brėžinys). Šaltis nuo sukurto barjero skverbiasi 45 laipsniu kampu, bet nepasiekia pamato ir drenažinio vamzdžio.

Kokį vaidmenį vaidinas pamatų hidroizoliacija?
Lietuva-lietaus kraštas, ir kritulių iškrenta daugiau nei spėja išgaruoti.Tuo tikslu jau nuo seno Lietuvoje įrenginėjamas drenažas. Be pamatų hidroizoliacijos ir šiltinimo, perteklinis vanduo esantis grunte skverbiasi į pamatus, esant neigiamai temperatūrai drėgmė ardo namo pamatus.Jei pamatai neapšiltinti , grindyse jaučiama vėsa, sienos sudūrime su pamatu kartais gali atsirasti pelėsis.
Kokios sutinkamos dažniausios klaidos?
Cokolis viena iš pagrindinių statybos klaidų. Kai jungiasi dvi atskiros tarpusavyje nesijungiančios medžiagos yra didelė rizika, kad tarp jų bus nesandarumas. Mūsų 6 metų sandarumo matavimo patirtis rodo, kad ~80% namų turi nesandarius cokolius.

Tokiu būdu pro cokolį veržiasi į namą šaltas oras. Būtina cokolį ne tik perdengti šildymo medžiagą , bet ir sandarinti sandarinimo juostomis. Su LAMMI blokeliais išvengsite šios problemos, nes pamatas ir siena yra iš vientisos betono monolitinės medžiagos.
Skandinavijos projektuotojai ir konstruktoriai renkasi LAMMI blokelius.
A klasės ir A+ klasės namai (dar vadinami pasyvūs namai) turi būti sandarūs ir be šalčio tiltelių. Tai suprato Skandinavijos projektuotojai jau prieš 20 metų. Tikimės, kad sudominome jus, todėl susisiekite su LAMMI blokeliųspecialistais mob. +370 608 66611 ir Jums suteiksime išskirtinę informaciją pamatų klausimais. Poliniai ir Juostiniai PAMATAI.
Photo
Add a comment...
Wait while more posts are being loaded