Profile cover photo
Profile photo
Vda Titanikas
21 followers
21 followers
About
Vda's posts

Post has attachment

Balandžio 28 d. (penktadienį), 17 val. Vilniaus dailės akademijos (VDA) parodų salėse „Titanikas“ (II aukštas) atidaroma Vyganto Paukštės personalinė tapybos paroda.

Lygiai po dešimties metų Vygantas Paukštė prisistato Vilniaus (ir ne tik) publikai didele paroda Dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“. Tai per šį laiko tarpą sukurti kūriniai, pavadinti lakonišku ir daug pasakančiu apibrėžimu – TAPYBA.

V. Paukštė yra tapytojas iš prigimties. Jo tapyba – tai ir jausmai, ir emocijos, ir svarbiausia – grynos ir nesumeluotos spalvos (ryškios, svaiginančios, drąsios), kalbančios iš savęs ir apie save. V. Paukštė tapo būsenas ir įsivaizdavimus, situacijas ir lyrinius ekspromtus. Menininką charakterizuoja jo paveikslų fonuose gestikuliuojančios figūros – išilgintomis galūnėmis, charakteringais profiliais, perkreiptais torsais.

V. Paukštė studijavo tapybą tuometiniame LTSR dailės institute (dabar – VDA) 1976-182 metais, menininkas yra grupės 24 narys, gyvena Vilniuje, dirba J. Vienožinskio dailės mokykloje, toje pačioje Akademijoje.

Pats V. Paukštė apie tapybą sako:
„Niekada nežinau, kaip atrodys paveikslas, kaip pasibaigs jo istorija. Ne tik pavaizdavimas (nepatinka žodis „siužetas“), bet ir teptuko lakstymas arba gulinėjimas ant drobės.
Viskas priklauso nuo gero nusiteikimo padaryt. Priverstiniu būdu ne visada pavyksta. Dažniausiai ne visada.
Jeigu žinočiau, kaip viskas turi būti ir sugebėčiau tai paaiškinti, tapyti jau nebereikėtų.“


Paroda veiks iki gegužės 20 d.

Photo

Post has attachment
Meninio tyrimo parodoje 25 menininkai ir dizaineriai atskleis savo kūrybinius darbalaukius

Balandžio 26 d. (trečiadienį), 17 val. Vilniaus dailės akademijos (VDA) parodų salėse „Titanikas“ (I aukštas) atidaroma meninio tyrimo paroda „Darbalaukis“.

Darbalaukis – tai ir darbastalis, ir darbo proceso išklotinė bei ekspozicijos vieta, kurią dažnai mato tik pats besidarbuojantysis. Šioje parodoje ji atidengiama kolegoms ir žiūrovams ir pradedamas pokalbis tarp žmonių, artefaktų ir idėjų.
Parodą kuruojantis doc. dr. Vytautas Michelkevičius klausia: „Kaip atrodo meno doktoranto darbalaukis ar jo momentinė nuotrauka? Gal tai aibė vaizdinių ir tekstinių elementų, išsimėčiusių po skaitmenį lauką (desktop)? Gal tai tvarkingai ir konceptualiai surūšiuotas kompiuterinis peizažas? Gal tarpusavyje besikalbantys objektai ir artefaktai, paskleisti ant darbastalio ar lentynos? Ar tiesiog minčių bei objektų žemėlapis ant studijos sienos ar grindų? O gal net įbalsintas ar įvaizdintas rašto ar tiriamasis darbas?“

Parodoje regėsime 25 meno doktorantų (dailės arba dizaino krypčių) pozicijas. Darbalaukis čia tampa darbavaizdžiu, jo plokštumos išsidėsto erdvėje tarsi meninė publikacija, o dalyviai siūlo sprendimus, kaip kūrybiškai permąstyti programos ir institucijos nustatytus formatus.

Parodos kuratorius teigia, kad tai paroda-eksperimentas arba praktinis mąstymas apie tai kaip menininkas ir dizaineris gali būti tyrėjas ir apginti daktaro laipsnį: „Tai ne meno ar dizaino, o meninio tyrimo paroda – kitaip tariant, meno doktorantų projektų ekspozicija, kurioje svarstoma, kaip pristatyti tyrimus ar jų etapus, kad jie būtų perskaitomi, peržiūrimi, perklausomi tiek meno bei dizaino, tiek mokslo kontekste, kadangi savo prigimtimi meno doktorantūra yra jų abiejų dalis.“

Parodoje ant pakabintų, pastatytų ir paguldytų darbastalių dalyviai pristato savo kūrybos ir tyrimo procesus, naudodami įvairias medžiagas, žemėlapius, videoprojekcijas, fotografijas, dienoraščius, užrašus, eskizus ir objektus. Netikėtos medžiagų ir artefaktų kombinacijos atskleidžia auditorijai paprastai nematomus menininkų ir dizainerių darbo aspektus.

Parodoje dalyvauja ir jauni, ir jau patyrę bei pripažinti VDA meno doktorantūroje kuriantys menininkai bei dizaineriai: Arnas Anskaitis, Dovilė Bagdonaitė, Dovilė Dagienė, Eglė Grėbliauskaitė, Eglė Ulčickaitė, Elzė Sakalinskaitė, Ieva Bertašiūtė-Grosbaha, Jevgenija Sidorevič, Jolanta Kyzikaitė, Justė Pečiulytė, Konstantinas Gaitanži, Kristė Kibildytė-Klimienė, Laisvydė Šalčiūtė, Marius Dirgėla, Mindaugas Reklaitis, Renata Maldutienė, Renata Obcarskė, Rokas Dovydėnas, Sandra Mockutė-Cicėnė, Sara Lundberg, Saulius Leonavičius, Tomas Daukša, Tomas Martišauskis, Vygintas Orlovas, Viktorija Sokolovskaja.

Paroda veiks iki gegužės 14 d., VDA parodų salės „Titanikas“ I aukšte, Maironio g. 3, Vilnius.

Gegužės 3–4 d. parodos erdvėje doktorantai pristatys savo projektus.

VDA dailės ir dizaino krypčių meno doktorantūros programą vykdo nuo 2011 m., kai ji pakeitė iki tol egzistavusią aspirantūros programą. VDA jau suteikė 10 meno daktarų ir ji turi didžiausią meno doktorantūros programą tarp Baltijos ir Rytų Europos universitetinių meno akademijų.

Photo

Akreditacija | Tapybos katedros studentų darbai. 2011–2017

2011 m. VDA tapybos programos buvo vertinamos tarptautinių ekspertų ir buvo akredituotos maksimaliam šešerių metų laikotarpiui. Ruošiantis naujam vertinimui, kilo idėja atsigręžus atgal apžvelgti prabėgusius šešerius metus, suprasti, kur ir kaip ėjome, kur esame ir kur toliau eisime. Tai – ataskaita ne tik ekspertams, bet ir visuomenei, siekiant būti „akredituotiems“ žiūrovų.

Parodos pagrindą sudaro bakalauro ir magistro studijų baigiamieji darbai arba jų fragmentai, pristatant kuo didesnę idėjų ir formos įvairovę. Ne vienas iš baigusiųjų tęsia studijas VDA meno doktorantūroje.

Paroda veiks iki balandžio 25 d.




Post has attachment

Post has attachment

Balandžio 4 d., 18 val. VDA parodų salėse „Titanikas“ (Maironio g. 3, I aukštas) atidaroma Justino Vaitiekūno personalinė tapybos ir piešinių paroda

Justinas Vaitiekūnas yra tipiškas ir chrestomatinis, o taip pat unikalus ir charizmatiškas Lietuvos tapytojas. Taip pat būtų galima apibrėžti šio menininko (nes tai daugiau menininkas, žmogus, kuriantis ne vien tapybą ar elementarius paveikslėlius) vietą laike – jis iškilo ir išryškėjo praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje (devyniasdešimtaisiais), kuomet Lietuvoje klestėjo nusikalstamumas, egzistavo ekonominis sąmyšis, o mene buvo kalbama apie tapybos mirtį bei naujus strateginius pokyčius. Justinas buvo būtent tuo menininku, kuris į tapybą, į tradicinį raiškos būdą pažvelgė kitaip. Viena vertus, jis iki šiol naudoja dažą ar pieštuką (daugiau spalvotą, bet ne vien) kaip priemonę kalbėjimui vaizdais; iš kitos pusės – visa tai naudojama ir veikiama kažkaip kitaip. Kaip teigia dailėtyrininkas Vidas Poškus: „Tapydamas (vaizduodamas ir įvaizdindamas) J. Vaitiekūnas užčiuopia kažką labai svarbaus, kažką nepakartojamo ir tikro – todėl priemonėmis jis ir yra simptomatiškas, o pasiekiamybėmis – nepakartojamas menininkas.“.
„Titanike“ rodomi kūriniai – savotiška retrospektyva, panoptikumas ir kunstkamera vienu metu, kalbanti ne tik apie J. Vaitiekūno tapybą, bet ir gyvenimą (turbūt mūsų visų) apskritai.
Parodoje bus eksponuojami 20 metų laikotarpio (1997–2017) menininko sukurti darbai. Ekspoziciją sudarys apie 100 meno kūrinių – aliejinė tapyba, tapyba ant popieriaus, akvarelė, grafika, piešiniai.

Paroda veiks iki balandžio 23 d.

Šv. Mišios už visus tapytojus ir šio pašaukimo žmones
Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčioje, Rūdninkų g. 20/1, 2017 m. balandžio 2 d., sekmadienį, 12 val.

Susitikimai su autoriumi parodoje
Balandžio 22,23 d. 12–14 val.

Parodos kuratorė Rima Blažytė

Photo

Kovoo 16 d., 18 val. VDA parodų salėse „Titanikas“ (Maironio g. 3, I aukštas) atidaroma Adomo Danusevičiaus personalinė paroda „Kamuflia
žinis vyriškumas, kempiškasis blizgesys“

KAMUFLIAŽINIS VYRIŠKUMAS IR KEMPIŠKASIS BLIZGESYS – devintoji personalinė Adomo Danusevičiaus paroda ir meninis tyrimas atspindintis nuoseklų ketverių metų įdirbį Vilniaus dailės akademijos meno doktorantūros studijose. Autorius siekia dekonstruoti įsigalėjusius vyriškumo įvaizdžius ir kviečia žiūrovus platesnei diskusijai.

Meno projekto „KAMUFLIAŽINIS VYRIŠKUMAS IR KEMPIŠKASIS BLIZGESYS“ tiriamosios dalies objektą sudaro homoseksualių asmenų kultūra heteronormatyvumo kontekste. Tiriamojoje dalyje atskleidžiamos istorinės bei ideologinės kamufliažinio vyriškumo ir kempiškojo blizgesio koncepcijų ištakos ir jų opozicija viena kitai. Plėtojant šias koncepcijas remiamasi gėjų pažinčių svetainės PlanetRomeo.com anketų ir pasirinktų meno kūrinių analize. Atlikta alternatyvių vyriškumo tipų analizė prisideda prie heteronormatyvumo dekonstrukcijos įgalinimo. Meno projekte atskleidžiami kamufliažinio vyriškumo ir kempiškojo blizgesio trūkumai ir ieškoma alternatyvaus požiūrio. Pasitelkus F. Besso kūrybos analizę ir įžengus į dvasingumo tyrinėjimo lauką, yra ieškoma „vidurio kelio“ tarp esamų kraštutinumų. Svarbiausias meno projekto tikslas yra kurti meninius darbus, siejamus su kamufliažinio vyriškumo ir kempiškojo blizgesio koncepcijų bei jų tarpusavio santykio analize homoseksualių asmenų įvaizdžių kaitos kontekste. Šį tikslą įgyvendinti padeda pasirinktų filmų analizė, atskleidžianti socialinę homoseksualių asmenų įvaizdžių kaitą ir poveikį menininko sukurtiems darbams.

Meno projektas tiesiogiai susijęs su sukurtais meniniais kūriniais. Kelių disciplinų meno darbai grindžiami teorinėmis įžvalgomis pasinaudojant automenotyrinės analizės metodu. Autoriaus sukurti meno darbai ne tik reprezentuoja teoriją, bet ir, pasitelkiant skirtingas kūrimo technikas, kuria naujus efektus ir prasmes.

Meno projekto viešas gynimas vyks kovo 31 d. 14 val. Vilniaus dailės akademijoje Titaniko I a. parodų salėje.


Post has attachment
Kovo 9 d., 18 val. VDA parodų salėse „Titanikas“ (Maironio g. 3, II aukštas) atidaroma Eglės Vertelkaitės personalinė paroda „Moiros“.

Naujausia žinomos menininkės, VDA dėstytojos Eglės Vertelkaitės paroda Moiros gerokai keičia ligšiolinius stereotipus apie jos kūrybą. Nors visada mėgusi eksperimentuoti, E. Vertelkaitė, tikriausiai iš inercijos dažnai vis dar vadinama grafike, tarsi konstatuojant formalų jos „priklausymą“ tradicinei dailės šakai. Tuo tarpu šioje parodoje matyti, jog savo potyrius ir neramų, intelektualų kūrybinį ego menininkė dabar transliuoja fotografinių, skaitmeninių manipuliacijų pagalba, vis rečiau besiimdama įprastų giliaspaudės grafikos įrankių. Taip yra todėl, kad pasakojimui apie moiras menininkei reikėjo rasti mediją, labiausiai tinkančią tikroviškam vaizdui išgauti, nes metalo raižinyje įkūnytos formos visada lieka kiek sąlygiškos. E. Vertelkaitė laikosi nuostatos, jog svarbiausia kūryboje – minties raiška, nesvarbu, kokią techniką bepasitelktum.
Šioje parodoje menininkė išvystė turtingą, makabriškai ironišką kaukės ikonografiją. Viena vertus, Kaukės fenomenas E. Vertelkaitei rūpi kaip psichoanalitinio mąstymo objektas. Kartu ji parodo, kaip populiariojoje kultūroje, reklaminių vaizdų uzurpuotoje kosmetikos karalystėje tirštos konsistencijos masė, užtepama ant veido, padeda apgauti laiką, o gal net ir likimą. Be to, tai slaptų moteriškų ritualų dalis. Taigi – ir tam tikra raganavimo forma...
Baugokoje E. Vertelkaitės kaukių misterijoje tvyro įtampa ir grėsmė, sumišusi su nostalgija, kartais – ir su buitiniais, trivialiais pastebėjimais. Tai efemeriškas šešėlių teatras, kur vaizdai yra kruopščiai užkonservuoti. Jie uždaromi po blizgiais šelako sluoksniais, ir lieka įklimpę gelsvame paviršiaus ūke tarsi inkliuzai gintare. Lyg to nebūtų gana, menininkė juos nuo žiūrovo akių dar kartą atitveria stiklu, kuris „gaudo“ aplinkos atspindžius ir slėpdamas įrėmintus vaizdus, pats tampa paveikslu, ekranu. Tai ne tik estetinis kūrinio apipavidalinimo sprendimas, bet ir parodos koncepcijos dalis, papildanti pasakojimą apie Likimą, Laiką, Kaukę (dvilypumą), Mirtį ir kasdienį buvimą.

Paroda veiks iki balandžio 2 d.

Photo

Post has attachment
Vasario 23 d., 18 val. VDA parodų salėse „Titanikas“ (Maironio g. 3, I aukštas) atidaroma grupinė menininkų paroda „Padori paroda“.

Parodoje pristatomi daiktai, kūnai ir vaizdiniai – veiksmų atpasakotojai ir istorijų saugotojai, išeinantys už savo fizinės apimties. Juos vienija lengva manijos forma, impulsyvus poreikis atlikti vieną ar kitą veiksmą. Tokie veiksmai neveda į rezultatą ar bent jau į jį nesifokusuoja, o daugiau yra savitiksliai, sekantys savo pačių pramintais pėdsakais. Kūriniuose glūdintys pasikartojimai, apsėdimai išduoda tam tikrus prasilenkimus su norma, išėjimą už vidinės simetrijos, tačiau fizinė kūrinių išraiška paradoksaliai lieka labai simetriška ir padori.
Parodos ašis – tam tikras nervinis tikas menininkų kasdienybėje. Vienas priglobia ir taiso sulūžusius nereikalingus daiktus, kitas apsėstas iššūkio vienodai sudaužyti dvi plyteles, dar kitas kuria sąlygas pasiekti savo pulso rekordą, o kai kam tie patys 30 kg parafino išsilydo vis kitu kūriniu.
Dalyviai: Beatričė Mockevičiūtė, Vitalijus Strigunkovas, Rytis Urbanskas, Kęstutis Montvidas, Kazimieras Sližys, Gintautė Skvernytė, Valdas Jucius, Gabrielė Vetkinaitė ir Austėja Vilkaitytė.

Idėjos autorės: Viktorija Damerell ir Ona Juciūtė

Parodos atidarymo metu vyks Austėjos Vilkaitytės performansas.

Paroda veiks iki kovo 12 d.

Photo

Post has attachment
Dizaino inovacijų paroda AKADEMIJA+

2017 m. vasario 15 – kovo 5 d.
Vilniaus dailės akademijos parodų salėje TITATNIKAS II aukšte
Maironio g. 3, Vilnius

Parodos atidarymas 2017 m. vasario 15 d. (trečiadienį) 18.30 val.

Parodoje AKADEMIJA +
pristatomas Vilniaus dailės akademijos ir verslo bendradarbiavimas dizaino inovacijų srityje

Vilniaus dailės akademijoje atidaroma paroda AKADEMIJA +. Paroda siekiama pristatyti perspektyviausią inovacijų šaltinį – dizaino, technologijų ir verslo sinergiją.

Geruosius aukštojo mokslo bendradarbiavimo su verslo atstovais pavyzdžius dizaino tyrimų srityje pristato visų VDA fakultetų – Vilniaus, Kauno, Telšių ir Klaipėdos – dizaino studijų programų vadovai, dėstytojai, tyrėjai, studentai ir neseniai studijas baigę dizaineriai.

Parodoje dalyvauja dizaineriai: Rapolas Gražys, Ignas Survila, Julijonas Urbonas, Moses Kang, Julius Bučelis, Marija Puipaitė, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, Benas Staškauskas, Saulius Juozas Jarašius, Andrius Žemaitis, Jonas Venckūnas, Denis Orlenok, Deividas Juozulynas, Rūta Mickienė, Kazimieras Inčirauskas.

Taip pat verslo įmonės: Deeper, CityBirds, Lava Drops, UAB Projectus Loti , UAB ACME Europe, UAB Terekas, UAB Rubedo sistemos, UAB Elinta, LigoWave, UAB Aedilis, UAB Elseta, Centre for Art and Media Karlsruhe (ZKM), UAB Neaustima, Pančiakos.

Parodos atidarymas sutampa su Vilniaus dailės akademijoje vyksiančiu Šiaurės ir Baltijos šalių regiono aukštųjų dizaino mokyklų tinklo CIRRUS narių susitikimu, kuriame dalyvaus dizaino edukacijos specialistai net iš 18 institucijų.

Photo

Šį ketvirtadienį, vasario 2 d., 18 val. kviečiame į Dainiaus Trumpio parodos „Nuojauta“ atidarymą.

Nuojauta

Nuojauta pilko. Nuojauta šalto. Nuojauta plokščio… Tylos nuojauta.

Jausenų pasikartojimo nuojauta ir ateinančios realybės pajauta.

Prisiminimai apie pagarbų jaudulį keliančias aktų sales, baseinus, kurie versdavo gėdytis savo nuogumo, sporto sales, kurios įkvėpdavo svajoti apie mažas beprasmes pergales, fabrikus, kuriuose daug ir sekinančiai dirbai, ligonines su savo išskirtiniais kvapais bei mintimis apie paskendimą tyloje, girdint naktines ligonių aimanas. Asmeninė istorija tampa praeities kliedesių samplaika.

Prisiminimai apie neaprėpiamomis vaikų žaidimų teritorijomis virtusias daugiabučių namų statybų aikšteles bei pilkus gigantiškus namų griaučius, kur susimaišydavo baimės, jaudulio, smalsumo, niūrumo, paslapties bei džiugesio jausmai.

Visa tai virto griuvėsiais su sava liūdna estetika, prisiminimais ir... nuojauta, artėjančių įvykių nuojauta. Švelnus bei artimas žmogiškasis siaubas.

Pilka spalva tartum nulinis taškas. Sustingimas. Pauzė prieš veiksmą. Pusiaukelė tarp kažko neaprėpiamai didelio ir neapčiuopiamai mažo.

Dainius Trumpis

Žinai ir junti tik tai, kad kvėpuoji. Kad iš šito žinojimo ir jutimo išsivaduotum, nereikia specialaus pasiryžimo, nes kvėpavimas lėtėja savaime, orą naudoja vis taupiau, palengva blanksta ir išsilygina, nepalikdamas dėmesiui jokio pagrindo.

Eugen Herrigel

Paroda veiks iki vasario 19 d.
Wait while more posts are being loaded