Profile cover photo
Profile photo
Vrublevskių biblioteka
16 followers
16 followers
About
Posts

Post has attachment
Žiemgalių, sėlių ir kuršių praeitis XIII a. dokumentuose.

2018 m. lapkričio 13 d. Vrublevskių bibliotekoje vyko projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ pristatymas. Renginyje dalyvavo šio projekto sumanytojai bei vykdytojai – Andrius Bitaitis, asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas, Gražvydas Balčiūnaitis, Pasvalio krašto muziejaus istorikas bei autorius istorikas Tomas Baranauskas. Renginio metu išsamiai pristatyti šio projekto metu parengti rinkiniai: „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“, „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ ir „Kuršo aktai. Acta Curoniae“. Projekto leidinius papildo 24 didelio formato įrėmintų dokumentų fotokopijos, kurios Bibliotekoje bus eksponuojamos iki gruodžio 7 d.
Vikos Petrikaitės nuotraukos.
PhotoPhotoPhotoPhotoPhoto
2018-11-14
20 Photos - View album

Post has attachment

Post has attachment
Kasmetė Frankfurto knygų mugė – tradicinė pasaulio leidėjų ir knygų mėgėjų susitikimo vieta. Ne pirmi metai joje dalyvauja ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos atstovai. Šiemet mugėje lankėsi Daiva Liudavičienė, Ana Venclovienė ir Alma Braziūnienė. Frankfurto knygų mugė – gera proga pratęsti, atnaujinti arba užmegzti naujus kontaktus su įvairiais užsienio knygų leidėjais, užsakyti naujos aktualios literatūros bibliotekos skaitytojams.

Šių metų Frankfurto knygų mugėje dalyvavo 7309 leidėjai ir organizacijos iš viso pasaulio, čia apsilankė 286.425 lankytojai, buvo surengta apie 4000 renginių. Konkursui „Geriausio dizaino pasaulio knyga–2018“ buvo pasiūlyta 600 knygų iš 33 šalių. Vien Vokietija konkursui „Geriausio dizaino Vokietijos knyga–2018“ pristatė 275 knygas, iš jų 25 laimėjo apdovanojimus. Miela buvo gražiausių Lietuvos knygų stende matyti ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos leidinį – Rimos Cicėnienės bei Redos Griškaitės parengtus „Atminimo sodus“ (2016).

Šiųmetės mugės garbės svečias buvo Sakartvelas. Specialiai mugei išleista daug leidinių anglų kalba, o šalies prisistatymo simboliu tapo originali kartvelų abėcėlė. Dizaineriai vykusiai panaudojo raidžių formas ir apipavidalinant Sakartvelo leidėjų (jų buvo 22) stendus, ir kuriant šalies paviljoną. Čia, tyliai skambant polifoninėms liaudies dainoms, tvyrojo beveik meditacinė atmosfera – kaip priešprieša mugės šurmuliui.

Netoli nuo Frankfurto prie Maino esantis Maincas didžiuojasi Gutenbergo muziejumi – pasaulinės spaudos ir knygos istorijos muziejumi. Į jį plaukia lankytojai iš viso pasaulio. Bibliotekos atstovės aplankė šį muziejų ne tik asmeninio intereso vedamos, bet norėdamos pasisemti patirties kuriant Lietuvos knygos muziejų. Gutenbergo muziejus – didžiulis knygos istorijos kompleksas – keičiasi, prisitaiko prie šiandienos muziejininkystės reikalavimų, bet kartu išlieka labai tradicinis. Jo ekspozicijų stenduose vyrauja originalūs senieji leidiniai, spaudos technika, knygrišystės reikmenys ir kt. eksponatai. Naujų interaktyvių technologijų beveik nenaudojama. Visa tai atsveria naujai parengtos išsamios kinų, korėjiečių, japonų, islamo knygos istorijos ekspozicijos, darančios lankytojui didelį įspūdį. Šiam muziejui galėtų tikti apibūdinimas: tradiciška, bet įspūdinga.

Kitoks yra Vokietijos nacionalinės bibliotekos Frankfurte prie Maino Egzilio knygos muziejus. Oficialiai jis vadinamas tik nuolatine ekspozicija „Egzilis: patirtis ir liudijimai“, bet iš esmės atlieka labai apibrėžtos temos knygos muziejaus funkciją. Ekspozicija įrengta naujai, paprastai, bet patraukliai: pristatomas rišlus pasakojimas apie XX a. emigrantus rodant jų laiškus, dienoraščius, užrašų knygutes, kelionių lagaminus ir kitus asmeninius daiktus. Tai labai suasmeninta ir jautriai papasakota emigracijos istorija per dokumentinio paveldo eksponatus. Daugelį jų lankytojas gali liesti, vartyti ar skaityti – padarytos specialiai tam skirtos kopijos. Technologinės naujovės neužgožia autentiškų dokumentų. Ekspozicijos dizainas paprastas, bet funkcionalus, vyrauja šiltos šviesaus medžio spalvos.

Frankfurtas prie Maino ir šiemet patvirtino per šimtmečius susiklosčiusį jo, kaip knygų miesto, įvaizdį.
PhotoPhotoPhotoPhotoPhoto
2018-10-18
8 Photos - View album

Post has attachment
2018 m. spalio 17 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko teol. dr. Romos Zajančkauskienės, Birštono sakralinio muziejaus vedėjos, vieša paskaita, skirta palaimintųjų Jurgio Matulaičio (1871–1927) ir Teofilio Matulionio (1873–1962) dvasinio gyvenimo raiškai pažinti.
Pavardžių panašumas skatina pažvelgti į dvasininkų gyvenimus, kad ne vien mokėtume atskirti šias asmenybes, bet ir pasisemtume jų vidinio gyvenimo intensyvumo. Paskaitoje buvo žvelgiama į palaimintųjų Jurgio ir Teofiliaus dvasingumo raiškas, ieškota rakto asmenybėms, liudijusioms ir gynusioms tikėjimą, kūrusioms nepriklausomą Lietuvą, telkusioms tautą darniam gyvenimui, pažinti.
Valentinos Kulikauskienės nuotraukos.
PhotoPhotoPhotoPhotoPhoto
2018-10-18
13 Photos - View album

Post has attachment
Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga, LMA Vrublevskių bibliotekoje lankė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė dr. Beata Martišienė.
Teisėja papasakojo apie aktualią teismų praktiką sprendžiant asmenų ginčus su valstybės ir savivaldybės institucijomis.
Susitikimo organizatoriai: Vilniaus apygardos administracinis teismas, LMA Vrublevskių biblioteka.
2018 spalio 11 d.
Vikos Petrikaitės nuotraukos
PhotoPhotoPhotoPhotoPhoto
2018-10-12
12 Photos - View album

Post has attachment

Post has attachment
Adolfo Ramanausko-Vanago istorijos tyrimų pristatymas.
LMA Vrublevskių biblioteka, 2018 m. spalio 3 d.
Tyrimus pristato Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis programų specialistas Dalius Žygelis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas dr. Gintautas Vėlius, Lietuvos Respublikos Seimo narys, istorikas dr. Arvydas Anušauskas.
Valentinos Kulikauskienės nuotraukos.
PhotoPhotoPhotoPhotoPhoto
2018-10-04
33 Photos - View album

Post has attachment
2018 m. spalio 2 d. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas pasirašė bendradarbiavimo sutartį tarp šių institucijų. Dalyvavo Departamento ir Bibliotekos vadovai ir darbuotojai, mokslininkai, tautinių bendruomenių atstovai. Renginio metu Bibliotekoje buvo atidaryta kilnojamoji paroda „Lietuvą kūrėme kartu“, skambėjo romų tautybės baritono Gopalo Michailovskio dainos.
Nuotraukos Vikos Petrikaitės.
PhotoPhotoPhotoPhotoPhoto
2018-10-03
15 Photos - View album

Post has attachment

Post has attachment
Dr. Aistės Petrauskienės paskaita apie laisvės kovų kraštovaizdį. LMA Vrublevskių biblioteka, 2018 rugsėjo 21.

2018 m. rugsėjo 21 d. 16.30 LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko istorikės dr. Aistės Petrauskienės vieša paskaita „Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu“. Šis susitikimas – vienas iš Kultūros paveldo departamento organizuojamų Europos paveldo dienų tema „Atraskime šimtmečio paveldą“ renginių.

Laisvės kovų kraštovaizdį sudaro įvairios XIX a. sukilimo, 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų ir 1944–1953 m. partizaninio karo įvykius menančios vietos. Dauguma jų buvo svarbios kovoje už laisvę anuomet, gali būti svarbios ir šiandien. Jų visuma, o ne pavieniai, įvairiomis atminimo priemonėmis aktualizuoti taškai leidžia pažinti tuomet buvusią laisvės kovų erdvę, ją pritaikyti kultūriniams visuomenės poreikiams. Paskaita siekiama laisvės kovų kraštovaizdį priartinti prie kiekvieno iš mūsų arba, priešingai, mus priartinti prie įkvepiančių įvairių vietų pasakojimų.
Nuotraukos Vikos Petrauskaitės.
PhotoPhotoPhotoPhotoPhoto
2018-09-24
13 Photos - View album
Wait while more posts are being loaded