Profile cover photo
Profile photo
Aurelijus Katkevičius
3,777 followers -
raštininkas
raštininkas

3,777 followers
About
Communities and Collections
View all
Posts

Post has attachment
Žiūrėsiu, ar veikia.

Žodžiu, +Linas Nereikia , +Gediminas K , +Nerius Jasinavicius - sekta (arba klubas) jau jūsų pasigedo čia: https://mewe.com/start

Nebūkit lietuviai, neatidėliokit iki rugpjūčio.
Add a comment...

Post has attachment
+Linas Kilikevičius

O tu čia https://mewe.com/start esi? Bo pasigedau švediškų inžinieriškų įspūdžių. O beveik visas nuolatinis gplius klubas jau persikraustė ir visai apšyla kojas.
Add a comment...

Post has attachment
Add a comment...

Post has shared content
#KąDarbėnaiDirbaVisąDieną #EnergyDigest #XtraLongRead

Kas geresnio šią (01) savaitę energetikoje?

Iš geresnių naujienų, šiemet veiks visas Kruonis, viena pasaulinė žaliavų milžinė galų gale rado veiklos Baltijos regione.

Iš tokių vidutinių – pasnigus ir papūtus vėjui vėl išsijungė ESO, pusmetį SkGD terminalo išlaikymas bus brangesnis.

Be to, aštrėja konkurencija tarp biokuro ir dujų, Rusijos ir Saudo Arabijos bandymai palaikyti naftos kainą nepasisekė, o kolegos vis dar neatsikrato energetikos senobę menančių išsireiškimų.

Štai papunkčiui.

ESO ir sniegas

ESO yra energijos skirstymo tinklo operatorius, taip pat – elektros. Ji valdo beveik visus laidus, kurie nepakabinti ant tų milžiniškų metalinių konstrukcijų, kur nuo autostrados matosi. Šią savaitę jos tinklas vėl krito nelygioje kovoje prieš truputį vėjo ir sniego – kol buvau išėjęs pasivaikščioti, dėl blogų oro sąlygų elektros tiekimas buvo sutrikęs apie 6.500 vartotojų, nors nieko ypatingo kaip ir nevyko.

Aš žinau, kad problemos tinklo operatoriui yra žinomos. Žmonės sako, kad reaguojant į gedimus procesuose per daug rankinio darbo, per mažai tinklo yra skaitmenizuota. Sako, kad prižiūrint tinklą per mažai remiamasi duomenimis, per daug – inžinierių pajautimu. Sako, kad tie vadybininkai nieko nesupranta ir iš tikro nepakankamai gerbiami inžinieriai.

Žinau, kad ESO supranta: elektros tinklas turi būti gudresnis ir sudėtingesnis, ir patikimesnis nei šiandien. Nuo jo vis labiau priklausys visų mūsų gyvenimo kokybė, nes šiuolaikinė civilizacija yra statoma ant elektros tinklo. Elektra, įsivaizduokite, yra kaip internetas, tik dar svarbiau.

Bendrovė siekia pritraukti inovacijas, bando tikrai įdomius sprendimus tinklo vystyme. Pernai netgi metė į problemą rekordiškai daug pinigų. Šiemet, tiesa, mažiau. Norėčiau tikėti, kad per kelis artimiausius metus bendrovė susidoros ir su kertine savo užduotimi – užtikrinti, kad elektra gyventojus pasiektų net ir tada, kai truputį pasninga ir papučia vėjas.

Galėtume guostis – jei tinklas blogas, žmonės kurs decentralizuotas elektros sistemas. Gyvenvietės susimes, pasistatys savo dujinę elektrinę, saulės kolektorius ir porą vėjo malūnų, serverį su visa tai valdančiu algoritmu, ir atsijungs nuo ESO tinklo. Vokietijoje taip apie darbą pramonės parkuose mąsto pramonės įmonės. Jos turi daug pinigų, naudoja daug elektros ir gamybos procesuose atsiranda daugybė šalutinių energijos gamybai panaudotinų produktų (šilumos, garo, etc.). Jais gali keistis su kaimynėmis.

Taip pat kas antras energetikos startuolis arba kuria kokią nors blokčeino elektros biržą arba mažų sistemų valdymo sprendimus. Ir tik vienas iš šių dalykų yra pinigų deginimas. Tačiau net ir šiems sprendimams patikimas elektros tinklas padėtų vystytis sparčiau, o tinklo operatorius inovacijomis pasinaudotų pats.

Gera žinia, reguliuotojas ėmė aiškintis, ar metodika, pagal kurią vertinamas elektros tinklo patikimumas, nėra perdėm atlaidi ESO. Ar bendrovė negali, vadovaudamasi galiojančiomis taisyklėmis, oro sąlygoms nurašyti per daug gedimų. Tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti kovą, nuo jų priklausys, ar reguliavimas bus griežtinamas.

https://www.vz.lt/paslaugos/2019/01/03/elektros-neturi-apie-2000vartotoju

https://www.vz.lt/energetika/2018/10/11/lietuvos-doing-business-reitingui-gresia-force-majeure

Lietuva nebeperka dujų

„Lietuva susitarė su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo 2019 m.“, – naujienų agentūros BNS pranešimą šią savaitę susidėjo naujienų portalai. Omenyje turėta tai, kad „Lietuvos energijos“ valdoma bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ pasirašys (jau pasirašė) dujų tiekimo sutartį su „Gazprom“.

Lietuva nebesitaria su „Gazprom“. Nuo SkGD terminalo atidarymo dienos.

Iki 1997 m. AB „Lietuvos energija“ valdė visą energijos gamybą, išskyrus Ignalinos AE. Po to vyko privatizacija, LEO LT kūrimas, jos išformavimas ir tik užsilenkus Visagino AE projektui ir įgyvendinant ES trečiąjį energetikos paketą susiformavo apytikriai tokia valstybės valdomo energetikos sektoriaus struktūra, kaip šiandien. Tad iki tol „Lietuvos energija“ ir Lietuva energetikoje buvo sinonimai. Dabar jokia viena bendrovė neperka dujų visai šaliai.

Frazė „Lietuva perka dujas“ turi ir politinę konotaciją. Baltarusija, pavyzdžiui, vis dar perka dujas. Štai Aliaksandras Lukašenka kalbasi su Vladimiru Putinu apie dujų, naftos tiekimą ir jų kainas. „Gazprom“ viešo Lietuvos politikų asmeninio dėmesio nesulaukė jau seniai. That we know of.

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/31/lietuva-sutare-su-gazprom-del-duju-tiekimo-2019-m-laukiama-paskutiniu-parasu

Dujos vs biokuras

„Panevėžio energija“ šiuo metu biokurą ir dujas degina 60/40 santykiu biokuro naudai. Bendrovė investuoja į šilumos gamybą iš medžio – nedideliais 8 MW katiliukais. Planas statyti didesnį, 20 MW biokuro katilą ir juo gaminti šilumą bei elektrą sustojo. Bendrovė stebės rinką – ar biokuro kainos atšokimas bus laikinas, ar ilgalaikis. Bei, žinoma, žiūrės, kiek ES lėšų galima gauti.

Įdomu, nes maži biokuro katiliukai apsimoka. Tačiau jei reikia iš biokuro gaminti elektrą, jau nebe taip. Turint omenyje biokuro kainų dinamiką. VŽ skaičiavimu, konkurencija tarp baldininkų ir energetikų dėl medienos tiek Lietuvoje, tiek regione artimiausius kelerius metus tik augs.

Tokiu atveju išvengti kainos augimo įmanoma didinant biokuro pasiūlą. Su miškų kirtimu sudėtinga. Pradėjus įsivežti daugiau biokuro iš Baltarusijos vietos biokuro pardavėjai labai greitai pradės skųstis dempingu. Bus įdomu.

https://www.vz.lt/energetika/2019/01/03/panevezio-energija-kratosi-duju

https://www.vz.lt/energetika/2017/11/30/baldu-pramones-ir-biokuro-pletra-augins-zaliavos-kainas

Kiti dalykai

„Lietuvos energija“ įkūrė „Lietuvos energija renewables“. Nauja bendrovė valdys vėjo parkus valdančias bendroves. Tiesa, didžiausius ir patikimiausius žalios elektros gamybos pajėgumus – Kauno hidroelektrinę ir Kruonio HAE – vis dar valdo „Lietuvos energijos gamyba“. Pastaroji 2019 m. leis veikti visiems Kruonio agregatams. Anksčiau ji žadėjo vieną jų uždaryti, nes rinkos reguliuotojo sprendimas pridėjo mokestį prie tos elektros, kurią ji sunaudoja pumpuodama vandenį į rezervuarą. Reguliuotojas pataisė savo ankstesnį sprendimą, apsigalvojo ir LEG.

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/31/lietuvos-energija-steigia-lietuvos-energija-renewables

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/31/kitamet-veiks-visi-kruonio-hae-agregatai--leg

„Trafigura“, pasaulinė žaliavų prekybos milžinė, pernai metų pabaigoje užsiregistravo mūsų dujų biržoje. Dabar ji rado ką čia veikti – pasikrauti krovinį iš „Independence“ į mažą dujų laivą. „Coral EnergICE“ pasikrovęs dujų Klaipėdoje, iškeliavo į Lysekilį Švedijoje. „Trafigurai“ dujas pardavė „Lietuvos energijos tiekimas“ ir planuoja atlikti daugiau SkGD perkrovų. Pagalvok tu man, „Equinor“, „Royal Dutch Shell“, „Trafigura“. Kaip kokiam civilizuotam uoste.

https://www.vz.lt/energetika/2019/01/02/lietuvos-energijos-tiekimas-pardave-duju-krovini-zaliavu-milzineitrafigura

https://www.vz.lt/energetika/2017/11/23/baltijos-duju-birzoje--pirmieji-milzinu-zingsniai

Kai nustoja veikti SkGD terminalo išlaikymo modelis, mokesčiai už jį išauga. Lapkričio pabaigoje nustatytas terminalo mokestis buvo 31,7% didesnis, nei šių metų pabaigoje galiojęs. Energetikos ministerija sugalvojo, kaip kitaip sudėlioti terminalo išlaikymo modelį ir šiųmečiai mokesčiai liko penktadaliu didesni, nei pernai. Laukia tolesnis perdėliojimas ir nuo antro metų pusmečio mokestis turėtų dar labiau sumažėti.

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/31/skgd-dedamoji--19-didesne

https://www.vz.lt/energetika/2017/07/05/klibina-skgd-terminalo-islaikymo-schema

Nuo 2018 m. pradžios nafta atpigo apie penktadaliu. Tokio rezultato nebuvo nuo 2015 m. Naftos kainą smukdė JAV ir Kinijos prekybos karas, amerikietiškos skalūninės naftos gavyba. Saudo Arabija kartu su Rusija bandė sudaryti įspūdį, kad reguliuoja naftos pasiūlą ir paklausą, bet rinkos dalyvių tai neįtikino. Per tą laiką iš OPEC liko tik šešėlis.

https://www.vz.lt/rinkos/2018/12/31/nafta-metus-uzbaigs-dvizenkliuose-nuostoliuose



P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php

P. P. S. apžvalgas taip pat galite gauti el. paštu. RSS formatu ir kt.

https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Photo
Add a comment...

Post has shared content
Kas dar neskaitė?
#KąDarbėnaiDirbaVisąDieną #EnergyDigest #XtraLongRead

Kas geresnio šią (50) savaitę energetikoje?

Iš geresnių naujienų, apie ilgalaikį dujų tiekimą iš JAV pradėta kalbėti nors tik puse lūpų, bet jau nebe kaip apie fantastinį scenarijų, Vilniuje suplanuotas dar pusšimtis elektromobilių krovos stotelių, o „Biovela“ apdėjo „Švyturį“ apdėjusią „Retal“ ir pasistatys didžiausią Lietuvoje saulės jėgainę ant pramonės įmonės.

Iš tokių vidutinių – valdantieji PVM lengvatomis atkuria balanos gadynę, Elektrėnų žiburiai toliau blykšta ir blausta.

Be to, Baltijos šalys sutarė elektra pirma prekiauti tarpusavyje, o tik po to su Rusija ir Baltarusija, estai pasipasakojo apie savo planus vėjo jėgainių sektoriuje Lietuvoje.

Štai papunkčiui.

Raudonas-baltas-mėlynasis kuras

Yra skirtumas tarp momentinių („spot“) dujų sandorių ir ilgalaikių sutarčių. Pirmaisiais įsigyjamas konkretus, dažniausiai nedidelis kiekis dujų, pasiklydusių logistikos grandinėje ar dujų pasaulio ekonomikos bangose. Visgi, jų negalima nuvertinti. Jei ekonominis subangavimas yra pakankamas, momentiniai sandoriai gali pastebimai pakoreguoti dujų kainą. Kaip kad pastaruoju metu Europoje.

Visgi, rinkos pagrindas yra ilgalaikiai kontraktai. Tai yra ilgalaikis įsipareigojimas dujas nuolat tiekti ir už jas nuolat mokėti. Ant tokių sandorių paprastai statomi infrastruktūros projektai. Ant infrastruktūros, užsinorėjus, statoma geopolitika.

Mūsų SkGD terminalas iki 2024 m. šia prasme pastatytas ant „Statoil“ ir „Litgas“ sutarties. Jei Seimas kitą savaitę pritars įstatymo pakeitimams, terminalo išpirkimas būtų signalas rinkai, kad ši infrastruktūra čia tikrai lieka ~20 m. ilgiau, iki 2044 m. Naujam laikotarpiui reikėtų naujo ilgalaikių sutarčių pagrindo.

Šią savaitę Energetikos ministerija, Klaipėdos nafta ir Lietuvos energijos tiekimas (LET) buvo nukeliavę į Hiustoną, JAV dujų eksporto sostinę. Susitikimai oficialiai buvo skirti palaikyti ryšius ir niekas nežadėjo jokių susitarimų. Bet puse lūpų kalbama, kad LET ieško būdų gauti dujų ilgalaikiais kontraktais. Kitaip tariant, tokių pat sutarčių, kokias turi Lenkija. Pastaroji neseniai garsiai reiškėsi, kad amerikietiškos dujos jiems yra 30% pigesnės, nei rusiškos.

Sprendimus, ko gero, padiktuos tai, ar bendrovės susiderės patrauklias sąlygas. Jos priklauso nuo dujų kainų rinkose, kurios pastaruoju metu atrodo gana patrauklios. Taip pat ir nuo dujų transportavimo kainos, kuri sudaro 5-20% visos SkGD kainos. O transportas šiais metais kelis kartus brangesnis. Dujovežio para lapkritį Ramiajame vandenyne kainavo virš 160.000 USD, kai 2016 m. tą patį galėjai gauti už 35.000 USD.

Tai detalės. Galų gale, jei dalį „Gazprom“ tiekimo pakeistų dujos iš JAV, geopolitinis posūkis būtų labai iliustratyvus.

Beje, jei reikėtų spėti, sakyčiau, kad po sprendimo išpirkti terminalą turėtume girdėti daug mažiau kaimynų planų „statytis savo terminalą“, nes visi šie planai pastaruosius kelerius metus buvo įšaknyti 2024 m. datoje. Išskyrus Kaliningradą, ten esmė ne ekonomikoje.

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/12/dairosiilgalaikio-dujutiekimo-is-jav

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/12/skgd-antpludis-europoje-stabde-duju-kainu-augima

https://www.vz.lt/energetika/2018/11/08/lenkija-vietoje-gazprom-renkasi-skgd-is-jav

Estų invazija

Estų „Enefit Green“, šalies valstybinės elektros energetikos bendrovės „Eesti energia“ žaliasis padalinys, nusipirko panašiai savo dydžio Norvegų bendrovę „Nelja Energia“. Nusipirko, nes „Enefit Green“ mamytė yra panašiai 10 kartų didesnė už norvegus. Už 0,5 mlrd. Eur įsigydama daug vėjo parkų turinčią „Nelja Energia“, „Enefit Green“ 3 kartus padidino savo užmojį žaliojoje energetikoje.

Dabar, tiesa, sandoris pristabdytas teismuose, kuriuose vyksta aukščiausios lygos kabinėjimasis prie procedūrų ir žodžių. Tolesnis sprendimas bus išgirstas sausio pradžioje. Ar leis ar neleis įmonėms jungtis Estijoje mus mažai kaso. Nes įsigijimas yra pirmas rimtas Lietuvos energetikos infrastruktūros kąsnis, atitenkantis estams. 140 MW, kuriuos „Enefit Green“ įsigijo, yra beveik trečdalis visų Lietuvos vėjo parkų galios. Ir jo estams dar negana.

Iš viso Lietuvoje yra truputį daugiau nei 500 MW galios vėjo elektrinių. Tačiau šis skaičius netrukus turėtų gerokai paaugti. Iki 2022 m. Energetikos ministerija ketina padvigubinti iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos elektros energijos kiekį ir pridėdama apie 300 MW vėjo elektrinių.

„Enefit Green“ vadovas paaiškino, kad įmonė nusipirko ne tik 140 MW vėjo, bet ir 300 MW vėjo elektrinių projektų. Su jais bendrovė ketina dalyvauti kitąmet vyksiančiuose aukcionuose. Juose konkuruos visos žalios energijos gamybos rūšys. Tačiau labai tikėtina, kad visą konkurso kiekį šį kartą dar laimės vėjo jėgainės. Ko gero, estų kąsnis Lietuvos vėjo jėgainių parke dar padidės.

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/14/estams-trecdalis-lietuvos-vejo--tik-pradzia

Baltarusija palauks

Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai sutarė, o rinkos reguliuotojas patvirtino naujas elektros perdavimo tinklo taisykles. Jomis vadovaudamosi Baltijos šalys reguliuos, kiek ir kokiomis kryptimis kurią valandą galima prekiauti elektra.

Naujoje metodikoje nelieka garantuoto 200 MW pralaidumo ties Lietuvos-Baltarusijos siena. Iki šiol 200 MW galios elektros linijų turėjo likti laisvos prekybai elektra iš Baltarusijos. Nuo 2019 m. vasario 1 d., kai naujos taisyklės įsigalios, šios elektros jungties pralaidumas prekybai priklausys nuo to, kaip intensyviai išnaudojamos Latvijos–Estijos jungtys. Kitaip tariant, tikėtina, kad turėsime daugiau estiškos ir skandinaviškos elektros, nes Estijos elektros kainų zonoje kaina nuolat yra šiek tiek mažesnė.

Šis sprendimas turėtų suartinti jau ir taip panašias, bet nevienodas elektros kainas tarp trijų Baltijos šalių. Tolesnė Latvijos ir Estijos elektros jungčių plėtra elektros rinkų integraciją turėtų dar labiau padidinti.

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/13/nuo-vasario--maziaureiksmes-elektros-importui-is-baltarusijos

Kiti dalykai

„Lietuvos energijos gamyba“ paskelbė uždaranti dar vieną Elektrėnų bloką. Taip, jį ketinama konservuoti, kas nėra visiškas uždarymas. Tačiau tikėtina, kad šių metų pradžioje užkonservuotas 7-asis ir nuo kitų metų konservuojamas 8-asis blokai neuždaromi tik tam, kad galėtų sudalyvauti kitais metais vyksiančiame sistemos izoliuoto darbo bandyme.

Tai yra natūrali ilgo proceso dalis. Elektrinė buvo statoma 1960-1972 m., 2012 m. paskelbta apie 3-4 blokų uždarymą, 2014 m. – apie 1 ir 2, 2015 pabaigoje – 5-6 blokai. 2018 m. paskelbta apie 7-8 blokų uždarymą. 2012 m. pastatytas statyti 9-asis blokas lieka.

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/11/konservuojamas-priespaskutinis-elektrenu-blokas

https://www.vz.lt/energetika/2018/01/15/lietuvos-elektrine-mazta

PVM lengvatos yra labai bukas įrankis privilegijoms dalinti. Valdantieji yra pasiryžę paskatinti oro taršą kietosiomis dalelėmis miestuose PVM lengvata malkoms ir nupirkti spausdintą spaudą 5% PVM tarifu. Spaudą nupirks kaime (nes skaitmeninė spauda nesiskaito), o malkas paskatins miestuose, nes kai geri samagoną su girininku, PVM ir taip negalioja. Trumpai tariant, valstiečiai-žalieji skatins balanos gadynę. Gali pasirodyti senamadiška, bet tai yra 900 metų moderniau, nei pagonių mergelių aukojimai, vykstantys Naisiuose.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2018/12/11/2019-uju-pokyciai-mazesnis-pvm-spaudai-ir-malkoms-didesnis-alkoholio-akcizas

„Biovela Group“ už 1,4 mln. Eur ant „Utenos mėsos“ gamybinių pastatų stogų statosi 1,7 MW saulės jėgainę. Su ES parama. 1,7 MW yra jėga, ypač, kai gali ją derinti su 1,6 MW dujine elektrine, kurią „Utenos mėsa“ jau turi.

Palyginti, iki tol didžiausia Baltijos šalyse tokio pobūdžio saulės jėgainė buvo „Retal Lithuania“ 1,4 MW saulės elektrinė. Už ją sumokėta kiek daugiau nei 1 mln. Eur (0,47 mln. Eur iš ES fondų). „Retal Lithuania“ nurodė, kad investicijos į saulės jėgainę turėtų atsipirkti beveik per 7 metus.

Iki „Retal“, didžiausią Lietuvoje ant pastatų stogų įrengtą saulės jėgainę turėjo „Švyturys-Utenos alus“. Ant alaus daryklos Utenoje stogų buvo sumontuota 1 MW galios, apie 1 mln. Eur vertės saulės jėgainė. Įmonė skaičiuoja, kad dėl to sąskaitos už elektros energiją mažės apie 12%. Su ES pinigais.

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/11/biovela-group-statysis-saules-jegaine-uz-14-mln-eur

https://www.vz.lt/pramone/2018/07/18/didziausia-pramonininku-saules-elektrine--retal-lithuania-gamykloje

„Lietuvos energija“ paskelbė laimėjusi Vilniaus miesto savivaldybės konkursą ir Vilniuje už 1,8 mln. Eur įrengsianti 59 naujas didelės galios elektromobilių krovos stoteles. Vienas pusvalandžio trukmės įkrovimas kainuos apie 4,5 Eur. Prie Vilniaus Rotušės turėtų atsirasti itin greito (5-20 min) krovimo stotelė.

Savivaldybės planuose – dar kelios stotelės už ES lėšas ir ji skaičiuoja, kad iš viso elektrinius automobilius Vilniuje bus galima krautis daugiau nei 130-tyje vietų. Tiesa, iki šiol jų įrengta 70, privačiomis lėšomis, tad dauguma nebuvo viešos. Socialiniuose tinkluose esama ir būsima padėtimi vairuotojai skundžiasi nuo pat žinios pasirodymo.

https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/12/14/vilniuje--dar-59-naujos-elektromobiliu-ikrovimo-stoteles


P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php
Photo
Add a comment...

Post has attachment
Nauji KATUKAI. Nemokami.
Add a comment...

Post has attachment
Pas prenumeratorius pradės eiti nuo gruodžio 6 d. Pirkimo vietose "Verslo klasė" rasis nuo gruodžio 13 d.

Redaktoriaus pratarmės vz.lt nebus, todėl yra čia.

Sveiki,

„Verslo klasė“ tradiciškai vasarą ir žiemą pasirodo gerokai storesnė – nes tuose numeriuose tiesiog duodame labai daug duomenų apie Lietuvos verslą. Ir – ką jau čia slėpti – pasidarome šiokias tokias atostogas. Taigi, nors galbūt jums būtent dabar tai ir pasirodys keistoka, bet...

Su šventom Kalėdom jus visus, mieli mūsų skaitytojai, su artėjančiais Naujaisiais metais. Daug jums šilumos namie, daug gardaus juoko šeimose ir, žinoma, begalybės niekaip neužmušamos ir nenukankinamos vilties. Jos, dairantis aplinkui ir svarstant, kas čia su mumis nedideliame mūsų pasaulyje vyksta, gali visai netrukus labai prireikti.

Teko nemenkai svarstyti – ir šiam numeriui rašinėlius rašant – apie ne tokią seną praeitį ir ne tokią tolimą ateitį. Ir net pats nustebau, kad vis sukęs apsukęs ratą sakiau sau: nežinau. Toks beveik visuotinis jausmas apie viską – aš nieko nežinau. Imi žmogus ir pasijunti beveik Sokratu – anas juk sakėsi žinąs, kad nieko nežino.

Ir čia staiga supratau (irgi beveik kaip Sokratas), koks gražus ir svarbus šitas žodis – „nežinau“. Apsidairykime aplinkui – dažnai žmonės, iš tikrųjų išmanantys, nedrįsta sakyti „žinau“. Mokslininkas, didžiąją dalį gyvenimo pjaustęs ir karpęs genus, pavyzdžiui, paklaustas apie genetiką, nedrąsiai tyliu balsu sako „galbūt ir galima būtų teigti“. Bet pabandykite apie genetiką ką nors parašyti feisbuke – ir jūs pamatysite šimtus, tūkstančius „ekspertų“, kurie sau leidžia stoti į pamokslininko pozą ir aiškinti aiškinti aiškinti. Ponios ir ponai, ne. Nei dvi peržiūrėtos rusiškos televizijos laidos, nei internete atsiverstas vienas „Vikipedijos“ straipsnis, nei kažkada vartyta knyga apie trijų vaikų nuotykius džiunglėse nepaverčia jūsų nei žinovais, nei ekspertais. Tai, beje, vienas baisiausių šių laikų reiškinių – neišmanėlių susituntavimas viešojoje erdvėje išstumia iš jos protą. Rezultatus mes matome visuose pasaulio rinkimuose. Rezultatus matome ligoninėse, kai, atrodytų, jau įveiktos ir pamirštos užkrečiamosios ligos sugrįžta. Ir baisiausia, kad visi tie tamsuoliai garsiai rėkia: „Aš žinau.“

Ir kaip norėtųsi, kad proto viešojoje erdvėje vis daugėtų. Žinoma, prie to esmingai turėtų prisidėti šviesūs, išsilavinę, gerai uždirbantys mūsų mokytojai. Todėl manau, kad mokytojų atlyginimai turi būti padidinti esmingai – kad minimalus gaunamas prilygtų šalies vidurkiui. Tai padaryti įmanoma, netikėkite, jeigu kas nors sakys, kad ne. Reikia tik valios. A, tiesa. Mieli streikuojantys mokytojai, jeigu kartais jums išties nemokėtų atlyginimų, būkite tokie geri, įkurkite nedidelį šalpos fondą. Tikrai paremčiau.

O dabar atsiverskite „Verslo klasę“. Čia ir vėl – koks netikėtumas, ar ne? – yra ką skaityti. Iki pasimatymų.

Aurelijus Katkevičius
Photo
Add a comment...

Tai kur pervesti pinigų streikuojantiems mokytojams?
Add a comment...

Post has attachment
Add a comment...

Post has shared content
Naujas Leo kūrinys.
#KąDarbėnaiDirbaVisąDieną #EnergyDigest #XtraLongRead

Kas geresnio šią (47) savaitę energetikoje?

Iš geresnių naujienų, sužinojome keletą datų dėl elektrinių statybos, investuotojai, pasirodo, mėgsta Lietuvą pramonės investicijoms, Lietuva sulaukė paramos derybose dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo.

Iš tokių vidutinių – 600 mažeikiškių remontininkų ir inžinierių Kalėdas praleis be darbo, nes juos nemokamų atostogų paleidusios bendrovės negauna „Orlen“ užsakymų, o Kruonio HAE nuo kitų metų uždarys vieną savo vamzdžių.

Be to, estai siūlo uždrausti elektros eksportą iš Kaliningrado, o danų „Orsted“ vėjo jėgainių parko jūroje pardavė už 4,46 mlrd. GBP.

Štai papunkčiui.

Prieš rusišką elektrą

„Eesti energia“ yra didžiausia elektros gamintoja Baltijos šalyse. Estai turi savo neįtikėtinai teršiančių naftos skalūnų, kuriuos degina, ir, kaip ir visi, juda link atsinaujinančios energetikos. Hando Sutteris, bendrovės vadovas, dar kartą iškėlė mintį apie tai, kad konkurencija tarp rusiškos elektros ir ES gaminamos elektros yra nelygiavertė.

Taip yra dėl dviejų priežasčių. Rusijoje dujos parduodamos kelis kartus pigiau, nei į ES eksportuojamos dujos. Taip pat ir Karaliaučiuje, kur rusai ką tik prisistatė dujomis kūrenamų elektrinių. Be to, Rusijoje nėra jokių taršos mokesčių. O būtent ES taršos mokesčiai šiais metais pakėlė elektros gamybos savikainą. Todėl elektros gamintojams sunku konkuruoti su importu iš Karaliaučiaus.

„Eesti Energia“, žinoma, pati tiesiog nori parduoti daugiau elektros. Bet jų išsakomi argumentai turėtų neraminti ir mus. Ruošiame mechanizmus civilizuotu būdu vystyti savo elektros gamybą. Jei elektros kainą dempinguoja Karaliaučiuje deginamos rusiškos dujos, tuomet mes iš savo kišenės turėsime labiau skatinti elektrinių statytojus, tam, kad jie elektrą gamintų čia.

Paradoksas. Taršos leidimai, turintys mažinti taršą, lemia tai, kad Baltijos šalyse rinkos dalį suvalgo ne nauja, netarši ir žalia energijos gamyba, o taršios už sienos stovinčios elektrinės.

Didžiausia baimė, žinoma, yra tai, kad dalies importo uždraudimas augintų elektros kainą, bent jau kol tiek elektros importuojame. Daug entuziazmo iš politikų šiuo klausimu nesitikėčiau.

https://www.vz.lt/energetika/2018/11/22/estai-ragina-riboti-elektros-importa-is-karaliauciaus

Naftos perdirbimas

Mes turime naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. Ją valdo lenkų „PKN Orlen“, viena iš „Fortune 500“ bendrovių. „Orlen Lietuva“ perka naftą ir iš jos gamina degalus (dyzeliną ir benziną). Jos produkciją perka didžioji dalis Lietuvos degalinių, todėl naftos perdirbimo gamykla yra strateginė bendrovė. Tačiau pati įmonė nėra atvira. Švelniai tariant.

Nesu tikras, kaip komunikacija yra tvarkoma Lenkijoje, bet „Orlen Lietuva“ elgiasi, kaip nematę žurnalisto gyvenime. Nepaisant to, kad tiek PKN, tiek mūsų politikai ir paslaugas „Orlen“ teikiančios bendrovės, tiek Mažeikių savivalda, tiek miestelio verslo asociacijos apie naująją vadovybę atsiliepia gerai ir tik gerai, o pati bendrovė gražiai organizuoja savireklamos renginius.

Bet teko pabendrauti su vietos rangos bendrovėmis. Jų pasakojamas turbūt nestebina žinant, kad jie dirba su monopolistu. Bet bendrovės direktorius nepaneigė jų papasakotos istorijos ir nepasiūlė savo versijos. Galbūt dėl to, kad gavau vos 20 minučių pokalbiui su vadovu, kuris į interviu sureagavo kaip į tardymą.

Bet kokiu atveju, tai palieka daug vietos spekuliacijoms ir man nepatinka, kad turiu daug informacijos taškų ir labai mažai siūlo, kuriuo galėčiau užtikrintai juos sujungti.

Rugsėjį-spalį pasikeitus keliems padalinių direktoriams, reikšminga lietuvių bendrovių dalis nebegauna „Orlen“ užsakymų darbams atlikti. Pačios bendrovės negauna paaiškinimo, kodėl. Todėl Kalėdas apie 600 šių bendrovių darbuotojų sutiks be darbo. „Galbūt kai kurios bendrovės tiesiog nelaimi konkursų“, - sako „Orlen Lietuva“ vadovas.

Pati bendrovė ruošiasi milžiniškam gamyklos „upgreidui“, kurio reikia norint prisitaikyti prie besikeičiančių taršos direktyvų. Nesu tikras, ar gudru yra marinti vietos, t. y. pigiausias rangos bendroves prieš tokį remontą. Nebent tai yra kažkoks didesnis planas, apie kurį man „Orlen“ nesako.

Pletkai: mechanikai bendrovėje pakraupę, nes gamykla sena, jai reikia daug priežiūros ir baiminamasi dėl prastėjančio techninio lygio. Paskutinis gaisras ten kilo 2012 m., bet vadovybė gaišina vietos bendroves, todėl viską laiko ant siūlo. Dar pletkų: nugaišinę keletą silpnesnių bendrovių patys „Orlen“ atsives savo nuosavą „Orlen Serwis“, kuri pigiai susisamdys darbų neturinčius, bet kvalifikuotus inžinierius ir mechanikus. Taip bendrovė didžiąją dalį remonto darbams reikalingų pinigų pasiliktų sau.

https://www.vz.lt/pramone/2018/11/21/600-mazeikiskiu-kaledas-sutiks-neapmokamose-atostogose

https://www.vz.lt/pramone/2018/11/21/orlen-vadovas-galbut-kai-kurios-bendroves-tiesiog-nelaimi-konkursu

Elektros gamyba

Esame per savo išrinktuosius tarnautojus Vyriausybėje nusprendę ilgainiui pasigaminti visą sau reikalingą elektrą ir tai daryti kaip įmanoma labiau iš atsinaujinančių išteklių. Tai buvo įrašyta oficialioje Nacionalinėje energetikos strategijoje. Kitaip tariant, įrašyta į tam skirtą dokumentą, nuo kurio gali atsispirti visokiausi teisiniai ir biurokratiniai procesai. Dabar viešojoje erdvėje išgirdome įvardytas datas, kada statysime vėjo ir saulės jėgaines, vėjo jėgaines jūroje ir kitas reikalingas elektrines.

Iki 2019 m. vidurio ketinama suderinti naują atsinaujinančių išteklių paramos schemą. Kitaip tariant, ketinama iki tol paaiškinti Briuseliui, kad mes nesiimam mokesčių mokėtojų pinigais šerti verslo tiesiog šiaip sau. Ir tuomet, trečią 2019 m. ketvirtį bus paskelbtas paramos konkursas, kuriame dalyvaus visos elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių rūšys. Saulė ir vėjas sausumoje, galbūt baterijos.

Ministerija planuoja, kad 2020 m. pirmą ketvirtį jau bus įvykęs pirmasis „galios mechanizmų aukcionas“. Čia toks mandras terminas apibūdinti konkursą, kuriame bus kviečiama statyti elektrines, kurių mums reikia. Kadangi tuo pačiu statysime ir daug vėjo ir saulės, reikia tokių elektrinių, kurios gamintų, kai vėjas nepučia ar saulė nešviečia.

Vėjo jėgainės jūroje kadaise kėlė aistras. Ginčytasi, kas turėtų išžvalgyti ir paruošti jų statybvietes jūroje. Dabar tam nuspręsta įkurti Lietuvos energetikos agentūrą ir šie konkursai įvyks anksčiausiai 2021 m. Nebent bus suderėta konkursus organizuoti visoje Baltijos jūroje, visoms regiono šalims drauge (kas būtų osom).

Lietuva suvartoja, grubiai tariant, 11 TWh elektros. Pernai pagamino 2,5 TWh iš AEI. Iki 2022 m. šitą skaičių ketinama padvigubinti, iki 5 TWh, o tai reiškia, kad kiek mažiau nei pusę elektros pasigaminsime patys vien tik iš atsinaujinančių išteklių. Žiūrim, kaip seksis.

https://www.vz.lt/energetika/2018/11/22/aukciono-konvencinems-elektrinemstikimasi-2020-mpirmaji-ketvirti

https://www.vz.lt/energetika/2018/11/20/konkursai-vejo-jegainems-juroje--anksciausiai-2021-m

Kiti dalykai

Aiškėja derybinės pozicijos dėl Ignalinos AE finansų 2021-2027 m. Europos Parlamento energetikai siūlys uždarymui duoti 720 mln. Eur, tiek prašo ir Lietuva. EP buhalteriai pavasarį dar nenorėjo duoti nieko, bet patvirtina principinė viso parlamento pozicija – reikia skirti 780 mln. Eur (suma tikslinama). Europos Komisija nori duoti 552 mln. Eur. EP balsai – veikiau patariamieji, EK – svarbūs. Sprendimą priima visų šalių vadovai.

https://www.vz.lt/energetika/2018/11/20/ep-nare-lietuvai-atsiranda-pagrindas-deretis-del-didesniu-iae-uzdarymo-lesu

Mūsų visų turtą valdanti AB „Lietuvos energijos gamyba“ trenkė kumščiu – jei jūs mums neduodate pinigų, mes užsidarome (iš dalies). Kruonio HAE nemokėjo vieno mokesčio... tiesiog. Nuo kitų metų mokestis bus pritaikytas. Jis privers jėgainę uždaryti vieną iš dviejų rinkoje veikiančių agregatų. Toks blaškymasis nėra normalu. Nežinojimas, kad nemoki skirstymo mokesčio už dalį naudojamos elektros yra dar nenormaliau.

https://www.vz.lt/energetika/2018/11/20/ketinama-stabdyti-viena-is-keturiu-kruonio-hae-agregatu

„Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja, kad daugiau nei pusė užsienio investicinių projektų, paskelbtų 2010-2017 m., buvo sutelkta į pramoninės gamybos sritis – automobilių, metalo pramonę, elektroniką. Viso tai yra 100 į pramonę nutaikytų užsienio investicijų. Daugiau pramonės – daugiau energijos reikia, geresnę energijos sistemą turim. 40% visų investuotojų savo padaliniuose vykdo ar vykdys mokslinę tiriamąją veiklą.

https://www.vz.lt/pramone/2018/11/22/dar-100-gamyklu-per-ateinancius-penkerius-metus

Danijos bendrovė „Orsted“ pardavė 50% didžiausio pasaulyje vėjo jėgainių parko jūroje. Pusę „Hornsea1“ įsigijo investicinis fondas „Global Infrastructure Partners“. Sandorio kaina yra apie 4,46 mlrd. GBP. 174-ios 7MW galios „Siemens Gamesa“ vėjo turbinos bus iki 2021 m. sumontuotos 407 kvadratinių kilometrų teritorijoje Šiaurės jūroje. Bendra galia - 1.218 MW.

https://www.vz.lt/rinkos/2018/11/18/menesio-sandoris-45-mlrd-gbp-investicija-ivejo-jegainiuparka


P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php
Photo
Add a comment...
Wait while more posts are being loaded