Shared publicly  - 
 
Mano paskaita, skaityta šiandien festivalyje nowJapan. Tekstas ilgas, daug raidžių.

http://uzkalnis.popo.lt/2011/08/20/nebijokite-japonijos/
Translate
9
3
Justinas Žilinskas's profile photoMarius Dijokas's profile photoLaurynas Ragaisis's profile photoAndrius Adamonis's profile photo
7 comments
 
Supratau kad tekstas rašytas šiam festivaliui kitoks ir negalėjo būti. Literatūros kritikuoti nesijaučiu turįs teisę.
O vat Japonija man nepatinka. Ne dėl kažkokio pseudorasizmo, o dėl požiūrio į Žmogų.
Visokie TV šou linksminatys japonus Internete iškart patenka į WTF kategoriją. Tikrai WTF: kuo labiau pasityčiosi iš žmogaus tuo arčiau jumoro viršūnės???
Japonai pamišę dėl robotukų. Visus stebina savo pramoniniais robotais ir žaisliukais. O kai reikia roboto ar kitų priemonių gelbėti gyvybės pasirodo kad tokių nesivargino kurti. Kai kažkada išsiliejo nafta į jūrą tai kareiviai ją surinkinėjo mėtydami iš laivų čiužinius. Kai sugędo atominė elektrinė gelbėjimo robotus siuntė prancūzai ir amerikiečiai.
Po karo Japonijos pramonė sparčiai atsistatinėjo. Išskyrus tokią (jiems) nereikšmingą farmacijos pramonę. Kai po keleto dešimtmečių susigriebė kad šioje srityje beviltiškai atsilieka nuo viso pasaulio, vyriausybė nutarė uždrausti vaistų importą. Kad paremti vietinius farmacininkus.
 
Ot šįsyk tikrai per daug išnašų. Jas išvalius - puikus tekstas.
 
Tai bene geriausia ką esu skaitęs iš Jūsų tekstų (straipsnių)..... O skaičiau tikrai ne šį vienintelį ;)
Malonumas neišpasakytas......
 
Man patiko, tačiau gaila, kad paskaitos metu teko stebėti kaip skaitote šį straipsnį. Žinoma smagu kai taip puikiai skaitot neužsikirsdamas, tačiau visada mieliau klausytis kai paskaitą skaitantysis akių kontaktą palaiko dažniau su publika.
 
Aš sutinku. Gaila, kad turėjau laikyti popierius rankoje ir dar mikrofoną kilnoti; aš pats jaučiausi, kad to kontakto trūko.
 
Tikra tiesa dėl panašumų, man atrodo gal kažkada koks japonų laiviukštis nuklydo nuo kurso, išsilaipino nežinomoj žemėj ir atsirado čia lietuviai. Va todėl buvo tokia karinga tauta, kurios bijojo visa Europa. O dėl panašumų: užtenka pamatyti kaip lietuvos močiūtė siūlo dar cepelinų įsidėt ir prisiminsi, jog Japonijoj mandagumas reikalauja devynis ar kiek ten kartų atsisakyti ir tik tada priimti (ir šeimininkę įpareigoje ne mažiau kartų siūlyti), o dar Lietuvoj pirmavimą savižudybių skaičiuje prisiminus, negi nepagalvosim apie sepuku tradiciją?
 
Per Mėnuo Juodaragį Daiva Vyčinienė skaitė labai įdomią paskaitą apie Japonijos senbuvių ainų muzikos tradiciją, kuri labai primena lietuviškas sutartines :)
Add a comment...